Belgija ir galingas pajėgas turinti Prancūzija aktyviai dalyvauja ir ES, ir NATO karinėse misijose, tačiau jau turėjo sumažinti pratybų skaičių.
NATO strategai baiminasi, kad ilgainiui Aljanso narių Europoje ginkluotosios pajėgos profesionaliau ne vykdys karines misijas, o saugos traukinių stotis ir oro uostus.
Europos šalių miestuose šiuo metu budi daugiau nei 15 tūkst. karių. Dalis jų neslepia, kad vaikštinėjimas gatvėse toli gražu neprilygsta kvapą gniaužiantiems nuotykiams karštuosiuose taškuose, apie kuriuos jie svajojo užsirašydami tarnauti.
Negana to, kariai net jaučiasi bejėgiai prieš savižudiškus džihadistus. „Stovime kaip gėlių vazonai ir laukiame, kol mus sudaužys į šipulius“, – teigė vienas iš Afganistano į Belgiją budėti gatvėse sugrąžintas karys.
Pratinasi prie karių gatvėse
Šiuo metu tiek Belgija, tiek Prancūzija daugiau karių yra nukreipusios patruliuoti miestuose, o ne išsiuntusios į misijas svetur.
Europoje jau diskutuojama ne apie tai, ar reikia pritaikyti šalių ginkluotąsias pajėgas nuolatinėms patruliavimo užduotims namuose, o apie tai, kaip tai padaryti.
Budėjimai gatvėse po grupuotės „Islamo valstybė“ atakų 2015 ir 2016 metais iš pradžių buvo laikina priemonė, tačiau dabar patruliavimų nė neketinama atsisakyti. Juolab kad apklausos rodo, jog žmones ramina gatvėse matomi kariai.
Italijoje kariai gatvėse vaikštinėja jau nuo 2008-ųjų, šiemet armijos patrulius, nors laikinai, pasitelkė ir britai. Jungtinė Karalystė ir Ispanija yra pasiruošusios bet kurią akimirką pasiųsti karius į gatves, jei tik padidėtų išpuolių grėsmės lygis.
Apie tokias priemones diskutuoja net Vokietija ir Austrija. Toks vaizdas šiose šalyse būtų matomas pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Kitaip tariant, Europoje jau diskutuojama ne apie tai, ar reikia pritaikyti šalių ginkluotąsias pajėgas nuolatinėms patruliavimo užduotims namuose, o apie tai, kaip tai padaryti.
Kariuomenių vadai vis dėlto nerimauja – jiems svarbu ir biudžetas, ir karių nusiteikimas, ir jų paruošimas.
O kas, jei karas?
Buvęs Prancūzijos kariuomenės vadas Pierre'as de Villiersas, liepą atsistatydinęs po viešo vaido su prezidentu Emmanueliu Macronu, teigė, kad naujos užduotys karius vargina. Tą patį „Reuters“ tvirtino ir Belgijos sausumos pajėgų vadas.
„Matau daug žmonių, kurie palieka mūsų pajėgas dėl tokių operacijų“, – pripažino belgas generolas Marcas Thysas.
Tiesa, sutinka ne visi. Antai šaltinis Italijos gynybos ministerijoje patikino, kad karių patruliavimai „visiškai neturi jokios įtakos užjūrio misijoms ir pratyboms.“
Vis dėlto ir NATO būstinėje Briuselyje jau nuogąstaujama, esą vidaus karinės operacijos gali pakenkti Aljanso budrumui ir galimybei greitai perkelti karius į Afganistaną ar į Rytų Europos šalis, kurios ribojasi su Rusija. Taigi – ir į Lietuvą.
„Visuomenėje tai populiaru, be to, tai pigiau nei policijos patruliavimai, – teigė „Reuters“ šaltinis NATO. – Bet jei prireiktų nusiųsti daug karių mūsų sąjungininkams Rytuose, ar vyriausybės noriai atitrauks karius iš gatvių?“
Naujos dilemos
Tokie kovos su „Islamo valstybe“ tiek Vidurio Rytuose, tiek namuose iššūkiai trupina išteklius kaip tik tokiu metu, kai NATO narių Europoje lyderiai siekia parodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui esantys patikimi ir užtektinai lėšų gynybai skiriantys sąjungininkai.
NATO narių Europoje lyderiai siekia parodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui esantys patikimi ir užtektinai lėšų gynybai skiriantys sąjungininkai.
Kai kurie ekspertai dabar teigia, kad žemyno politikams iškilęs nelengvas pasirinkimas – didinti kariuomenę, atsisukti į rezervą ar apskritai kurti naujas vidaus saugumo tarnybas, kurios apsistotų pusiaukelėje tarp policijos ir armijos.
„Per vidaus saugumo operacijas mobilizuojama tiek daug karių, kad mums kyla sunkumų siunčiant žmones į Jungtinių Tautų ir ES misijas“, – „Reuters“ teigė šaltinis NATO.
Po „Islamo valstybės“ atakų 2015 metų pradžioje Prancūzijos miestų gatvėse pasirodė 10 tūkst. gausiai ginkluotų karių, Belgijoje – 1,8 tūkst.
Dabar skaičiai yra atitinkamai 7 tūkst. ir 1,2 tūkst., bet tai abiejose valstybėse vis tiek sudaro apie dešimtadalį karių, kurie yra paruošti dalyvauti karinėse misijose.
Mažiau treniruojasi
Kenčia ir karių nusiteikimas. Antai Belgijoje barakais buvo paverstos mokyklos, biurai, sandėliai, o vienas kariškis neslėpė: „Ten blogiau nei Afganistane.“
Belgijos karių apklausa pernai gruodį parodė, kad net 45 proc. jų galvoja apie pasitraukimą iš pajėgų. Daugelis esą rinktųsi policiją.
Prancūzijos kariuomenė vidinių apklausų rezultatų neviešina, bet vienas „Reuters“ šaltinis pripažino, kad patruliavimo gatvėse operacijos „yra našta, kurios poveikio karių nuotaikai niekada neneigėme“.
Kol kas karių, dalyvaujančių tarptautinėse misijose, skaičius nemažinimas, bet skiriama mažiau dienų jų pratyboms, mokymams. Belgijos sausumos pajėgų vadas M.Thysas pabrėžė: „Jei vienoje vietoje dėmesio daugiau, tai kitoje – mažiau.“
Prancūzijoje pratybų dienų skaičius pernai sumažėjo nuo 90 iki 59.
„Turime pasirinkti, kaip pakoreguoti savo įsipareigojimus taip, kad turėtume kažkiek lankstumo. Juk kas žino, kur Prancūzijos kariams gali tekti atsidurti po metų“, – įspėjo naujasis šalies kariuomenės vadas generolas Francois Lecointre.
Rinkėjai patenkinti
Bent jau Italijoje, kur 7 tūkst. karių gatvėse budi jau beveik dešimtmetį, jie nuolat rotuojami – kad neatsibostų. Tokią naujovę dabar ruošiasi įvesti ir Prancūzija bei Belgija.
Italai teroristinių atakų kol kas išvengė, o belgų ir prancūzų kariai šiemet laiku nuginklavo ar eliminavo pulti pasiruošusius džihadistus – pavyzdžiui, peiliu apsiginklavusį vyrą prie Eifelio bokšto rugpjūtį ar lagaminą susprogdinti birželį Briuselyje norėjusį užpuoliką.
Ir nors karių-patrulių efektyvumą išmatuoti sunku, Prancūzijoje 75 proc. rinkėjų pritaria tokiems budėjimams.
Belgijoje kariuomenę teigiamai vertina net 80 proc. apklaustų dalyvių – prieš pradedant patruliuoti rodiklis siekė vos 20 proc.
