Dažnėjančias provokacijas pasmerkė ir Estijos gynybos ministras Hannesas Hanso. Pasak jo, artėjančiame NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, Lenkijoje, Rusijai privalo būti nusiųsta labai aiški žinia – tokios provokacijos netoleruotinos ir jos negali tęstis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, informacinių karų srities ekspertas Nerijus Maliukevičius pabrėžė, kad Vladimiro Putino Rusija geba komunikuoti savo galią tik karinės technikos demonstravimo būdu.
„Įdomu stebėti, kaip tokie Rusijos lėktuvų, laivų sienų pažeidimai tampa komunikacijos įrankiu. Tai turėtų siųsti žinią tiems abejojantiems vakariečiams, kad Putinas pasiryžęs bet kuria proga imtis agresyvių karinių veiksmų. Iš Rusijos perspektyvos žvelgiant, taip įsivaizduojama, kad kuriama darbotvarkė, kurioje susikirs raginančių atsakyti ir neerzinti Kremliaus interesai“, – sakė ekspertas.
„Kai yra bijoma provokuoti, tai visada atsiranda puikus ginklas tą baimę skatinti – provokacijų augimas. O Vakaruose visada yra tokių, kurie nori taikstytis“, – kalbėjo N.Maliukevičius, pridurdamas, kad tokie žingsniai naudojami skaldyti vieningą Vakarų politiką.
Bando sugrąžinti Šaltojo karo laikų vaidmenis
TSPMI dėstytojo manymu, Vakarai gali atsakyti į tokias provokacijas, tačiau atsakas privalo būti labiau mobilizuotas.
„Mums reikia dirbti ties tuo, kad Varšuvos susitikime tokia strategija būtų įtvirtinta. Vakarai turėtų komunikuoti savo ryžtą ginti NATO šalių teritoriją karinėmis priemonėmis. Tai ir būtų atgrasymo politikos esmė. Nereikia daug šnekėti apie ryžtą, bet sistemingai ir rezultatyviai dirbti“, – pabrėžė jis.
Rusijos provokacijas politologas vertina kaip bandymus perkelti retoriką į Šaltojo karo laikus. „Matyti Rusijos noras pateikti save kaip Šaltojo karo laikų vieną didžiųjų žaidėjų. Jei pasižiūrėtume per daugelį pjūvių į šiuolaikinę Rusiją, niekaip tos globalios galios požymių nerastume. Žaidimas Šaltojo karo analogijomis daugeliu atveju yra naudingas būtent Kremliui. Tarsi siūloma mažinti įtampą pagal Šaltojo karo modelį, primetamos ankstesnės strategijos, tačiau tai yra spąstai, kad senasis vaizdinys būtų perkeliamas į šiuos laikus“, – pažymėjo jis.
Paklaustas apie Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės Rusijos atstovams išsakytą pastabą, kad kalba eina ne apie Šaltąjį karą, o naują karštą konfliktą, N.Maliukevičius teigė, kad mes turime teisę būtent taip išsireikšti.
„Jau Sergejus Lavrovas (Rusijos užsienio reikalų ministras) mums užkabino tą rusofobų ordiną. Tad ir neturėtume kuklintis. Manau, kad esame šios konfrontacijos smaigalys ir net silpnoji vieta NATO gynybiniuose pajėgumuose. Ne veltui Lavrovas iš Baltijos valstybių išskiria mus“, – kalbėjo politologas.
„Kai suvokiama tą silpnoji grandis ir ji imama stiprinti karinio kontingento didinimu, siunčiama karinė technika, strategiškai imama spręsti ši dilema. O tai ypatingai erzina Rusiją, nes tai yra tos silpnosios grandies eliminavimas iš jų spaudimo lauko. Todėl tikslingai kuriama ta komunikacinė įtampa, bandant įkalti pleištą tarp NATO narių, to flango, kuris bijo provokacijų, ir tų, tai yra mūsų, kurie jaučiasi labiausiai pažeidžiami“, – darė išvadą ekspertas.
Provokacijos – diplomatinis žaidimas
Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas, karybos ekspertas Deividas Šlekys pabrėžė, kad tokios karinės provokacijos nėra naujiena. Tiesa, sunku atrasti precedentų, kai tokie veiksmai baigdavosi tikru karu.
„Modernių laikų karo istorija nelabai suteikia pavyzdžių. Buvo toks atvejis, kai Rusijos-Japonijos karo metu rusų laivynas paskandino britų prekybinį laivą. Atrodė, kad viskas – britai, kurie yra sąjungoje su japonais, skelbs karą rusams, bet viskas buvo išspręsta diplomatiniu būdu. Visų lauktas britų-rusų karas taip ir neįvyko.
Tokių stumdymųsi, nesusipratimų, nesusikalbėjimų yra buvę, bet kad konfliktas prasidėtų iškart, susidūrus lėktuvams, laivams, – ne. Visgi suveikia politinė grandinė. Taip, lėktuvas nukautas, sugadintas, bet iškart turi reaguoti politinė vadovybė. Ta pati Kubos krizė. Virš Kubos skraidė kariniai lėktuvai, kurie darė nuotraukas, jie buvo apšaudomi, bet Kennedy nepasidavė generolų spaudimui ir nebuvo pilno masto karinio puolimo“, – kalbėjo D.Šlekys.
„Šios provokacijos labiau yra diplomatinis žaidimas. Įsivaizduokite, jei rusų lėktuvas praskrenda virš amerikiečių laivo ir amerikiečiai nereaguoja – tai yra komunikacinis, politinis fiasko.
Mes nusiviliame, nes pasirodo, kad amerikiečiai yra tokie, kuriuos galima stumdyti. Rusija siunčia fantastinę žinią: esame geresni ir mūsų bijo. O gerai sukalus žinutę galima nusiųsti žinią net pačiose valstijose – žiūrėkit, jūsų kariai vos nežuvo, ką jūs ten veikiate, ką jūs ten pametėte, jūsų lyderiai per daug agresyvūs“, – Rusijos provokacijų taktiką analizavo ekspertas.
„Taip buvo ir su Didžiąja Britanija. Buvo žinoma, kad dėl vykdomų kariuomenės reformų turi šiuo metu sumažinę oro pajėgų paketą ir laivynas mažesnis, nes nauji laivai tik statomi. Todėl pastaruoju metu rusai daugiausiai provokacijų rengė prie švedų ir britų krantų bei oro erdvės. Britai būdavo priversti pakelti vos ne paskutinius lėktuvus ar siųsti laivus, kad pademonstruotų, jog dar gali kontroliuoti savo teritoriją, oro erdvę. Priešingu atveju, jei pažemini britus, tu pažemini amerikiečius. Juk britai, karine prasme, yra didžiausi JAV sąjungininkai Europoje“, – pasakojo D.Šlekys.
„Šis Rusijos žaidimas kainuoja minimaliai, jei lėktuvai nesusiduria, o politiniai, komunikaciniai dividendai gali būti labai dideli“, – pabrėžė jis.
Kremlius neišvengia komunikacijos klaidų
Mokslininko teigimu, rusų Su-24 praskridimas Baltijos jūroje virš JAV karo laivo „USS Donald Cook“ buvo komunikacinė nesėkmė.
„Žinutė apie šį įvykį Vakarų spaudoje išbuvo labai ilgai, tad net ir abejinga auditorija galėjo suprasti, kad vyksta kažkas negero. Tas kalbėjimas tapo argumentu, kad rusai išties yra agresyvūs ir su jais reikia kažką daryti, o ne – rusai agresyvūs ir reikia nuo jų bėgti, neerzinti“, – sakė D.Šlekys.
„Ar mes galime prašyti, kad amerikiečiai darytų panašius antskrydžius virš rusų laivų?“, – retoriškai klausė karybos ekspertas. „Teoriškai galima, bet tai jau būtų eskalacija. Amerikiečiai iš dalies daro tai santykiuose su Kinija, ypač Pietų Kinijos jūroje. Kai reikia, jie pasiunčia laivus į ginčijamus vandenis, kartas nuo karto paskraido lėktuvai. Iš esmės, amerikiečiai moka daryti panašias provokacijas, bet ar jie norėtų daryti tai su Rusija?“, – svarstė jis.
„Tai priklausys nuo to, kiek agresyvi bus informacinė erdvė. Svarbiausia, kad šioje erdvėje nepasiduotume Rusijos agresijos baimei. Reikia blokuoti žinią, kad Rusijos geriau neerzinti. Tai būtų Baltijos valstybių lyderių uždavinys Varšuvoje“, – sakė jis.
