Karas Ukrainoje. JAV negali padidinti „Patriot“ skirtų raketų gamybos: paaiškino priežastį

Socialinių tinklų nuotrauka/Oro gynybos sistema „Patriot“

Jungtinės Valstijos kol kas negali padidinti oro gynybos sistemai „Patriot“ skirtų raketų gamybos Japonijos gamyklose, praneša „Reuters“.

Pažymima, kad to priežastis – amerikiečių bendrovės „Boeing“ gaminamų pagrindinių komponentų trūkumas.

Generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

Per Rusijos raketų smūgius ir artilerijos apšaudymą Ukrainos šiaurės rytuose ir pietuose šeštadienį žuvo mažiausiai trys žmonės, pranešė teisėsaugos institucijos.

„Apie 3 val. 15 min. ryto priešas surengė raketinę ataką prieš Barvinkovės miestelį Iziumo rajone“, – sakoma Charkivo srities prokuratūros pareiškime.

Jame nurodoma, kad žuvo du 48 ir 69 metų vyrai, ir teigiama, kad per smūgį, kurį, matyt, sudavė trys rusiškos raketos „Iskander“, buvo apgadinta apie 50 pastatų.

Dar vienas smūgis buvo suduotas žemės ūkio įmonei Oleksijivkos kaime, tačiau apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Per atskirą artilerijos apšaudymą vėliau šeštadienį Nikopolio mieste šalies pietuose žuvo 44 metų vyras, pranešė šalies policija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina savo šalies sąjungininkus sustiprinti oro gynybos paramą Kyjivui, kad būtų galima perimti kasdien krintančias rusų raketas ir dronus.

Per penktadienį įvykdytą Rusijos smūgį pietiniame Mykolajivo mieste esančioje vaikų žaidimų aikštelėje žuvo keturi žmonės, įskaitant vieną vaiką, ir 24 buvo sužeisti, „Telegram“ atnaujintus duomenis paskelbė šio miesto meras Oleksandras Senkevičius.

Rusijos kariuomenė rengiasi naujam puolimui Charkovo kryptimi, teletilto eteryje sakė 3-iosios atskirosios šturmo brigados padalinio „Terra“ vadas Nikolajus Volochovas.

„Apskritai padėtis išlieka sudėtinga ir įtempta. Turime informacijos, kad priešas telkia savo pajėgas. Ir sunku pasakyti kada, bet bus dar vienas bandymas judėti į priekį, nes technika ir kariai koncentruojasi“, – sakė jis.

A.Volochovas sakė, kad Rusijos Federacija toliau spaudžia ir šturmuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, ieškodama pažeidžiamų vietų.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Dniepro

Chersono srities Krynkų kaime kairiajame Dniepro upės krante, iš kurio buvo priversta trauktis Ukrainos kariuomenė, vis dar laikosi didžiulis Rusijos kariuomenės būrys, sako politikos ir karinis stebėtojas Oleksandras Kovalenko.

„Krynkuose net ir dabar Rusija tebelaiko gana rimtą okupacinės kariuomenės potencialą. Tiesą sakant, Dniepro kariuomenės grupė priklauso būtent nuo Krynkų“, – sako ekspertas.

Pasak jo, ši Rusijos karių grupuotė buvo reformuota ir sustiprinta iki 120 tūkst. karių sudėties.

Meno laboratorijos „Kiaurai sienas“ vizualizacija/Neofreska A.Bialiackiui

Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertų grupė paragino Baltarusiją paleisti į laisvę Nobelio taikos premijos laureatą – gerbiamiausios šalies teisių grupės įkūrėją, kuris jau trejus metus yra už grotų.

Alesis Bialiackis buvo įkalintas, kai Baltarusijos režimas ėmėsi griežto susidorojimo su autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentais po 2020 metais kilusių didelių protesto demonstracijų. Protestai kilo dėl rinkimų, kurių, kaip plačiai manoma, suklastoti rezultatai leido A. Lukašenkai likti valdžioje šeštą kadenciją.

Susidorojimo metu buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, daugelis jų buvo sumušti policijos, o žymūs opozicijos veikėjai arba pabėgo iš šalies, arba buvo nuteisti kalėti. Baltarusijos žmogaus teisių grupės „Viasna“ skaičiavimais, šalyje yra apie 1400 politinių kalinių.

„Viasna“ įkūrėjas A. Bialiackis 2021 metų liepą buvo suimtas dėl mokesčių vengimo, tačiau vėliau buvo nuteistas už kontrabandą ir viešąją tvarką pažeidžiančios veiklos finansavimą. 2022 metais jam buvo skirta Nobelio taikos premija.

JT darbo grupė dėl savavališkų sulaikymų ketvirtadienį paskelbtame pareiškime nurodė, kad „A. Bialiackio arešto ir vėlesnio sulaikymo pagrindas buvo jo naudojimasis saviraiškos ir susirinkimų laisve“, ir paragino jį paleisti.

Baltarusija pastarosiomis savaitėmis paleido apie 18 politinių kalinių, kuriems buvo nustatyta sunki liga.

„Tikiuosi, kad JT raginimai bus išgirsti Minske, nes Alesis negauna būtinų vaistų ir kasdien gyvena nežmoniškomis sąlygomis“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ pareiškė A. Bialiackio žmona.

Didžiosios Britanijos žvalgyba skelbia, kad pagrindiniai Rusijos puolimo veiksmai Ukrainos fronto linijoje sutelkti Avdijivkos rajone.

Taip teigiama britų gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje, kurioje pažymima, kad Rusija toliau vienu metu vykdo puolamąsias operacijas keliuose fronto ruožuose.

„Tikėtina, kad Avdijivkos-Pokrovsko kryptis Donecko srityje išlieka Rusijos pastangų centru, todėl Rusijos pajėgos pastarąjį mėnesį čia išlaikė didžiausią operatyvinį tempą“, – pažymima apžvalgoje.

Žvalgyba pažymi, kad rusai toliau žengia į šiaurę ir vakarus nuo Očeretynės link Pokrovsko. Ta pačia kryptimi jie nežymiai pasistūmėj.o

Prie Časiv Jaro didesnių pokyčių nebuvo.

„Gauta pranešimų, kad pastarosiomis dienomis didelio masto Rusijos pėstininkų puolimai nutrūko ir kad Rusijos pajėgos veikia daugiausia išsibarsčiusiais nedideliais pėstininkų daliniais.

Tikėtina, kad Rusijos pajėgos šiame rajone padarė taktinę pauzę, toliau vykdydamos bandomąsias atakas ir žvalgybą“, – pažymima apžvalgoje.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, atsargos majoras Aleksejus Getmanas sakė, kad Rusijos okupacinės pajėgos planuoja puolimą Sumų regione.

Pasak jo, yra tokio scenarijaus pasirengimo požymių.

„Akivaizdu, kad jie nori, ir greičiausiai ten kažką darys. Tą patį matėme ir Charkivo kryptimi. Yra pasirengimo puolamiesiems veiksmams požymių. Ir devyniais atvejais iš dešimties jie pasiteisina", - radijo stoties "NV" eteryje pažymėjo A.Getmanas .

Eksperto teigimu, apie pasirengimą puolimui byloja padidėjęs diversinių ir žvalgybinių grupių aktyvumas, apšaudymas ir ryšių palaikymas.

Tuo pat metu, atsižvelgiant į jėgos trūkumą, rusai negali sau leisti prabangos laikyti dešimtis tūkstančių nenaudojamų karių prie šiaurinės Ukrainos sienos.

Vaizdo įrašo stop kadras/Rusija į Ukrainos fronto liniją siunčia papildomus tankus „T-54“, sukurtus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Rusija į Ukrainos fronto liniją siunčia papildomus tankus „T-54“, sukurtus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, rašo „Defence Blog“.

Naujausiuose pranešimuose socialiniuose tinkluose nurodoma, kad Uzunovo geležinkelio stotyje, maždaug už 150 km į pietus nuo Maskvos, buvo pastebėtas traukinys su tankais „T-54“.

Plačiau skaitykite čia.

123RF.com nuotr./Kibernetinė ataka

Ispanijos policija šeštadienį pranešė sulaikiusi tris asmenis, kaltinamus dalyvavus prorusiškos grupuotės kibernetinėse atakose, nukreiptose prieš Ispanijos ir kitų NATO šalių viešąsias institucijas ir strateginius sektorius.

Išpuoliai buvo nukreipti prieš šalis, kurios remia Ukrainą kovoje su Rusijos invazija.

Du įtariamieji buvo sulaikyti Huelvoje ir Sevilijoje Ispanijos pietuose, o trečiasis – Balearų salose, sakoma policijos pranešime.

Teigiama, kad jie buvo sulaikyti už „su kompiuteriais susijusius nusikaltimus su teroristiniais ketinimais“ dėl virtinės paskirstytų paslaugų trikdymo atakų (angl. distributed denial-of-service, DDoS), dėl kurių interneto svetainės ar tinklo ištekliai tampa neprieinami, užtvindant juos kenkėjišku srautu.

Šias atakas surengė su Rusija susijusi programišių grupė „NoName057(16)“, teigė policija.

„Išpuoliai buvo nukreipti į strateginių sektorių viešąsias institucijas ir bendroves šalyse, kurios užėmė Ukrainą remiančią poziciją“, – teigiama pranešime.

Policija nurodė, kad pagrindinė grupės veikla – rengti DDoS atakas naudojant „savo nuosavą programinę įrangą, vadinamą „DDoSia“, kuria gali naudotis jos tikslus palaikantys asmenys“.

Cituojant „NoName057(16)“ manifestą, policijos pareiškime teigiama, kad programišių grupės misija – reaguoti į „priešiškus ir atvirai antirusiškus Vakarų rusofobų veiksmus“.

Birželio viduryje prieš Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijos vyriausybės svetaines užpuolė DDoS atakų banga, už kurią atsakomybę prisiėmė „NoName057(16)“.

Jie taikėsi į federalinės vyriausybės ir viršūnių susitikime dalyvavusių organizacijų interneto svetaines, sakė Bernas.

J. Sullivanas / MANDEL NGAN / AFP

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas pareiškė, kad JAV rengia naujas sankcijas Kinijos institucijas, kurios remia Rusijos karą Ukrainoje. Jis užsiminė, kad Kinijos bankai gali atsidurti jų taikiklyje, rašo „Bloomberg“.

„Manome, kad Kinija turėtų liautis, nes manome, kad tai peržengia padoraus valstybės elgesio ribas. Galite tikėtis papildomų sankcijų, nes artimiausiomis savaitėmis stebėsime, kaip šis modelis toliau vystosi“, – Kolorado saugumo forume sakė J.Sullivanas.

Pasak leidinio, šie pareiškimai yra naujausias perspėjimas, kad J.Bideno administracija svarsto galimybę imtis papildomų priemonių siekiant nubausti Kinijos įmones, kurios padeda Rusijos gynybos pramonės bazei.

JAV teigė, kad Kinija dar neteikė tiesioginės paramos Rusijai, tačiau prieš savaitę vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai pavadino Kiniją „lemiamu veiksniu“ kare.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos kariai ant motociklo

Artimiausiu metu Rusijos karių veiksmai Ukrainos teritorijoje labai pasikeis, nes jiems baigiasi sovietinių laikų įranga.

Beveik visi priešo sandėliai ištuštėjo, ir Rusijos Federacija įžengia į kritinę akimirką, kai ji nebegalės paremti savo puolamųjų ir agresyvių užmojų technine dalimi, „FreeDom“ kanalo eteryje sakė apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko.

„Per artimiausią pusmetį Rusijos puolimo pobūdis gana smarkiai pasikeis. Nes jų mechanizuotas potencialas yra ribotas. Kiekvieną dieną jie turi vis mažiau galimybių efektyviai panaudoti mechanizuotąjį komponentą. Tuo pat metu jų žmogiškieji ištekliai yra tikrai neišsenkantys...“, – sakė analitikas.

Per Rusijos naktinį oro smūgį Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje žuvo mažiausiai du žmonės ir keturi buvo sužeisti, šeštadienį pranešė regiono prokuroras.

„Apie 3 val. 15 min. ryto priešas surengė raketinę ataką prieš Barvinkovės miestelį Iziumo rajone“, – sakoma prokuroro pareiškime.

Jis nurodė, kad žuvo du 48 ir 69 metų vyrai, ir teigė, kad per smūgį, kurį, matyt, sudavė trys rusiškos raketos „Iskander“, buvo apgadinta apie 50 pastatų.

Dar vienas smūgis buvo suduotas žemės ūkio subjektui Oleksijivkos kaime, tačiau apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina savo šalies sąjungininkus sustiprinti oro gynybos paramą Kyjivui, kad būtų galima perimti kasdien krintančias rusų raketas ir dronus.

Per penktadienį įvykdytą Rusijos smūgį pietiniame Mykolajivo mieste esančioje vaikų žaidimų aikštelėje žuvo keturi žmonės, įskaitant vieną vaiką, ir 24 buvo sužeisti, „Telegram“ atnaujintus duomenis paskelbė šio miesto meras Oleksandras Senkevičius.

Lenkijos policijos nuotr./Mikroautobuso avarija

Greitkelyje Lenkijoje į avariją pateko mikroautobusas, kuriuo keliavo Ukrainos piliečiai.

Avarija įvyko greitkelyje A2, Svebodzino miesto teritorijoje, esančioje maždaug už 60 km nuo sienos su Vokietija.

Mikroautobusas rėžėsi į kelių remonto tarnybos sunkvežimį, nors ant jo buvo įrengti įspėjamieji ženklai.

Po smūgio autobusas apvirto ant šono, smarkiai apgadinta priekinė dešinioji transporto priemonės dalis.

Devyni mikroautobusu važiavę žmonės paguldyti į ligoninę, penkių iš jų būklė sunki.

Policija pranešė, kad autobuso keleiviai buvo Ukrainos piliečiai, tarp jų keturi vaikai. Tarp sunkiai sužeistųjų taip pat yra vaikų.

Facebook nuotr./Iryna Farion

Penktadienį vakare paaiškėjo, kad po pasikėsinimo ligoninėje mirė buvusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatė Iryna Farion. 15min pateikia svarbiausius faktus apie šį įvykį.

Apie tai skaitykite čia.

Naktį Rusijos kariuomenė bepiločiais dronais atakavo Chersoną ir sunaikino evakuacijos automobilį, stovėjusį prie regioninės klinikinės ligoninės.

Rusija per naktį pietinėje Rostovo srityje, už kelių šimtų kilometrų nuo fronto linijos, numušė 26 ukrainiečių dronus, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius.

„Praėjusią naktį oro gynybos pajėgos Rostovo srityje iš viso perėmė ir sunaikino 26 bepiločius orlaivius. Dėl atakos aukų nebuvo“, – gubernatorius Vasilijus Golubevas paskelbė „Telegram“ platformoje.

„Į vietą, kur nukrito bepiločių orlaivių nuolaužos, vyksta gelbėjimo tarnybos“, – sakė jis.

Praėjusį šeštadienį po Ukrainos drono atakos Rostovo srityje užsidegė degalų sandėlis.

Šiais metais Ukraina suintensyvino išpuolius prieš Rusijos teritoriją, taikydamasi į Rusijos gilumoje esančius energetikos objektus, kurie, pasak jos, aprūpina Rusijos kariuomenę, taip pat į miestus ir kaimus anapus sienos ir Kryme.

Nuo Maskvos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį abi pusės plačiai naudoja dronus.

Ukraina per pastarąją parą nukovė 990 rusų, skelbia Ukrainos kariuomenė.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu. Tai pranešė leidinys „Ukrainska pravda“, remdamasis šaltiniais.

Vėliau šią informaciją patvirtino ir pats V. Zelenskis.

„Kalbėjausi su Donaldu Trumpu, kad pasveikinčiau jį su respublikonų kandidato nominacija į JAV prezidentus ir pasmerkčiau šokiruojantį pasikėsinimą nužudyti jį Pensilvanijoje. Palinkėjau jam stiprybės“, – socialiniame tinkle pareiškė prezidentas.

Jis sakė, kad kalbėjo apie „gyvybiškai svarbią“ abiejų pagrindinių Amerikos partijų ir abejų Amerikos Kongreso rūmų paramą „ginant mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę“.

„Sutarėme su prezidentu D.Trumpu asmeninio susitikimo metu aptarti, kokie žingsniai gali padaryti pasaulį teisingą“, – rašė jis.

D.Trumpas taip pat patvirtino informaciją apie telefoninį pokalbį su V.Zelenskiu, pavadindamas pokalbį „labai geru“.

„Jis pasveikino mane su labai sėkmingu Respublikonų nacionaliniu suvažiavimu ir mano paskyrimu respublikonų kandidatu į JAV prezidentus. Jis pasmerkė siaubingą pasikėsinimą nužudyti praėjusį šeštadienį ir pažymėjo, kad šiais laikais Amerikos žmones vienija vienybės dvasia“, – paskelbė D.Trumpas.
Jis taip pat pažymėjo, kad yra dėkingas prezidentui V.Zelenskiui už tai, kad kreipėsi į jį.
„Aš, kaip kitas prezidentas, atnešiu pasauliui taiką ir užbaigsiu karą, kuris pareikalavo tiek daug gyvybių ir sugriovė daugybę nekaltų šeimų. Abi pusės gali susivienyti ir derėtis dėl susitarimo, kuris užbaigs smurtą ir nuties kelią klestėjimui“, – pridūrė D.Trumpas.