„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 03 12 /2022 03 13

Karas Ukrainoje: Chersono srityje rusai rengiasi „referendumui“, sulaikytas „Wagner“ samdinys

Rusijai tęsiant Ukrainos puolimą, toliau stringa gyventojų evakuacija iš labiausiai nuo Rusijos invazijos nukentėjusių vietovių. Nors iš kai kurių Ukrainos miestų šeštadienį pavyko evakuoti civilius, Rusija nesiliovė šaudžiusi į humanitarinius koridorius. Ukrainos prezidentas pirmą kartą prakalbo, kiek nuo karo pradžios žuvo ukrainiečių karių – 1300. Okupantai Chersono srityje norėjo rengti „referendumą“ dėl vadinamosios Chersono liaudies respublikos įkūrimo, tačiau srities tarybos deputatai šį pasiūlymą atmetė.
Ukraina
Ukraina / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • Kyjivo srityje sušaudyti besievakuojantys žmonės, septyni žuvo
  • Okupantai Chersono srityje ėmė rengtis „referendumui“ dėl vadinamosios Chersono liaudies respublikos įkūrimo, tačiau srities tarybos deputatai tam nepritarė
  • Ukrainos meras sako, kad penktadienį pasidavė 500 Rusijos karių
  • V.Zelenskis atskleidė, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios žuvo apie 1300 ukrainiečių karių
  • Vaikai į mokyklas grįš 14-oje Ukrainos regionų
  • Rusija perspėjo galinti smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainoje
  • Baltarusija praneša vykdysianti karių rotaciją, tikina, kad tai nėra pasirengimo karui su Ukraina dalis

Svarbiausias penktadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą skaitykite čia.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

05:32

Sekmadienio įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

V.Zelenskis: kur ateina Rusija, nelieka vietos svajonėms

01:23 Atnaujinta 01:38

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Rusijos okupantai negali nugalėti ukrainiečių, nes neturi tam pakankamos jėgos, neturi reikiamos dvasios. Kai Rusija ateina į svetimą žemę, nelieka vietos svajonėms. Apie tai jis sakė šeštadienį vakare paviešintame videokreipimesi.

V.Zelenskis pabrėžė, kad okupantai „laikosi tik prievarta, tik teroru, tik ginklais, kurių pas juos daug“.

„Bet okupantai neturi jokio natūralaus pagrindo normaliam gyvenimui ir tam, kad žmonės galėtų jaustis laimingi ir galėtų svajoti. Jie organiškai nesugeba paversti gyvenimą normaliu. Visur, kur į svetimą žemę atėjo Rusija, nebelieka vietos svajonėms. Tik labai sunki kova dėl išgyvenimo“, – pabrėžė jis.

Savo kreipimesi V.Zelenskis taip pat sakė pasirašęs įsakus, kuriais valstybiniais apdovanojimais už kovinius nuopelnus ir pademonstruotą narsą apdovanoti 106 kariškiai. 17 iš jų – po mirties. Tarp jų – ir pirmoji Ukrainos didvyrio vardu apdovanota moteris. Tai seržantė ir karo medikė Ina Derusova, kuri vasario 24 dieną Ochtyrkoje, Sumų srityje, rizikuodama savo gyvybe išgelbėjo dešimt sužeistų karių. Padėdama sužeistiesiems, pati žuvo nuo rusų artilerijos ugnies.

D.Kuleba: rusai Chersone elgiasi kaip Kryme prieš aštuonerius metus

23:06

Ukrainos pareigūnai šeštadienį apkaltino Rusiją planuojant surengti suklastotą referendumą, kurio tikslas – įkurti promaskvietišką „liaudies respubliką“ Ukrainos pietinėje Chersono srityje.

Rusijos pajėgos 290 tūkst. gyventojų turintį Juodosios jūros uostamiestį Chersoną užėmė kovo 3-iąją po tris dienas trukusios apsiausties. Chersonas tapo pirmuoju dideliu miestu, užimtu per vasario 24-ąją Maskvos pradėtą invaziją.

„Remdamasi 2014 metų scenarijumi rusai dabar desperatiškai mėgina organizuoti butaforinį „referendumą“ dėl „liaudies respublikos“ Chersone“, – per „Twitter“ pranešė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

D.Kuleba lygino šiuos Rusijos veiksmus su 2014 metais Maskvos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija, kai tame rusų pajėgų okupuotame Ukrainos regione taip pat buvo surengtas kontroversiškas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

Jis pridūrė, kad dėl „nulinio gyventojų palaikymo“ toks referendumas bus „visiška fikcija“.

„Rusija turi sulaukti griežtų sankcijų, jeigu jie įgyvendins šiuos planus, – rašo D.Kuleba. – Chersonas yra ir visuomet bus Ukraina.“

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova per platformą „Telegram“ parašė, kad Rusijos okupacinės pajėgs skambino Chersono vietos tarybos deputatams ir prašė jų balsuoti už šį planą.

L.Denisova pabrėžė, kad toks „referendumas“ okupuotoje teritorijoje būtų neteisėtas, kadangi Ukrainos įstatymai numato, jog bet kokie teritoriniai klausimai gali būti sprendžiami tik per visos šalies masto referendumą.

Chersono srities taryba atmetė ChNR sukūrimo idėją

22:01

Pasklidus informacijai, kad Rusijos okupantai Chersono srityje ėmė rengtis „referendumui“ dėl vadinamosios Chersono liaudies respublikos įkūrimo, savo žodį tarė srities tarybos deputatai.

Į neeilinį posėdį susirinkę tarybos deputatai priėmė kreipimąsi, kuriame sakoma, kad „Chersonas – tai Ukraina“ ir jokios pseudorespublikos srities teritorijoje nebus, pranešė tarybos deputatas Serhijus Rybalka.

A.Anušaukas: per dvi savaites Rusijos kariuomenės potencialas nustumtas metus atgal

21:47

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas feisbuke pasidalijo „Forbes“ paskaičiavimais, kad Rusijos kariuomenė per dvi savaites Ukrainoje neteko karinės technikos už 5,1 mlrd. dolerių.

Pasak jo, per pusę mėnesio trunkantį karą Ukrainoje Rusijos kariuomenės ginkluotės potencialas perstumtas į prieš metus buvusį lygį.

 

V.Zelenskis: Maskvos derybinė pozicija „fundamentaliai pasikeitusi“

20:43

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad į jo šalį įsiveržusios Rusijos pozicija per derybas, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą, yra „fundamentaliai pasikeitusi“.

Per spaudos konferenciją Ukrainos lyderis sakė, kad dabartinis Maskvos tonas labai skiriasi, palyginus su ankstesnėmis  derybomis, per kurias Rusija „svaidėsi ultimatumais“. V.Zelenskis sakė, kad „džiaugiasi gavęs signalą iš Rusijos“, kai šios prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė įžvelgiąs „kai kurių teigiamų poslinkių“ dialoge su Kyjivu.

V.Putinas anksčiau užsiminė, kad derybos „dabar vyksta beveik kasdien“.

Nuo vasario 24 dienos, kai V.Putinas pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę šalį, Rusijos ir Ukrainos derybininkai surengė kelis derybų ratus.

Ketvirtadienį Turkijoje įvyko pirmasis nuo invazijos pradžios Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Per derybas buvo susitarta atverti keletą humanitarinių koridorių gyventojams evakuoti iš kovos veiksmų zonų. Abi pusės kaltino viena kitą trikdant šias pastangas.

Baltarusiai nenori kariauti Ukrainoje

20:38

Pasak Ukrainos valdžios, Baltarusijos kariuomenė pradėjo skirti Rusijos vadus, siekdama nuslopinti Baltarusijos karių pasipriešinimą dalyvauti kare prieš Ukrainą.

„Atskiruose daliniuose, dislokuotuose Bresto miesto teritorijoje, vyksta riaušės – kariškiai, tarp jų ir karininkai, išreiškia nenorą dalyvauti kare prieš Ukrainą. Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų išvykimo atvejai iš šalies kartu su šeimomis taip pat dažnėja.

Situacijai stabilizuoti iš Rusijos pradėjo atvykti žemesnio ir aukšto rango karininkai, kurie skiriami į pareigas Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose“, – rašoma pranešime.

Ukrainos valdžios teigimu, bendrai psichologinei būklei įtakos turėjo Baltarusijos prezidentu pasiskelbusio Aliaksandro Lukašenkos dekretas dėl rezervinių pajėgų mobilizacijos.

Nepaisant valstybinės propagandos bandymų pabrėžti, kad sprendimas yra „planuotas“, baltarusiai, kuriems taikomas dekretas, svarsto galimybę laikinai palikti šalį, kol baigsis Rusijos karas prieš Ukrainą.

Kyjivo srityje sušaudyti besievakuojantys žmonės, septyni žuvo

20:34

Rusijos kariai Kyjivo srityje atidengė ugnį į besievakuojančių moterų ir vaikų koloną, pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos turima informacija.

Per kolonos apšaudymą žuvo septyni žmonės, tarp kurių yra vaikas. Tikslus sužeistųjų skaičius kol kas nežinomas.

Žudynės įvyko ketvirtadienį, kovo 11-ąją, kai žmonės iš Peremohos kaimo Baryšivkos rajone pamėgino su Rusijos Federacija suderintu „žaliuoju“ koridoriumi išvykti Hostrolučios kaimo link.

Po šaudynių Rusijos kariai kolonos likučius privertė grįžti į Peremohą ir nieko iš kaimo nebeišleidžia. Šiuo metu praktiškai neįmanoma susisiekti su likusiais gyvais žmonėmis ir suteikti jiems humanitarinę bei medicininę pagalbą.

V.Zelenskis ragina ES aiškiai pasisakyti apie Ukrainos narystę

20:14

Europos Sąjunga turi nedviprasmiškai pareikšti, ar yra pasirengusi suteikti narystę Ukrainai, šeštadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Manome, kad esame verti būti Europos Sąjungoje. Mums nereikia nieko žadėti; mums reikia konkrečios paramos“, – per spaudos konferenciją su užsienio žurnalistais kalbėjo V.Zelenskis.

Jis teigė pasigendantis konkretumo diskusijose su Bendrija šiuo klausimu.

„Šiandien pas mus vyksta karas – taigi, atsakymus į visus klausimus, kuriuos užduodame pasauliui, norime išgirsti šiandien. Jei NATO sako „ne“, mes tai girdime. Jei ES sako „taip“, reikia visiems konkrečiai taip ir pasakyti, o ne balansuoti tarp diplomatijos lašelių“, – pabrėžė V.Zelenskis.

ES šią savaitę atmetė Kyjivo prašymą dėl paspartinto įstojimo – Europos šalys blokavo atitinkamą sprendimą. Tačiau nuspręsta, kad pabėgėliai iš Ukrainos ir toliau gaus pagalbą ES teritorijoje. Blokas taip pat pažadėjo padėti Ukrainai atsigauti po karo.

Anksčiau V.Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių valstybė jau padarė viską, kad būtų pakviesta į Europos sąjunga.

Per šeštadienį vykusią spaudos konferenciją prezidentas taip pat sakė matąs tam tikrus teigiamus poslinkius derybose su Rusija. V. Zelenskio teigimu, Maskvos derybininkų pozicija buvo konstruktyvesnė, nebebuvo svaidomasi ultimatumais.

„Manau, kad tai iš esmės kitoks požiūris. Taip ir turi būti“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Vis tik jis pareiškė, kad Ukrainą palaikančios Vakarų šalys nėra pakankamai įsitraukusios į derybas.

„Kalbant apie dalykus, susijusius su mūsų valstybės saugumo garantijomis, ukrainiečiams po tokio kruvino karo tiesiog nebebus įmanoma pasitikėti Rusija. Todėl, be Rusijos Federacijos, šias saugumo garantijas turėtų pasiūlyti ir kiti lyderiai“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Rusija teigia bendradarbiaujanti su TATENA siekiant užtikrinti Černobylio AE saugumą

17:55

Rusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucija „Rosatom“ teigia, kad veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti saugų Černobylio atominės elektrinės eksploatavimą, vykdomi koordinuojant veiksmus su Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija – Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Černobylio atominei elektrinė
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Černobylio atominei elektrinė

Bendrovė teigia, kad Rusijos specialistų komanda dirba elektrinėje, kad būtų atkurtas energijos tiekimas į elektrinę.

Bendrovės „Rosatom“ pareigūnai taip pat sakė, kad Černobylio ir Zaporižios elektrines ir toliau kontroliuoja Ukrainos personalas.

Tai seka po penktadienį Ukrainos valstybinės branduolinės bendrovės „Energoatom“ vadovo Petro Kotino išsakytų teiginių, kad į Zaporižios elektrinę atvyko rusų inžinieriai.

Paskutinis atnaujinimas 2022-03-12 17:55

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs