Svarbiausios naujienos
- „Foreign Affairs“: Negrįžimo taškas jau arti, D.Trumpas pasmerkia Europą naujam karui
- Būsimasis D.Trumpo specialusis pasiuntinys: Ukraina ir Rusija pasirengusios dialogui dėl karo nutraukimo
- Kursko neatkovojęs V.Gerasimovas: visos V.Putino keltos užduotys įvykdytos
- Kas žinoma apie lazerinį ginklą „Tryzub“ ir kaip Ukraina gali jį panaudoti
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpo pasiuntinys Ukrainai sumaišė kortas: prabilo apie karo pabaigą dar šiemet
09:12
Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas gali pabandyti sustabdyti karą Ukrainoje iki šių metų pabaigos, pareiškė būsimasis JAV vadovo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas.
„Dabar yra puikus metas tai padaryti. Tikiu, kad prezidentas D.Trumpas, kuris šį pažadą davė per savo rinkimų kampaniją, jį įvykdys ir jis bus įgyvendintas. Manau, kad tai įvyks šiais metais. Jis turi tam reikalingų gebėjimų ir galimybių“, – televizijos kanalo „Fox Business" laidoje kalbėjo K.Kelloggas.
Pasak jo, Maskva ir Kyjivas yra pasirengę taikos deryboms, o D.Trumpas gali padėti jas pradėti, nes „turi tam viziją ir energijos“.
Pats išrinktasis prezidentas neseniai sakė, kad jis stengiasi išspręsti konfliktą ir „nedidelė pažanga“ jau padaryta. Prieš tai naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai teigė, kad K.Kelloggas ketina apsilankyti Kyjive – tai dalis respublikonų komandos pastangų „kuo greičiau“ užbaigti kovas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje vykusiame susitikime su žurnalistais patvirtino, kad K.Kelloggas atvyks į Kyjivą dar prieš D.Trumpo inauguraciją.
„Jis įvyks sausio pradžioje. Laukiame pono K.Kelloggo ir tada kalbėsime apie tai, ką jis turi ar turėjo omenyje“, – sakė V.Zelenskis.
Be to, K.Kelloggas ruošiasi susitikimams su lyderiais Europos sostinėse, ypač Romoje ir Paryžiuje. Tuo pačiu metu vizito Europoje metu jis gali apsilankyti ir Maskvoje, teigė „Bloomberg“ naujienų tarnybos šaltiniai.
Tačiau Kremlius pareiškė, kad neturi apie tai jokios informacijos ir nėra vedęs preliminarių derybų šiuo klausimu su D.Trumpo komanda.
Ukrainos prezidentas anksčiau sakė, kad D.Trumpas nori greitos karo pabaigos, tačiau dar neturi visos informacijos apie konfliktą.
„Jis taip pat žino apie mano pasirengimą neskubėti Ukrainos nenaudai“, – šią savaitę publikuotame interviu leidinyje „Le Parisien“ kalbėjo V.Zelenskis. Pasak jo, „įšaldyti“ karą ir greitai susitarti su Rusija yra pavojinga.
Gruodžio 7 d. V. Zelenskis ir D. Trumpas susitiko Paryžiuje. Susitikimo metu, pasak „Reuters“ šaltinių, išrinktasis JAV prezidentas pareiškė, kad Ukrainoje būtina nedelsiant nutraukti ugnį ir pereiti prie taikos derybų. Kaip visada jis nepasiūlė jokio plano, kaip išspręsti konfliktą, o tai paskatino „augantį netikrumo jausmą Kyjive“. Tačiau D.Trumpas pabrėžė, kad Ukraina turėtų gauti saugumo garantijas, jei karas bus nutrauktas.
Po susitikimo D.Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų ruoštis nutraukti karą, nes patyrė didelių nuostolių ir „pralaimėjo“.
D.Trumpo pasiuntinys Ukrainai sumaišė kortas: prabilo apie karo pabaigą dar šiemet
09:12 Atnaujinta 09:14
Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas gali pabandyti sustabdyti karą Ukrainoje iki šių metų pabaigos, pareiškė būsimasis JAV vadovo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas.
„Dabar yra puikus metas tai padaryti. Tikiu, kad prezidentas D.Trumpas, kuris šį pažadą davė per savo rinkimų kampaniją, jį įvykdys ir jis bus įgyvendintas. Manau, kad tai įvyks šiais metais. Jis turi tam reikalingų gebėjimų ir galimybių“, – televizijos kanalo „Fox Business" laidoje kalbėjo K.Kelloggas.
Pasak jo, Maskva ir Kyjivas yra pasirengę taikos deryboms, o D.Trumpas gali padėti jas pradėti, nes „turi tam viziją ir energijos“.
Pats išrinktasis prezidentas neseniai sakė, kad jis stengiasi išspręsti konfliktą ir „nedidelė pažanga“ jau padaryta. Prieš tai naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai teigė, kad K.Kelloggas ketina apsilankyti Kyjive – tai dalis respublikonų komandos pastangų „kuo greičiau“ užbaigti kovas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje vykusiame susitikime su žurnalistais patvirtino, kad K.Kelloggas atvyks į Kyjivą dar prieš D.Trumpo inauguraciją.
„Jis įvyks sausio pradžioje. Laukiame pono K.Kelloggo ir tada kalbėsime apie tai, ką jis turi ar turėjo omenyje“, – sakė V.Zelenskis.
Be to, K.Kelloggas ruošiasi susitikimams su lyderiais Europos sostinėse, ypač Romoje ir Paryžiuje. Tuo pačiu vizito Europoje metu jis gali apsilankyti ir Maskvoje, teigė „Bloomberg“ naujienų tarnybos šaltiniai.
Tačiau Kremlius pareiškė, kad neturi apie tai jokios informacijos ir nėra vedęs preliminarių derybų šiuo klausimu su D.Trumpo komanda.
Ukrainos prezidentas anksčiau sakė, kad D.Trumpas nori greitos karo pabaigos, tačiau dar neturi visos informacijos apie konfliktą.
„Jis taip pat žino apie mano pasirengimą neskubėti Ukrainos nenaudai“, – šią savaitę publikuotame interviu leidinyje „Le Parisien“ kalbėjo V.Zelenskis. Pasak jo, „įšaldyti“ karą ir greitai susitarti su Rusija yra pavojinga.
Gruodžio 7 d. V. Zelenskis ir D. Trumpas susitiko Paryžiuje. Susitikimo metu, pasak „Reuters“ šaltinių, išrinktasis JAV prezidentas pareiškė, kad Ukrainoje būtina nedelsiant nutraukti ugnį ir pereiti prie taikos derybų. Kaip visada jis nepasiūlė jokio plano, kaip išspręsti konfliktą, o tai paskatino „augantį netikrumo jausmą Kyjive“. Tačiau D.Trumpas pabrėžė, kad Ukraina turėtų gauti saugumo garantijas, jei karas bus nutrauktas.
Po susitikimo D.Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų ruoštis nutraukti karą, nes patyrė didelių nuostolių ir „pralaimėjo“.
Kursko neatkovojęs V.Gerasimovas: visos V.Putino keltos užduotys įvykdytos
08:53
Rusijos generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas pareiškė, kad šalies ginkluotosios pajėgos 2024 m. įvykdė visas šalies vadovybės iškeltas užduotis. Iš šių žodžių matyti, kad šiais metais kariuomenei nebuvo užduoties atgauti visos Kursko srities teritorijos kontrolės.
„Apibendrindamas šių metų ginkluotųjų pajėgų veiklą, norėčiau pažymėti, kad visos šalies vadovybės iškeltos užduotys buvo įvykdytos“, – sakė V.Gerasimovas per susitikimą su užsienio šalių kariniais atašė, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą patikino, kad Rusijos kariuomenė susigrąžins šio Rusijos regiono kontrolę.
Dar rugpjūtį jis pagrindine Rusijos kariuomenės užduotimi pavadino „išstumti priešą iš mūsų teritorijos“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Londonas paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą
08:44
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pristatė 225 mln. svarų sterlingų (272,8 mln. eurų) naujos karinės pagalbos Ukrainai paketą kitiems metams, įskaitant dronus, laivus ir oro gynybos sistemas.
Šis žingsnis žengtas po to, kai trečiadienį Kyjive lankėsi JK gynybos sekretorius Johnas Healey, kuris surengė derybas su savo kolega ukrainiečiu Rustemu Umerovu ir pažadėjo padidinti britų paramą Ukrainai kitąmet.
Praėjus beveik trejiems metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įsiveržti į Ukrainą, „jo klaidingo apskaičiavimo gelmė yra kaip niekada aiški, nes drąsūs Ukrainos žmonės savo nepalaužiama dvasia ir toliau prieštarauja visiems lūkesčiams“, sakė J.Healey.
„Tačiau jie negali to daryti vieni“, – pridūrė J.Healey ir pažadėjo, kad JK parama Kyjivui yra geležinė. Londonas, anot jo, visada stovės „petys į petį, kad Putinas negalėtų laimėti“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečių drono ataka sukėlė gaisrą Rusijos naftos perdirbimo gamykloje
08:26 Atnaujinta 08:48
Ukrainiečių dronų ir raketų atakos kaimyninėje Rusijos Rostovo srityje buvo neutralizuotos, bet jos sukėlė trumpą gaisrą Novašachtinsko naftos perdirbimo gamykloje, ketvirtadienį paskelbė regiono gubernatorius.
Pietinė Rusijos Rostovo sritis „patyrė didžiulę priešo ataką“, maždaug 6 val. (5 val. Lietuvos laiku) platformoje „Telegram“ parašė gubernatorius Jurijus Sliusaris.
Atakuota „daugiau kaip trimis dešimtimis bepiločių ir trimis raketomis“, sakė jis ir nurodė, kad Rusijos oro gynyba veikė keliuose regiono miestuose.
Anot jo, nors „dauguma oro taikinių buvo neutralizuoti“, naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras.
„Ugniagesiai šiuo metu gesina gaisrą“, – sakė J.Sliusaris. Vėliau, maždaug 6 val. 45 min., jis parašė, kad gaisras buvo užgesintas.
Gubernatorius taip pat pranešė, kad viename kaime netoli Rostovo krintančios drono nuolaužos sužeidė žmogų.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad Kyjivo bandymai „įvykdyti teroristines atakas naudojant (...) bepiločius buvo sužlugdyti“.
Ministerija pridūrė, kad Rusijos oro gynybos sistemos sunaikino daugiau kaip 80 dronų įvairiose šalies vietose, įskaitant Rostovo sritį.
Ukrainiečiai dažnai atakuoja Rusijos pasienio regionus. Praėjusią savaitę per dvi atskiras atakas, kai buvo taikomasi į Rostovo ir Briansko regionus, kilo gaisras vienoje naftos perdirbimo gamykloje ir buvo apgadintas vienas „pramonės objektas“.
Naujausia ataka įvykdyta prieš ketvirtadienį planuojamą Rusijos prezidento Vladimiro Putino metų pabaigos spaudos konferenciją.
Rusijos karas prieš Ukrainą pastarosiomis savaitėmis intensyvėjo.
V.Zelenskis apie taikdarius Ukrainoje: yra teigiamų ženklų
07:57
Per susitikimus Briuselyje buvo aptarta taikos palaikymo misijos dislokavimo Ukrainoje idėja. Kai kurie lyderiai teigiamai vertina šį žingsnį, po derybų surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad šiuo metu vyksta konsultacijos dėl galimų taikos palaikymo misijų, prie kurių prisideda Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Su Emmanueliu aptarėme jo seniai brandintą idėją. Palaikome idėją stiprinti Ukrainą. Emmanuelis šiuo klausimu bendravo su kai kuriais vadovais. Esame procese, bet matau, kad iš kai kurių lyderių sulaukėme teigiamų atsiliepimų“, – sakė V.Zelenskis.
Jis nekomentavo galimo misijos formato, aiškindamas, kad tai „jautrus klausimas“. V.Zelenskis pridūrė, kad „tai yra detalių klausimas ir mes šias detales aptariame“.
Europoje tęsiasi diskusijos dėl galimo taikdarių įvedimo prie demarkacinės linijos tarp Ukrainos ir Rusijos, jei būtų susitarta nutraukti karo veiksmus.
Visų pirma Vokietija paskelbė esanti pasirengusi į Ukrainą nusiųsti taikdarių kontingentą. Tačiau tik tuo atveju, jei atitinkamus įgaliojimus priims ir Ukraina, ir Rusija.
Atskleidė, kiek žuvo Šiaurės Korėjos karių
06:45
Pietų Korėjos įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad nuo to laiko, kai pradėjo kovas, žuvo mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių, remiančių Rusijos karo veiksmus Ukrainoje.
„Gruodį jie (Šiaurės Korėjos kariai) dalyvavo tikroje kovoje, per kurią žuvo mažiausiai 100 žmonių“, – sakė Lee Seong-kweunas.
„Nacionalinė žvalgybos tarnyba taip pat pranešė, kad sužeistųjų skaičius turėtų siekti beveik 1 tūkst.“, – teigė jis.
„V.Putinas tiesiog pasitraukia“: britų gynybos sekretorius įvardijo vieną iš Rusijos silpnybių
06:41
Trečiadienį, gruodžio 18 d., Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey atvyko į Ukrainą ir su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu aptarė paramą Ukrainai ir 2025 m. planus.
Jis mano, kad rusų planai 2025 m. užgrobti keturis Ukrainos regionus (Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko) yra „silpnumo“ ženklas. Juk anksčiau, pasak jo, Rusija jau skelbė apie šių regionų „užgrobimą“.
„Jie [rusai] manė, kad jų invazija truks savaitę. Ir štai: šalis, kuri vis dar kovoja daugiau nei tūkstantį dienų, o Putinas žengė strateginį žingsnį atgal Sirijoje. Tai signalas bet kuriai šaliai, kuri į Rusiją žvelgia kaip į tam tikrą garantą, kaip į strateginę sąjungininkę ir saugumo sąjungininkę, – kai statymai didžiausi, Putinas tiesiog pasitraukia“, – sakė JK gynybos vadovas.
Jis taip pat teigė, kad Didžioji Britanija toliau didina jūrų bepiločių orlaivių, oro gynybos sistemų ir artilerijos tiekimą Ukrainai. 2025 m. Londonas nori padidinti savo paramą – bendradarbiaudamas su gynybos pramone, koordinuodamas tarptautinių sąjungininkų veiklą ir mokymus, sakė jis
Ukrainos sąjungininkai turi ne tik stiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, sakė J.Healey, bet ir didinti spaudimą Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui, kad jis atsidurtų „silpnesnėje padėtyje“. O Ukraina pati turi nuspręsti, kada nutraukti kovą ir pradėti derybas su Rusija, sakė jis.
„Taip pat esame pasirengę sustiprinti sankcijas ir spaudimą, kurį esame pasirengę daryti V.Putinui ir žmonėms, atsakingiems už sankcijų apėjimą, laivų flotilėms, padedančioms išvengti tarptautinio pasmerkimo ir naftos bei dujų embargo“, – pabrėžė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius.
Naujienų agentūra "UNIAN" anksčiau pranešė, kad Rusijos nuostoliai spalio mėnesį buvo rekordiniai. Vidutiniškai per dieną jie neteko 1 354 žmonių (žuvusiųjų ir sužeistųjų).
Be to, rusams reikia dviejų mėnesių, kad visiškai prisitaikytų prie naujų Ukrainos technologijų.
„Per du mėnesius po to, kai ukrainiečiai įsteigė gamybą ir perdavė naujus dronus savo pažangioms pajėgoms, rusai rado būdą, kaip jiems pasipriešinti“, – pažymėjo jis.
