Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
E.Muskas pasišaipė iš V.Zelenskio
22:39
Amerikiečių milijardierius ir išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas Elonas Muskas pasišaipė iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
E.Muskas sau priklausančiame socialiniame tinkle „X“ pasidalijo ištrauka iš V.Zelenskio interviu Ukrainos radijui.
Duodamas interviu Ukrainos radijui į patikslinantį klausimą, ar D.Trumpas reikalavo, kad Ukraina dalyvautų derybose su Rusija, V.Zelenskis atsakė: „Esame nepriklausoma šalis. Ir per šį karą tiek mūsų žmonės, tiek aš asmeniškai dalyvaujame derybose su JAV, ir su D.Trumpu, ir su J.Bidenu, ir su Europos lyderiais – įrodėme, kad retorika „Sėdėk ir klausykis“ mūsų neveikia“.
„Jis turi nuostabų humoro jausmą“, – komentavo E.Muskas prie savo įrašo.
Jis taip pat pridėjo nuorodą į 2021 m. straipsnį, kuriame primenama, kad prieš tapdamas prezidentu V.Zelenskis buvo komiku.
E.Muskas pasišaipė iš V.Zelenskio
22:39
Amerikiečių milijardierius ir išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas Elonas Muskas pasišaipė iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
E.Muskas sau priklausančiame socialiniame tinkle „X“ pasidalijo ištrauka iš V.Zelenskio interviu Ukrainos radijui.
Duodamas interviu Ukrainos radijui į patikslinantį klausimą, ar D.Trumpas reikalavo, kad Ukraina dalyvautų derybose su Rusija, V.Zelenskis atsakė: „Esame nepriklausoma šalis. Ir per šį karą tiek mūsų žmonės, tiek aš asmeniškai dalyvaujame derybose su JAV, ir su D.Trumpu, ir su J.Bidenu, ir su Europos lyderiais – įrodėme, kad retorika „Sėdėk ir klausykis“ mūsų neveikia“.
„Jis turi nuostabų humoro jausmą“, – komentavo E.Muskas prie savo įrašo.
Jis taip pat pridėjo nuorodą į 2021 m. straipsnį, kuriame primenama, kad prieš tapdamas prezidentu V.Zelenskis buvo komiku.
„NATO tuomet mus pakviestų arba net prašytų prisijungti“: kaip branduolinis ginklas Kyjive keistų situaciją
22:20
Buvęs bataliono „Aidar“ būrio vadas Jevgenijus Dikijus sako, kad branduolinės bombos sukūrimas Ukrainoje būtų labai stipri paskata pakviesti ją į NATO.
Ukraina per kelis mėnesius gali pasigaminti elementarią branduolinę bombą, jei Donaldas Trumpas nutrauks JAV karinę pagalbą. Apie tai anksčiau rašė „The Times“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijai parengtu dokumentu.
Ataskaitoje pažymima, kad šalis galėtų greitai sukurti bazinį įrenginį iš plutonio, naudodama technologiją, panašią į 1945 m. ant Nagasakio numestos bombos „Storulis“ (angl. – Fat Man).
Ukrainos ekspertas išsakė savo poziciją, kaip situaciją ginantis nuo Rusijos agresijos keistų Kyjivo turimas branduolinis ginklas.
Apie tai skaitykite čia.
Ukraina savo rankose laiko kozirį, kaip D.Trumpą palenkti į savo pusę
20:22
Ukraina turi kozirį, kuriuo gali patraukti Donaldą Trumpą į savo pusę derybose dėl karo su Rusija užbaigimo. Šis koziris buvo įtrauktas į vadinamąjį pergalės planą, kurį Volodymyras Zelenskis anksčiau perdavė savo sąjungininkams. Šis punktas liko nuslėptas nuo visuomenės, rašo „Welt“.
Leidinys pažymi, kad Kyjivą labai nervina neaiškios perspektyvos, kurias numato vis dar nedeklaruota D.Trumpo karo užbaigimo strategija.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis dabar iš visų jėgų stengiasi pagerinti savo poziciją, kad nesutiktų su viskuo, ką bandoma primesti Kyjivui. Remdamasis šaltiniais Ukrainos vyriausybės sluoksniuose, „Welt“ rašo, kad Kyjivas dabar stengiasi kuo greičiau „susitarti dėl susitikimo“ su D.Trumpu.
Teigiama, kad V.Zelenskis ir D.Trumpas dar rugsėjį per susitikimą Niujorke aptarė anksčiau nežinomą pergalės plano dalį.
Šioje nuostatoje numatyta, kad D.Trumpas ateityje galės nuspręsti, kam leidžiama investuoti Ukrainoje.
„Bet kas, išskyrus Kiniją“ – taip buvo apibūdinta ši idėja. Logika, kuria tai grindžiama – atgrasyti Pekiną nuo bet kokių būsimų planų, susijusių su Ukraina, kad ji negautų prieigos prie vertingų išteklių.
Pasiūlymas pakeisti amerikiečių karius Europoje Ukrainos kariais taip pat buvo skirtas būtent D.Trumpui. Amerikiečių karių dislokavimo Europoje kaina erzino D Trumpą dar per jo pirmąją kadenciją.
„V.Zelenskio nuomone, artimiausiomis savaitėmis daug kas priklausys nuo šios strategijos sėkmės. Pasibaigus karui, nepriklausomai nuo to, ar dėl gero, ar blogo susitarimo Ukrainai, jis turės surengti prezidento rinkimus, kurie buvo atidėti nuo šių metų gegužės. Lemiamą reikšmę jo politinei ateičiai turės tai, ar susitarimas bus geresnis už sutarties projektą, dėl kurio buvo susitarta per taikos derybas Stambule 2022 m. balandžio mėnesį. (...) Tuomet Kyjivas buvo pasirengęs padaryti didelių nuolaidų, kad būtų užbaigtas karas“, – rašo ‚Welt‘.
O.Scholzo varžovai: kanclerio skambutis V. Putinui suteikė propagandinę pergalę
19:43
Vokietijos lyderio Olafo Scholzo politiniai varžovai šeštadienį teigė, kad jo pokalbis telefonu su Vladimiru Putinu apie karą Ukrainoje Rusijos prezidentui suteikė propagandinę pergalę.
O.Scholzas ir Kremliaus vadovas penktadienį kalbėjosi pirmą kartą per beveik dvejus metus.
Vokietijos kancleris per pokalbį pasmerkė karą ir paragino surengti taikos derybas bei išvesti pajėgas, pranešė jo biuras.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusijos „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Austrijai
19:05
Rusijos valstybinė gamtinių dujų bendrovė „Gazprom“ anksti šeštadienį sustabdė dujų tiekimą Austrijai, pranešė Vienoje įsikūrusi energetikos bendrovė OMV, kuri, remdamasi arbitražo sprendimu, anksčiau pareiškė nutrauksianti mokėjimus už dujas.
Tiekimas buvo oficialiai nutrauktas šeštadienį prieš aušrą. Šios priemonės buvo imtasi po to, kai Austrijos kancleris Karlas Nehammeris penktadienį skubiai surengė spaudos konferenciją, kurioje pabrėžė, kad šalis turi patikimą alternatyvaus kuro tiekimą šiai žiemai.
OMV anksčiau pranešė nustosianti mokėti už „Gazprom“ dujas Rusijos milžinės Austrijos padaliniui, nes užskaitys Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo priteistą 230 mln. eurų kompensaciją už anksčiau nutrauktą dujų tiekimą OMV patronuojamajai įmonei Vokietijoje.
Austrijos energetikos bendrovė elektroniniame laiške nurodė, kad dujos nebetiekiamos nuo šeštadienio 6 val. ryto.
OMV trečiadienį pareiškė turinti pakankamai atsargų, kad galėtų tiekti dujas savo klientams, jei „Gazprom“ nutrauktų dujų tiekimą, ir teigė, kad dujų saugyklos Austrijoje užpildytos daugiau nei 90 procentų.
„[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas vėl naudoja energiją kaip ginklą“, – parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“.
„Jis bando šantažuoti Austriją ir Europą, nutraukdamas dujų tiekimą. Esame tam pasirengę ir pasiruošę žiemai“, – pridūrė ji.
2022 metais Rusija dėl neva ginčų dėl apmokėjimo rubliais nutraukė didžiąją dalį gamtinių dujų tiekimo Europai, o Europos lyderiai šį žingsnį pavadino energetiniu šantažu dėl jų paramos Ukrainai, kovojančiai prieš Rusijos invaziją.
Europos vyriausybėms teko ieškoti alternatyvių ir brangesnių tiekimo šaltinių, kurių didžiąją dalį sudaro suskystintos gamtinės dujos, gabenamos laivais iš JAV ir Kataro.
Austrija didžiąją dalį suvartojamų gamtinių dujų gaudavo iš Rusijos. Pernai gruodį, pasak energetikos ministrės Leonore Gewessler, ši dalis siekė net 98 procentus.
Išskyrė D.Trumpo ir V.Putino klaidą, kuri kelia papildomą riziką Ukrainai
18:43
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas labai nuvertina vienas kitą, o tai kelia didžiulę riziką Ukrainai, „The Independent“ sakė buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos vadovas seras Alexas Youngeris.
„Manau, kad D.Trumpas pervertina savo galimybes priversti V.Putiną prekiauti žemėmis, kur V.Putinas aiškiai nori daug daugiau, kai jaučia, kad laimės, ir kai turi parodyti [Rusijos žmonėms] daug daugiau, jei nori pateisinti savo baisias aukas. D.Trumpas nepakankamai įvertina iššūkį ir pervertina savo įtaką“, – mano A.Youngeris.
Seras Laurie Bristow, buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Maskvoje 2016-2020 m., sako, kad D.Trumpas pernelyg arogantiškai vertina savo gebėjimą daryti įtaką V.Putinui.
Tačiau V.Putinas taip pat gali klaidingai vertinti D.Trumpo charakterį, tikėdamasis daryti spaudimą naujajam JAV prezidentui, sako A.Youngeris.
J.Bidenas labai atsargiai vertino galimas Rusijos grėsmes, o D.Trumpas, pasak A.Youngerio, yra atviresnis jėgos panaudojimui.
„Vienas dalykas, kurio D.Trumpas nemėgsta, yra tai, kai žmonės juo naudojasi arba bando jį išduoti. Manau, kad tai bus tikras veiksnys bendraujant su V.Putinu“, – priduria Kurtas Volkeris, buvęs JAV specialusis atstovas Ukrainoje 2017-2019 m.
D.Trumpo advokatas pasisiūlė spręsti Rusijos ir Ukrainos karo klausimus
17:56
Advokatas Borisas Epsteinas, koordinavęs gynybą Donaldo Trumpo baudžiamosiose bylose, pasiūlė naujai išrinktam prezidentui savo kandidatūrą į Baltųjų rūmų specialiojo atstovo Rusijos ir Ukrainos karo klausimais pareigas.
Apie tai praneša laikraštis „The New York Times“ (NYT), remdamasis savo šaltiniais.
Leidinys pranešė, kad B.Epsteinas gimė ir užaugo Rusijos Federacijoje ir neturi užsienio politikos patirties.
Šaltinių teigimu, kelis žmones D.Trumpo komandoje šokiravo mintis paskirti B.Epsteiną į tokį jautrų diplomatinį postą.
Tuo pat metu pats D.Trumpas, pasak leidinio neatmetė pasiūlymo, bet ir jam nepritarė.
D.Trumpo komandoje yra tokių, kurie niekina B.Epsteiną, tačiau niekas neabejoja jo įtaka. Nuo prezidento rinkimų kampanijos pradžios jis greitai tapo viena įtakingiausių figūrų, nors oficialaus vaidmens joje neatliko.
Britų pulkininkas prognozuoja sunkius laikus: J.Bidenui Ukraina buvo antraeilis klausimas, tokiu liks ir D.Trumpui
17:15
Į atsargą išėjęs britų kariuomenės pulkininkas ir garsus karinis ekspertas Glenas Grantas sako, kad Ukraina buvo antraeilis klausimas Joe Bideno prezidentavimo laikotarpiu ir toks išliks Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu.
„Jis turi svarbesnių prioritetų pačioje Amerikoje – pinigai, valdžia, noras, kaip aš galėčiau pasakyti, tapti viso gyvenimo Amerikos lyderiu“, – britų pulkininką cituoja ukrainiečių žiniasklaida.
Pasak pulkininko, bet kokie pokyčiai JAV paveiks Ukrainą, o amerikiečiai susitelks į vidaus reikalus ir nenorės leisti pinigų kitų šalių reikalams.
Eksperto teigimu, didžiausia grėsmė yra ta, kad JAV gali grįžti prie Antrojo pasaulinio karo izoliacionistinės politikos. Tuomet dėmesys buvo skiriamas tik vidaus reikalams, galbūt išskyrus Kiniją.
„Žinoma, tai turės pasekmių ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet ir Europai bei visiems sąjungininkams, kurių JAV gali prireikti karo su Kinija atveju, jei toks karas taptų neišvengiamas.
Vis labiau atrodo, kad Kinija ruošiasi karui, nes remia Rusiją, nesuvaržo Šiaurės Korėjos, kuri taip pat remia Rusiją, ir tikrai nedaro įtakos Iranui, kuris veikia ta pačia kryptimi.
Taigi, manau, kad mūsų laukia sunkūs laikai.
O kalbant apie D.Trumpą, manau, kad daugelis jo planų ir svajonių artimiausiais mėnesiais bus sugriauti nenuspėjamų aplinkybių. Būtent šios aplinkybės galiausiai nugalės ir privers jo vyriausybę susidurti su pasaulio realybe, o ne tik su ribota Amerikos politikos realybe“, – apibendrino pulkininkas.
G.Landsbergis: tegul kanclerio skambutis V.Putinui būna nesėkmingos strategijos pabaiga
16:18
Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui penktadienį paskambinus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad tai „paskutinis nesėkmingos strategijos atodūsis“.
„Tegul kanclerio skambutis būna paskutiniu atodūsiu nesėkmingos strategijos, kuria prekiaujama žemėmis dėl „taikos“ su genocidą vykdančiu diktatoriui“, – socialiniame tinkle „X“ šeštadienį rašė G.Landsbergis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Japonija: Pchenjano karių įtraukimas į karą Ukrainoje kelia pavojų Rytų Azijai
15:45
Japonijos užsienio reikalų ministras šeštadienį perspėjo, kad Šiaurės Korėjos karių įsitraukimas į konfliktą Ukrainoje kelia grėsmę Rytų Azijos saugumui.
„Tai ne tik dar labiau apsunkins situaciją Ukrainoje, bet ir turės itin ryškių pasekmių Rytų Azijos saugumo padėčiai, – sakė Kyjive viešintis Japonijos užsienio reikalų ministras Takeshi Iwaya. – Esame rimtai susirūpinę dėl šio įvykio ir griežtai jį smerkiame.“
