Vidutinis per mėnesį žuvusių Rusijos karių skaičius Ukrainoje yra bent 25 kartus didesnis nei Čečėnijoje ir 35 kartus didesnis nei Afganistane.
Paskelbtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusija per pirmuosius karo metus Ukrainoje patyrė daugiau kovinių nuostolių nei per visus karus kartu sudėjus, į kuriuos buvo įsitraukusi nuo Antrojo pasaulinio karo, įskaitant Rusijos karus Afganistane ir Čečėnijoje.
CSIS analitinio centro duomenimis, nuo 2022 m. vasario mėn. iki šių metų vasario mėn. Ukrainoje žuvo apie 60-70 tūkst. rusų kovotojų. Į šią statistiką įtraukti Rusijos ginkluotųjų pajėgų, „Rosgvardijos“, Federalinės saugumo tarnybos ir Federalinės gvardijos tarnybos kariai, kovotojai iš prorusiškų sukarintų grupuočių, tokių kaip Donecko liaudies milicija ir Luhansko liaudies milicija, ir samdiniai iš tokių privačių karinių bendrovių kaip „Wagner Group“.
Pastebėta, kad per pirmuosius karo metus Rusijos aukos siekia maždaug 200-250 tūkst. asmenų – sužeistų, žuvusių ir dingusių be žinios.
Pasak ekspertų, tai rodo, kad karas, kuriame vienas po kito žūsta kariai, yra kraupi realybė, į kurią savo pajėgas atvedė Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, prieš daugiau nei metus priėmęs sprendimą pradėti invaziją į Ukrainą.
Ukrainos kariuomenė parodė nepaprastus pajėgumus prieš daug didesnę ir iš pradžių geriau aprūpintą Rusijos kariuomenę, iš dalies dėl savo pajėgų novatoriškumo ir motyvacijos.
„Vienas iš įdomiausių galvosūkių – kaip Ukraina, kurios kariuomenė gerokai mažesnė, kariniai pajėgumai silpnesni, gynybos pramonės bazė ribota, o ekonomika mažesnė, sugebėjo atlaikyti Rusijos žaibišką karą ir surengti keletą kontratakų prieš įsitvirtinusias Rusijos pajėgas“, – rašoma ataskaitoje.
Vykdant išsekimo karą, nugalėtoja tampa ta pusė, kuri gali lengviau pakeisti didžiuliais kiekiais prarastus karius ir įrangą, įskaitant tolimojo nuotolio artileriją ir šarvuotąją techniką.
Apskaičiuota, kad prieš įsiverždama į Ukrainą Rusija turėjo beveik penkis kartus daugiau karinio personalo nei Ukraina, vienuolika kartų didesnį gynybos biudžetą, beveik aštuonis kartus didesnę ekonomiką ir gerokai geresnius karinius pajėgumus.
Išsekimo karas
Kovą Ukrainoje galima vadinti išsekimo karu. Jam būdingi apkasai, žmonių bangų atakos, artilerijos pabūklai ir didelės aukos abiejose pusėse.
Anot analitikų, šiame kare dalyvaujančios pusės bando viena kitą nualinti naikindamos techniką ir personalą. Tokios strategijos esmę geriausiai apibūdino prūsų generolas ir karybos teoretikas Carlas von Clausewitzas, kuris rašė, kad klaidinga manyti, jog yra „sumanus metodas, kaip nuginkluoti ir įveikti priešą be didelio kraujo praliejimo“.
Vietoje to C.von Clausewitzas teigė, kad „karas – tai prievartos aktas, išstumtas iki kraštutinių ribų“ ir kad ta pusė, kuri „naudoja jėgą negailėdama jėgos, neatsižvelgdama į kraujo praliejimą, turi įgyti pranašumą, jei priešininkas ją naudoja ne taip energingai“.
Šiems mūšiams būdingi dideli nuostoliai, didžiulės materialinių išteklių sąnaudos ir minimalus fronto linijų judėjimas.
„Vykdant išsekimo karą, sėkminga puolamoji operacija pastumia gynėją atgal išilgai fronto linijos, panašiai kaip buldozeris. Tikėtis nokautuojančio smūgio, kai dėl konkrečių veiksmų priešininkas greitai tampa nepajėgus kovoti, yra ribota. Vietoj to nugalėtoja tampa ta pusė, kuri gali lengviau pakeisti didžiuliais kiekiais prarastus karius ir įrangą, įskaitant tolimojo nuotolio artileriją ir šarvuotąją techniką“, – atkreipė dėmesį CSIS analitinio centro karybos žinovai.
Teigiama, kad karo Ukrainoje pobūdį geriausiai atskleidžia kovos dėl Bachmuto – mažo miesto Donecko regione Ukrainoje. Rusijos pajėgos jau ne vieną mėnesį nepaliaujamai apšaudo miestą, bando užimti namą po namo ir naudoja žmonių bangų atakas, kad išstumtų Ukrainos gynėjus.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner Group“ vadovaujamos Rusijos pajėgos, siekdamos užimti Bachmutą, be įprastų Rusijos karių, į mūšį pasiuntė daugybę kalinių iš visos šalies, kurie į frontą buvo pasiųsti be apmokymų.
Kai kuriose vietovėse Rusijos kariuomenė panaudojo tris kovotojų bangas: pirmąją kalinių ir beveik neapmokytų šauktinių, kurių aukų skaičius dažnai būna didelis, antrąją atsarginių karių ir trečiąją palyginti kompetentingų Rusijos pajėgų liniją, pažymi JAV ekspertai.
„Rusija susitaiko su milžiniškomis aukomis mainais į nedidelę teritoriją. Nepaisant intensyvių kovų visą žiemą, nuo 2022 m. rugsėjo mėn. visame rytiniame fronte Rusija užėmė tik apie 1036 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.“
Iki invazijos pradžios Rusija kontroliavo maždaug 7 proc. Ukrainos teritorijos. Vos per mėnesį, vykdydama žaibiško karo veiksmus, Rusija jau buvo užėmusi beveik 30 proc. užpultos šalies teritorijos, įskaitant didelius Rytų Ukrainos plotus nuo pietinės Chersono srities iki šiaurinės Charkivo srities, taip pat didelę teritorijos dalį nuo Ukrainos šiaurinės sienos iki sostinės Kyjivo.
Analitikai pabrėžia, kad aktyvus Rusijos puolimas sustojo gana greitai. Praėjusį pavasarį Ukrainos pajėgos kontrpuolimais nustūmė Rusijos pajėgas į šiaurę nuo Kyjivo ir atkovojo teritoriją didžiojoje rytinės fronto linijos dalyje, sumažindami bendrą Rusijos teritorinę kontrolę iki maždaug 20 proc.
Vėliau vasaros pabaigoje ir rudenį antroji sėkmingų Ukrainos kontrpuolimų banga išlaisvino dar didesnę dalį savo šalies teritorijos Charkivo ir Chersono frontuose, sumažindama Rusijos kontrolę iki 17 proc., kokia ji išlieka iki šiol.