GRU vaidmuo, pasak Čekijos saugumo institucijų
Žurnalas „Respekt“ pranešė, kad 2014 metų spalio 13 dieną du GRU karininkai iš 29155 dalinio iš Maskvos „Aeroflot“ reisu atskrido į Prahą. Jie išvyko 2014 metų spalio 16-ąją į Austriją ir paskui išskrido į Maskvą. Abu jie naudojo GRU išduotus pasus su netikrais vardais: Ruslanas Boširovas (tikrasis vardas – Anatolijus Čepiga) ir Aleksandras Petrovas (tikrasis vardas – Aleksandras Miškinas). Abu šie pasai vėliau buvo naudojami, kad agentai patektų į Jungtinę Karalystę su tikslu nunuodyti Sergejų Skripalį ir jo dukterį.
Šie du GRU žvalgybos pareigūnai apsimetė šaudmenų saugyklos Vrbětice lankytojais. Jie užsiregistravo el.paštu be metaduomenų ir naudodamiesi padirbtais pasais (ne tais pačiais, kuriais naudojosi atvykimui į Čekiją). Jie gavo korteles, leidžiančias patekti į sandėlį 2014 metų spalio 13–17 dienomis. Pirmasis sprogimas įvyko spalio 16 dieną, 9:25.
Čekijos saugumo šaltiniai patvirtino, kad abu GRU pareigūnus lydėjo kitas to paties padalinio karininkas. Pasak „Bellingcat“, į Čekiją tuo pačiu metu atvyko dar keli 21955 padalinio nariai, įskaitant jų valdymo komandą. „Belingcat“ kartu su žurnalu „Respekt“ tvirtina, kad operacijoje dalyvavo mažiausiai šeši GRU žvalgybos pareigūnai. Vėliau ir Miškinas, ir Chepiga 2014 metų pabaigoje arba 2015 metų pradžioje iš Vladimiro Putino gavo apdovanojimą kaip „Rusijos herojai“.
Pasak Čekijos policijos, ginklai iš objekto buvo paimti, kad agentų vizito metu jie būtų parduoti Bulgarijos ginklų prekeiviui. Vėliau tie ginklai turėjo būti parduoti Ukrainos armijai. Šaltiniai teigia, kad bulgarų ginklų prekeivis buvo Emilianas Gebrevas, kurį GRU bandė nužudyti 2015 metais Sofijoje. Žiniasklaida spėja, kad kai kurie sunaikinti ginklai galiausiai gali būti parduoti Ukrainai ar Sirijai. Čekijos policija mano, kad šaudmenų sprogimai turėjo būti įvykdyti už Čekijos teritorijos ribų, tačiau kažkas nepavyko.
Policijos tyrimas buvo sustabdytas 2015 metais, tačiau atnaujintas 2018-aisiais, kai GRU pareigūnai, naudodami tuos pačius padirbtus pasus, bandė nužudyti Sergejų Skripalį Jungtinėje Karalystėje. 2021 metų balandžio 17 dieną Čekijos policija pradėjo dviejų GRU pareigūnų paiešką.
Generalinis prokuroras Pavelas Zemanas pirmadienį, 2021 metų balandžio 19 dieną pareiškė, kad teisėsaugos institucijos tirią versiją, kad išpuolio Vrbětice taikinys buvo medžiaga, skirta gabenimui į Bulgariją ir kad sprogimai neturėjo įvykti Čekijos respublikoje. Jis taip pat patvirtino, kad sprogimo dieną vizitui sandėlyje buvo užsiregistravę du žmonės, kurie buvo nurodę suklastotas Moldovos ir Tadžikistano piliečių tapatybes. Abu tie žmonės atvyko į Čekiją naudodamiesi netikrais rušiškais dokumentais ir apsistojo Prahoje ir Ostravoje. Remiantis kriminalistiniais tyrimais, jie buvo tie patys, kurie įvykdė pasikėsinimą Solsberyje.
Rusijos išpuolio pobūdis
Pirmiau apibendrinti faktai aiškiai rodo, kad Rusijos Federacija įvykdė karinę ataką Čekijos Respublikos teritorijoje. Du (ar galbūt daugiau) kaltininkai yra karinės žvalgybos tarnybos GRU pareigūnai, pavaldūs Rusijos generaliniam štabui.
Čekijos Respublikos atsakas
2021 metų balandžio 17 dieną, šeštadienį, Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas ir laikinasis užsienio reikalų ministras Janas Hamáčekas paskelbė, kad 18 Rusijos žvalgybos pareigūnų, įsikūrusių Čekijoje, kuriems taikoma diplomatinė neliečiamybė ir kurie yra susiję su šiuo įvykiu, bus išsiųsti iš šalies per 48 valandas. Konkrečiai, išsiunčiami yra civilinės žvalgybos agentūros (SVR) ir karinės žvalgybos agentūros (GRU) žvalgybos pareigūnai. Incidentas buvo lyginamas su bandymu nužudyti Sergejų Skripalį 2018 metais.
Reaguodama į 18 Rusijos žvalgybos pareigūnų, turinčių diplomatinę neliečiamybę, išsiuntimą, Rusijos Federacija iš Rusijos išsiuntė 20 Čekijos diplomatų, įskaitant ambasadoriaus pavaduotoją. Jie turėjo tik 24 valandas, kad išvyktų iš šalies.
Pirmadienį, 2021 metų balandžio 19 dieną, po ES užsienio reikalų tarybos posėdžio, užsienio reikalų ministras Janas Hamáčekas pareiškė, kad jis paprašė ES valstybių narių išreikšti solidarumą su Čekijos Rusijos diplomatų išsiuntimu, tačiau ES vyriausiasis įgaliotinis Užsienio reikalai Josepas Borellis atsakė, kad Čekija neprašė suderinti požiūrių.
2021 metų balandžio 19 dieną, pirmadienį, spaudos konferencijoje ministras pirmininkas Andrejus Babišas sakė, kad šis incidentas nėra terorizmo prieš valstybę aktas. Šią nuomonę greitai pasigavo Rusijos ruporai, įskaitant valstybės remiamą RT kanalą. Vėliau Andrejus Babišas atsitraukė nuo savo pareiškimo ir už jį atsiprašė.
Teisiniu požiūriu, pagal Čekijos įstatymus, ši operacija iš tikrųjų negali būti laikoma teroro aktu. Tačiau šios diskusijos tik atitraukia dėmesį nuo tikrosios problemos – kad Rusijos karinės žvalgybos pareigūnai NATO valstybės-narės teritorijoje surengė karinę ataką, kurios metu žuvo du Čekijos piliečiai, todėl smarkiai pažeidė Čekijos Respublikos suverenitetą.
Dėl įvairių priežasčių tyrimas taip pat turėtų stengtis atsakyti į klausimus, koks buvo strateginis atakos tikslas ir ketinimas, tačiau apskritai tai, kad Rusijos Federacija karinę ataką Čekijos Respublikos teritorijoje laikė tinkama priemone bet kokiam tikslui, kad ir koks jis būtų, pasiekti, yra absoliučiai nepriimtina.
Senato saugumo komitetas patvirtino nutarimo dėl incidento projektą, kuriame jie palaiko 18 Rusijos žvalgybos pareigūnų išsiuntimą, o 20 Čekijos diplomatų išsiuntimą laiko eskalavimu iš Rusijos pusės. Nutarimo projekte Senato saugumo komitetas paragino vyriausybę paprašyti mūsų partnerių ir sąjungininkų Europos Sąjungoje ir NATO paramos, nutraukti Čekijos Respublikos ir Rusijos Federacijos draugystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir nesikreipti į Rusijos Federacijos atstovus rengiantis statyti atominę elektrinę ar kitus ypatingos svarbos infrastruktūros elementus. 2021 metų balandžio 21 dieną trečiadienį, Senatas turės patvirtinti šį sprendimo projektą.
Rusijos Federacija surengė karinę ataką Čekijos Respublikos teritorijoje, taigi ir NATO bei ES valstybės-narės teritorijoje.
Čekijos prezidentas sistemingai spaudžia Čekijos vyriausybę pakviesti Rusijos valstybinę bendrovę „Rosatom“ dalyvauti konkurse dėl antrojo reaktoriaus statybų Dukovany elektrinėje. Tikimasi, kad naujausi įvykiai sukels didelį visuomenės spaudimą pašalinti „Rosatom“ iš konkurso.
2021 m. balandžio 21 d., trečiadienį, Čekijos policija areštavo daugiau nei 10 Čekijos piliečių, kurie dirbo vadovaujant GRU. Daugelis jų keliavo į Donbasą, kad įsitrauktų į teroristinę veiklą prieš Ukrainą. Tai rodo, kad Rusija Čekijos teritorijoje suorganizavo čekų teroristų tinklą.
Čekijos ir Rusijos diplomatinis susikirtimas – skaičiai
Europos saugumo politikos Europos vertybių centras paprašė Čekijos užsienio reikalų ministerijos pateikti informaciją apie oficialius Čekijos ir Rusijos diplomatinių atstovų skaičius 2021 metų balandžio 20 dieną:
Čekijos diplomatinis personalas Rusijos teritorijoje prieš išsiuntimą: 58 (26 diplomatai, 32 techninio personalo nariai)
Rusija išsiuntė 20 čekų (16 diplomatų ir 4 techninio personalo narius) = 34 proc. Čekijos diplomatinių darbuotojų buvo išsiųsti namo.
Čekijos diplomatinis personalas Rusijos teritorijoje po išsiuntimo: 38 (10 diplomatų, 28 techninio personalo nariai)
Neskaičiuojame vietinio personalo (Rusijos piliečių, dirbančių Čekijos diplomatinėse pareigybėse Rusijos teritorijoje), nes jie neturi diplomatinio imuniteto ir negali būti diplomatiškai išsiųsti iš Rusijos teritorijos.
Palyginimui:
Rusijos diplomatinis personalas Čekijos teritorijoje prieš išsiuntimą: 129 (48 diplomatai, 81 techninio personalo narys)
Čekija išsiuntė 18 SVR ir GRU pareigūnų (14 diplomatų ir 4 techninio personalo narių) = 14 proc. Rusijos diplomatinio personalo buvo išsiųsta namo
Rusijos diplomatinis personalas Čekijos teritorijoje po išsiuntimo: 111 (34 diplomatai, 77 techninio personalo nariai, įskaitant konsulatus)
Čekija iš savo teritorijos išsiuntė 14 proc. Rusijos diplomatinių darbuotojų (18 asmenų iš 129 žmonių), atsakydama į tai Rusija iš savo teritorijos išsiuntė 34 proc. Čekijos diplomatinių darbuotojų (20 asmenų iš 58).
IŠ VISO: Rusija dabar turi 2,9 karto daugiau asmenų, turinčių diplomatinį imunitetą Čekijoje, nei Čekija – Rusijoje (111: 38). Prieš tai jo buvo 2,2 karto daugiau (129: 58), todėl skirtumas išaugo Rusijos naudai.
DIPLOMATAI: Rusija dabar Čekijoje turi 3,4 karto daugiau diplomatų nei Čekija Rusijoje (34:10). Prieš tai jo buvo 1,8 karto daugiau (48:26), taigi skirtumas beveik padvigubėjo Rusijos naudai.
TECHNINIS PERSONALAS SU DIPLOMATINIU IMUNITETU: Rusijoje dabar yra 2,8 karto daugiau techninio personalo, turinčio diplomatinę neliečiamybę Čekijoje, nei Čekijoje – Rusijoje (77:28). Prieš tai jo buvo 2,5 karto daugiau (81:32), todėl skirtumas išaugo Rusijos naudai.
REZULTATAS: Nėra pariteto. Rusija dabar yra trigubai daugiau atstovaujama Čekijoje. Remiantis aukščiau apibendrintais faktais, Saugumo Politikos Centras „Europinės vertybės“ rekomenduoja šiuos veiksmus:
- Koordinuotas NATO ir ES atsakas. Čekija turėtų veiksmingai naudotis naryste NATO ir ES. Čekijos ambasadorius prie NATO Jakubas Landovský jau patvirtino, kad Čekija paprašys surengti specialų Šiaurės Atlanto tarybos posėdį, kuriame būtų galima aptarti šią galimybę. Čekija turėtų paprašyti savo sąjungininkų imtis bendrų veiksmų reaguojant į agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus. Idealus rezultatas būtų sinchronizuotas Rusijos žvalgybos pareigūnų išsiuntimas iš šalių – sąjungininkių, panašiai kaip po Solsberio išpuolio 2018 metais. Čekija taip pat turėtų informuoti savo partnerius ES ir paraginti juos imtis griežtų koordinuotų veiksmų.
- Rusijos žvalgybos pareigūnų, veikiančių su diplomatine priedanga, išsiuntimas. Bendradarbiaudama su sąjungininkais, Čekijos vyriausybė turėtų išsiųsti visus Rusijos diplomatinius darbuotojus iš Čekijos teritorijos, išskyrus Rusijos ambasadorių. Rusijos Federacija reaguotų panašiai, o vėliau abipusis diplomatinis atstovavimas būtų atkurtas tokia pat proporcija. Šiandien Rusijos Federacija turi beveik dvigubai daugiau darbuotojų Čekijoje nei Čekija Rusijoje. Visos Rusijos diplomatinės misijos Čekijoje išsiuntimas sutrikdytų daugumos esamų Rusijos žvalgybos tinklų veiklą, todėl tai būtų naudinga Čekijos Respublikos saugumui. Kai Jungtinė Karalystė 1071 metais (gal 1971 m.?) išsiuntė 105 sovietų žvalgybos pareigūnus, ji dešimtmečiams paralyžiavo sovietų žvalgybos veiklą.
- Neįtraukti „Rosatom“ į naujojo atominio reaktoriaus statybos Dukovany atominėje elektrinėje konkursą. Pramonės ir prekybos ministras Karelis Havlíčekas sekmadienį, 2021 metų balandžio 18 dieną, pareiškė, kad Čekija atims iš Rusijos bendrovės „Rosatom“ galimybę dalyvauti konkurse Dukovany atominės elektrinei užbaigti. Galiausiai per 2021 metų balandžio 19 dieną surengtą spaudos konferenciją jis pasakė, kad Čekija vis dėlto nesiųs įmonei saugos klausimyno, todėl jos dalyvavimas konkurse tampa mažiau tikėtinas, bet ne neįmanomas. Vyriausybė turėtų laikytis savo pradinės nuomonės ir nutraukti kai kurių vyriausybės narių bei Čekijos prezidento Milošo Zemano bandymus įtraukti „Rosatom“ į konkursą.
- Nutraukti manipuliacinius bandymus įsigyti ir naudoti neregistruotą rusišką vakciną „Sputnik V“.
- Baigti neefektyvius Čekijos ir Rusijos pasitarimus. Pasak Prezidento kanceliarijos užsienio departamento direktoriaus Rudolfo Jindráko, naujos išvados dėl GRU dalyvavimo sprogimuose turės įtakos Čekijos ir Rusijos pasitarimams, tačiau dar nėra aišku, ar tie pasitarimai visiškai nutrūks. Šis neįprastas bendravimo formatas prasidėjo 2020 metais, siekiant pagerinti blogėjančius Čekijos ir Rusijos santykius, tačiau praktiškai tuose pasitarimuose nebuvo jokio realaus turinio, o iš Rusijos pusės – jokio susidomėjimo konstruktyviai bendrauti su Čekija.
- Įvertinti Rusijos ir prokremliškų grupių veiklą. Čekijos saugumo institucijos turėtų įvertinti visų Rusijos ir prokremliškų grupių bei judėjimų veiklą Čekijos Respublikoje, siekdamos sumažinti jų galimybę stiprinti Rusijos įtaką šalyje ir remti dezinformacijos operacijas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Čekijos, kaip Rusijos pinigų plovimo mašinos, funkcijai.
Straipsnis paruoštas European Values Center for Security Policy (Saugumo Politikos Centras „Europinės Vertybės“). Autoriai: Kremlin Watch Team. Saugumo Politikos Centras „Europinės Vertybės“ yra nevyriausybinis, nepartinis institutas, ginantis laisvę ir suverenitetą. Centras saugo liberaliąją demokratiją, teisinę viršenybę ir transatlantinį Čekijos aljansą. Padeda apginti Europą, ypatingai nuo piktybinės Rusijos, Kinijos ir islamo ekstremistų įtakos.
Daugiau skaitykite – informnapalm.org/lt.
