Vietos valdžia pranešė, kad mažiausiai 11 civilių gyventojų žuvo šį savaitgalį, kai vyriausybinės pajėgos ir organizuoti smogikai Rytų Ukrainoje apšaudė vieni kitus raketomis „Grad“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri vienu metu buvo tarp nuosaikesnių Europos balsų Rusijos klausimu, dėl šių neramumų kaltino vis labiau izoliuojamo Kremliaus bandymus stabdyti Rytų Europos valstybių siekį priartėti prie Europos Sąjungos (ES).
Rusijos įvykdytam Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimui „neturi būti leista likti“, sakė A.Merkel Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.
Rusijos įvykdytam Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimui „neturi būti leista likti“, sakė A.Merkel Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.
Ji taip pat teisino sankcijas, kurias Briuselis ir Vašingtonas įvedė Rusijai dėl jos bandymų suskaldyti savo kaimynę vakaruose keršijant už tai, kad vasario mėnesį čia buvo nuverstas Maskvos remiamas prezidentas.
Rusija reaguodama uždraudė importuoti iš Vakarų maisto produktus ir įvesdama kitus suvaržymus, kurie pakenkė Europos ūkininkams ir išprovokavo nedidelį verslo maištą tokiose šalyse kaip Vokietija.
Diplomatinis žodžių karas ir grumtynės dėl pozicijų suintensyvėjo artinantis naujoms deryboms dėl taikos Ukrainoje.
„Troškimas atplėšti (buvusias sovietines respublikas) nuo Rusijos visuomet buvo vienas pagrindinių Amerikos užsienio politikos prioritetų“, – parlamentui aiškino Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka viliasi, kad ramybė šalies rytuose gali padėti jam sutelkti dėmesį į ilgai vėluojančius ekonominius įstatymus, kurie galėtų ištraukti šalį iš faktinio bankroto ir atverti kelią tolesnei pasaulio pagalbai.
Minsko derybos turėtų pastiprinti taikos susitarimą, kuris tame pačiame mieste buvo sudarytas rugsėjo 5 dieną ir po kurio vis tiek vyko kovos, pareikalavusios, kaip mano Jungtinės Tautos (JT), dar 1 tūkst. gyvybių.
Jis paskelbė, kad antradienis bus „tylos diena“ visoje karo zonoje ir kad paskui nuo fronto linijos bus atitraukti sunkieji ginklai, jei teroristai taip pat sudės savo ginklus.
Smogiikų lyderiai pažadėjo gerbti ugnies nutraukimą. Tačiau kilo neaiškumų dėl gyvybiškai svarbių derybų Baltarusijos sostinėje Minske, kurias P.Porošenka tikisi surengti tą pačią dieną, dalyvaujant Rusijos ir Europos pasiuntiniams.
Kai kurie smogikų atstovai sakė, kad joks susitikimas nėra įmanomas iki penktadienio. Tokia pozicija, kaip atrodo, bent iš dalies yra siekis atidėti derybas pačių smogikų sąlygomis.
Minsko derybos turėtų pastiprinti taikos susitarimą, kuris tame pačiame mieste buvo sudarytas rugsėjo 5 dieną ir po kurio vis tiek vyko kovos, pareikalavusios, kaip mano Jungtinės Tautos (JT), dar 1 tūkst. gyvybių.
