Iki šiol viskas, kas susiję su Kinijos kariuomene, buvo laikoma didele paslaptimi. Tačiau netikėtai šį mėnesį kinai leido užsienio žurnalistams apsilankyti kai kuriuose daliniuose. Tai nepaliko abejonių, kad, kaip sakė JAV prezidentas Barackas Obama, XXI amžiuje pasaulyje bus tik dvi supervalstybės – JAV ir Kinija. Ne tik pagal ūkio, bet ir pagal karinį pajėgumą.
Kinijos armija skiriasi nuo kitų valstybių kariuomenių tuo, kad turi pačias didžiausias sausumos pajėgas – jose tarnauja 1,6 mln. žmonių ir tai sudaro 70 proc. visos armijos.
Stipriausios sausumos pajėgos
Kinijos armija skiriasi nuo kitų valstybių kariuomenių tuo, kad turi pačias didžiausias sausumos pajėgas – jose tarnauja 1,6 mln. žmonių ir tai sudaro 70 proc. visos armijos. Karinį jūrų laivyną sudaro apie 250 tūkst. žmonių. Dar apie 120 tūkst. karių tarnauja vadinamajame Antrajame artilerijos korpuse, nors ir tiesų tai – strateginių raketų padalinys.
Be to, karo atveju Kinijos gynybos ministerijos žinion iš karto pereitų policijos daliniai, kurie gali palaikyti sausumos kariuomenę, atlikdami įvairias pagalbines užduotis. Taip galingoji Kinijos armija pasipildytų dar 660 tūkst. žmonių.
Kinijos sausumos kariuomenė turi 7500 tankų, 5500 šarvuotų transporterių, 2200 karinių pėstininkams skirtų automobilių ir 25 tūkst. artilerijos pabūklų. Tiesa, didelė dalis šios milžiniškos ginkluotės yra pirkta iš Rusijos arba pačių kinų pagaminti rusiškų ginklų analogai, pavyzdžiui, Kinijoje gaminami automatai „Ture 56" yra Kalašnikovo automato AK-47 variantas, o „Ture 79" – snaiperinio Dragunovo automato kopija.
Rusiški ginklai dominuoja ir Kinijos karinėje aviacijoje, tačiau pastaruoju metu Kinija stengiasi kuo daugiau ginklų pirkti iš Kanados, Jungtinių Valstijų, Europos ir Izraelio. Todėl Kinijos karo lakūnai jau pilotuoja ne tik rusų naikintuvus „Su-30“ ir „Su-27“ bei sraigtasparnius „Mi-8“ ir „Mi-17“, bet ir amerikietiškus „Sikorsky S-70" bei europietiškus „Eurocopter AS 332 Cougar" ir "Gazelle", Kanados lėktuvus „Bombardier Challenger 600", o Izraelis parduoda Kinijai nepilotuojamus skraidančius lėktuvus „Harpy".
Kinija pati ėmėsi ginklų gamybos
Pastaruoju metu Kinija pati stengiasi pasigaminti vis daugiau ginklų. Masiškai gaminami naikintuvai „Jian-7", kurie laikomi sovietinio naikintuvo „MiG-21“ kopija. Kariuomenė jų jau turi daugiau kaip 500. Šiuos naikintuvus, tiesa, kiek pakeistus, Kinija ir eksportuoja – juos perka 15 valstybių. Gaminami ir naikintuvai perėmėjai J-8, panašūs į sovietinius karo lėktuvus „Su-15“, taip pat daugiatiksliai naikintuvai J-11 bei J-10, kurių gamybai panaudotos Izraelio lėktuvo „Lavi" technologijos. Apsirūpinusi daugiau kaip 2000 karo lėktuvų Kinija tapo labiausiai ginkluota valstybe Azijos regione ir pasaulyje užima antrąją vietą po JAV ir Rusijos.
Atsilikęs yra tik Kinijos karinis laivynas. Kone visi karo laivai įsigyti iš kitų valstybių ir yra techniškai pasenę. Kariniam jūrų laivynui dar priklauso jūrų pėstininkai, pakrančių apsaugos ir aviacijos karinės formuotės. Tačiau Kinija jau ėmėsi karinio jūrų laivyno modernizavimo. Netrukus jis turės tolimojo nuotolio raketų, beveik nematomų povandeninių laivų, kurie galės vykdyti kovines užduotis toli nuo karinės bazės, ir lėktuvnešių.
Ekspertai tebesiginčija, kiek pinigų Kinija išleidžia kariuomenei. 2008 metais Kinijos valdžia oficialiai paskelbė, kad iš biudžeto tam skyrė 60,1 mlrd. dolerių.
Labiausiai užslaptintas yra Kinijos liaudies išsivadavimo armijos Antrasis artilerijos korpusas. Jį sudaro šešios po visą šalį išmėtytos brigados. Ekspertų duomenimis, šio artilerijos korpuso arsenalas gali turėti nuo 100 iki 400 kovinių galvučių.
Milijardai kariuomenei
Ekspertai tebesiginčija, kiek pinigų Kinija išleidžia kariuomenei. 2008 metais Kinijos valdžia oficialiai paskelbė, kad iš biudžeto tam skyrė 60,1 mlrd. dolerių. Tačiau Pentagono ekspertai tuo abejoja ir mano, kad iš tiesų suma yra bent dvigubai didesnė – nuo 105 iki 150 mlrd. dolerių.
Amerikiečiai taip pat teigia, kad pastaraisiais metais Kinijos kariuomenė labai sustiprėjo, nes labai daug lėšų buvo skirta ginkluotei užsienyje įsigyti, kas davė impulsą vystyti ir Kinijos karo pramonę. Taip pat pastebėta, kad Kinijos galimybės panaudoti kariuomenę dideliais atstumais dar yra ribotos, o perkamos naujausios technologijos daugiausia yra gynybinės.
Šių metų pradžioje Kinijos armijos vadovybė paskelbė, kokie bus nacionalinės gynybos prioritetai ir tikslai, kokia strategija ir kiek ketinama skirti pinigų kariuomenei išlaikyti. Raporte teigiama, kad labiausiai bus tobulinamos informacinės ir mechanizuotos karinės struktūros, nes ateityje Kinija laikysis „aktyvios gynybos“. Be to, ši valstybė teigia, kad nepanaudos branduolinio ginklo pirmoji ir šioje srityje nesivaržys su kitomis pasaulio šalimis.
