Milžinai atėmė pajamas
Šiuo metu Vilniaus kino teatruose galima pažiūrėti fantastinius veiksmo filmus „Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas“ ir „Toras. Meilė ir griaustinis“, siaubo filmą „Juodas telefonas“.
Taip pat – biografiją „Elvis“, garsiojo filmo „Asai“ („Top Gun“) su Tomu Cruise’u tęsinį „Asas Maverikas“, romantines komedijas „Blogiausias žmogus pasaulyje“ ir „Kaip patenkinti moterį“, erotines „Fantazijas tik suaugusiems“.
Vaikams rodomi „Pakalikai 2“, „Šviesmetis“.
Beveik visi filmai yra šių metų ir sukurti JAV kino studijose.
Maskviečiai jų pažiūrėti kino teatre negali – bent kelių repertuaruose nė vienos iš šių juostų nėra. Priežasties toli ieškoti nereikia – tai yra Vakarų įvestos sankcijos Rusijai dėl Ukrainos užpuolimo.
Didžiausios Holivudo studijos – „Universal“, „Disney“, „Warner Bros.“, „Sony“, „Paramount“ dėl šios situacijos jau kovą nustojo rodyti naujausius savo filmus Rusijoje. Dėl to kino teatrai, kuriems neseniai buvo atsisakyta skirti subsidijų iš biudžeto, atsidūrė ant išgyvenimo ribos.
Pinigai, gauti už bilietus į užsienio filmus, iki tol sudarydavo kino teatrų pajamų liūto dalį. 2021 m. jų pajamos, valstybinio Kino fondo duomenimis, siekė 40,7 mlrd. rublių (648 mln. eurų). Tik penktadalis jų buvo gauta iš rusiškų filmų rodymo.
Jiems teko ieškoti naujų veiklos formų – grąžinti į ekranus senas juostas, nuomoti sales privatiems kito seansams.
Norės komedijų?
Kaip alternatyva vakarietiškiems filmams, iš kurios taip pat būtų galima gauti pajamų, buvo pasiūlyti serialai. Apie tai birželio pradžioje pranešė laikraščio „Vedomosti“ portalas.
„Kino teatruose rodys serialus“, – tiesiai šviesiai skelbė straipsnio antraštė, jį netrukus citavo ne vienas tinklalapis.
Tiesa, to nereikėjo suprasti tiesiogiai – buvo suplanuota rodyti ne dešimtis ar šimtus serialų epizodų, o jų adaptuotas versijas.
Birželio 9-ąją turėjo pasirodyti antiutopinės komedijos „Dvi kalvos“ apie matriarchato pergalę pasaulyje kino versija. Tarptautinės mokamos srautinės televizijos platformos „Start“, kurioje dominuoja rusiška produkcija, serialo premjera įvyko balandžio pabaigoje. Nuo tada jį žiūrėjo 600 tūkst. prenumeratorių.
Kadangi sulaukė nemažo dėmesio, buvo nuspręsta serialą perkelti į didžiuosius ekranus. Iš pradžių žadėta rodyti pirmąsias jo serijas.
Birželio pradžioje imta rodyti kitos srautinės televizijos platformos „Okko“ serialo „Maniunia“ kino versiją. Serialas, sukurtas pagal to paties pavadinimo armėnų kilmės rusų rašytojos Narinės Abgarian knygą, taip pat sulaukė didelio populiarumo.
Trūkstant turinio, anot kino teatrų tinklo „Karo“ prezidentės Olgos Ziniakovos, bandomos kitokios formos, įskaitant serialų rodymą didžiajame ekrane.
Dėmesio, jos manymu, pirmiausia sulauks serialai, už kurių slypi gerai žinomas pirminis šaltinis, pavyzdžiui, „Maniunia“. Be to, serialai kitame formate turėtų atrodyti kokybiškai. Dar vienas svarbus aspektas – žanras, dabartiniu metu žiūrovai esą ieško pozityvo, todėl populiariausios turėtų būti komedijos.
Iš planų pasityčiojo
Ukrainiečiai nepraleido pro akis šios naujienos ir į ją netruko sureaguoti su pašaipa.
„Rašistai“ pasiskundė, kad jų kino teatruose dėl filmų trūkumo teks rodyti serialus. Nenusiminkite! – savo kanale „Telegram“ ironizavo naujienų agentūra „UNIAN“. – Kino kompanija „VSU production“ (tai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pavadinimo rusiškai – Вооружённые силы Украины – santrumpa ir angliškas žodis, vartojamas kai kurių kino kompanijų pavadinimuose – red. past.) pasiruošusi pristatyti keletą savos gamybos filmų“.
Greta buvo pridėta keletas „siūlomų“ filmų „plakatų“ su karių, Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir kitų veikėjų, karinės technikos, nuo karo kenčiančių gyventojų nuotraukomis.
Surašyti pavadinimai primena tikrų filmų pavadinimus, tik pakeisti pagal karo realijas. „Kruvinos skerdynės Teksase“ tapo „Skerdynėmis benzopjūklu Čornobajivkoje“ (pagal rusišką šio 1974 m. amerikiečių filmo pavadinimą), „Avinėlių tylėjimas“ – „Buriatų tylėjimu“.
Lenkų serialo „Keturi tankistai ir šuo“ pavadinimas pakeistas į „Trise tanke – valgo šunis“, populiaraus sovietmečio filmo „Maskva netiki ašaromis“ – į „Maskva netiki nuostoliais“, britų komedijos „Trise valtyje, neskaitant šuns“ – į „Trise valtyje, o buvo 545 žmonės“.
Kai kurie plakatai ar bent jose esančios detalės irgi primena tikrųjų filmų plakatus.
„Greitai bus jūsų šalies ekranuose!“ – rusams žadėjo ukrainiečiai.
Tinka ir XX a. pabaigos filmai
Bent kai kurių Maskvos kino teatrų repertuaruose serialai dar nedominuoja, tačiau populiarių naujausių Holivudo juostų taip pat nėra.
Daugiausia demonstruojami Rusijos, Indijos ir kitų Azijos šalių režisierių, nepriklausomų Europos ir JAV kino studijų, senesni filmai.
Štai populiariame retro stiliaus kino teatre „Iliuzionas“ rodomi 2016-ųjų „Kalifornijos svajos“ („La La Land“), sovietiniai „Asa“ (1987 m., jame vaidino ir po kelerių metų avarijoje žuvęs populiarus atlikėjas Viktoras Cojus), asmeniškiausiu Andrejaus Tarkovskio vadinamas „Veidrodis“, 1982-ųjų Ingmaro Bergmano „Fani ir Aleksandras“.
Kitos populiarios prekybos centro GUM kinosalės repertuare – 2016 m. italų sukurtas „Nebėra religijos“ (į rusų kalbą pavadinimas išverstas „Sveiki atvykę į pietus – 2, arba Kaimynams įeiti draudžiama“), šiemetis prancūzų „Artūro prakeikimas“.
Taip pat – neseniai rusų pristatyta juosta „Bandelės“, dokumentika „Jane Charlotte akimis“ (tai yra aktorės Charlotte Gainsbourg pasakojimas apie savo motiną, buvusią prancūzų dainininko ir aktoriaus Serge’o Gainsbourg’o partnerę Jane Birkin), olandų „Mūsų vaikinai Majamyje“, naujas amerikiečių „Pirmoji meilė“, pernykštis ispanų ir argentiniečių „Pagrindinis vaidmuo“.
Pastarieji filmai rodomi ir kituose kino teatruose, yra populiariausiųjų sąraše.
Kino teatre „Pionierius“ galima pažiūrėti, be kita ko, dano Nicolaso Windingo Refno darbus „Neoninis demonas“ (2016 m.) ir „Važiuok“ ( 2011 m.), Lietuvos žiūrovų palankiai įvertintą 2000 m. filmą „Meilės laukimas“. Jaunesniems žiūrovams dar nematyta kadaise populiari Bernardo Bertolucci juosta „Pavogtas grožis (1995 m.) ar žinomo prancūzų režisieriaus Jeano Luco Godardo debiutas „Iki paskutinio atodūsio“.
Kai kurie iš šių filmų rodomi ir jau antrą šimtmetį skaičiuojančiame seniausiame Maskvos kino teatre „Chudožestvennyj“. Ten dar galima pamatyti ir prieš ketvirtį amžiaus susuktą, daugelio lietuvių pamėgtą juostą „Beldžiant į dangaus vartus“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
