Rusijai toliau atakuojant Ukrainą, G-7 įsipareigoja nutraukti rusiškos naftos importą

Po sekmadienį sėkmingo atvykimo į Zaporižę bendras iš „Azovstal“ gamyklos ir Mariupolio evakuotų žmonių skaičius viršija 600, skelbia „The Guardian“.

Evakuacija iš Luhansko srities buvo sustabdyta, nes okupantai apšaudė greitkelį Lysyčanskas-Bachmutas, sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Gaidajus.

Daugiau nei 170 civilių iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“, kelias savaites gyvenusių apgulties sąlygomis, atvyko į Zaporižią rašo „The Guardian“.

Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad iš „Azovstal“ išgelbėta daugiau nei 300 civilių. Tačiau „Reuters“ praneša, kad Ukrainos „Azov“ pulko vado pavaduotojas kapitonas Sviatoslavas Palamaras negali tiksliai pasakyti, ar iš gamyklos evakuoti visi civiliai, nes ukrainiečių kovotojai negali patikrinti visų bombarduojamų teritorijų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo 1999 m. užima svarbias vadovaujančias pareigas Rusijoje. Kai kurios jo vykdomos politikos kryptys jau istoriškai buvo vertinamos su baime, tačiau V.Putino karas Ukrainoje kelia daug klausimų. Nors labai tikėtina, kad prieštaringai vertinamas prezidentas liks savo poste iki gyvenimo pabaigos, Latvijos portalas „Apollo“ kreipėsi į politikos mokslų daktarą Martinsą Hirschą, kad šis pasvarstytų, kas galėtų nutikti, jei diktatorius mirtų.

Plačiau skaitykite čia.

Sekmadienį Kyjive vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskelbė apie Kanados ambasados Ukrainos sostinėje atidarymą, rašo CNN.

J.Trudeau taip pat paskelbė, kad Ukrainai bus suteikta daugiau karinės pagalbos. Kanada taip pat ateinančiais metais panaikins prekybos muitus visam Ukrainos importui, įvežamam į Kanadą. 

Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerija skelbia apie Rusijos kariuomenės sugriautas bažnyčias.

Sąrašas ilgas, o apgadintos šventosios vietos išsibarsčiusios po visą šalį. Tarp jų yra sudegusi 1873 m. pastatyta bažnyčia Kyjivo srityje, medinė 160 metų bažnyčia, kuri buvo sugriauta Žytomyro srityje, ir Šventosios kankinės Tatjanos koplyčia, apgultame pietiniame Mariupolio uostamiestyje.

Teheranas nepritaria karui Ukrainoje ir tikisi politinio konflikto sprendimo, sekmadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianis, po susitikimo su kolega iš Lenkijos.

„Pasisakome prieš karą Ukrainoje, kaip ir prieš karą Jemene, Afganistane, Sirijoje, Irake ar bet kurioje kitoje pasaulio dalyje“, – kalbėjo Irano diplomatijos vadovas bendroje spaudos konferencijoje Teherane su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau.

„Manome, kad sprendimas dėl konflikto Ukrainoje turi būti politinis, o politinės derybos tarp Rusijos ir Ukrainos turėtų užbaigti karą“, – pridūrė Irano URM vadovas.

Z.Rau vizitas – Irano valdžios institucijų kvietimu, ir tai yra pirmoji nuo 2014-ųjų tokia Lenkijos užsienio reikalų ministro kelionė.

Lenkija teikia karinę paramą Ukrainai, o Iranas susilaikė nuo Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pasmerkimo.

Šalys pasirašys „bendradarbiavimo susitarimą kultūros, švietimo, mokslo, sporto, jaunimo ir žiniasklaidos srityse“, sakė Irano ministras.

Z.Rau vizitas taip pat turi stiprią simbolinę prasmę.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad ministras sekmadienį apsilankė Teherano kapinėse, kuriose palaidota daug jo tautiečių, Antrojo pasaulinio karo pradžioje deportuotų į Sovietų Sąjungą ir vėliau radusių prieglobstį Irane.

Sekmadienį per Rusijos aviacijos smūgius buvo sužeista viena moteris, o šešiose Odesos srities gyvenvietėse buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, rašo „The Guardian“.

Sekmadienį Baltieji rūmai paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama Rusijos valstybinei žiniasklaidai, šios šalies įmonių bei turtingų asmenų prieigai prie pasaulyje pirmaujančių JAV apskaitos ir konsultavimo paslaugų.

JAV taikys sankcijas transliuotojoms „Channel One Russia“ ir „NTV Broadcasting Company“, televizijai „Russia-1“. Bet kuriai JAV kompanijai uždraudžiama jas finansuoti per reklamą arba parduoti joms įrangą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„JAV verslas neturėtų užsiimti Rusijos propagandos finansavimu“, – teigė anonimiškumo pageidavęs aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pabrėždamas, kad šias žiniasklaidos priemones tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Kremlius.

Kita Vašingtono puolimo kryptis – uždrausti teikti „įmonių steigimo, administravimo pagal įgaliojimą, apskaitos bei valdymo konsultavimo paslaugas bet kuriam asmeniui Rusijos Federacijoje“, pranešė Baltieji rūmai.

Šios paslaugos naudojamos tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms valdyti, taip pat galimai siekiant apeiti sankcijas arba nuslėpti neteisėtai įgytą turtą, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Vašingtonas taip pat paskelbė naujus draudimus  amerikietiškos produkcijos eksportui į Rusiją, sankcijas išplečiant į įvairias gamybos priemones – nuo buldozerių iki vėdinimo sistemų ar katilų.

Sekmadienį Jungtinės Valstijos taip pat pranešė, kad įves vizų ribojimus 2,6 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos pareigūnų, taip pat sankcijas „Sberbank“ ir „Gazprombank“ pareigūnams.