Konfliktas, kuris jau pakeitė Artimųjų Rytų politinę dinamiką neslopsta, priešingai, plečiasi į kelis frontus. Gilėja humanitarinė krizė, Izraelis nusitaikė ir Libano islamistų grupuotę „Hezbollah“. Ekspertai perspėja dėl pavojingo regioninės įtampos eskalavimo.
Daugiau nei pusė žuvusiųjų – moterys ir vaikai
„Gazos Ruožas, kurį nuo 2007 m. valdo „Hamas“ ir kuris beveik du dešimtmečius buvo blokuojamas Izraelio, patyrė plataus masto suniokojimus, o jo infrastruktūra buvo smarkiai apgadinta, – rašoma JAV smegenų centro „Atlantic Council“ tinklalapyje. – „Hamas“ vadovaujamos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios žuvo apie 41 tūkst. žmonių.
Iš beveik 10 mln. gyventojų žuvo daugiau nei 1 200. Tai prilygsta beveik 40 000 civilių nužudymui JAV
Humanitarinė padėtis Gazoje pasiekė katastrofišką lygį, trūksta maisto, plinta ligos, 1,9 mln. žmonių teko palikti savo namus“.
Anot teksto autoriaus, „Atlantic Council“ bendradarbio, septynių Izraelio premjerų administracijose dirbusio Shalomo Lipnerio, tarptautinės pastangos Jungtinėse Tautose (JT) numalšinti įtampą buvo neveiksmingos.
Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro sprendimas prašyti arešto orderių Izraelio ministrui pirmininkui Benyaminui Netanyahu ir gynybos ministrui Yoavui Gallantui bei „Hamas“ vadovui Yahya Sinwarui buvo sutiktas Izraelio pykčiu ir „Hamas“ patyčiomis.
Taip pat skaitykite: „Hamas“ prieš Izraelį: kur slypi dešimtmečius rusenančio konflikto priežastys?
Pernai lapkritį JAV, Katarui ir Egiptui pavyko pasiekti paliaubas ir išlaisvinti kai kuriuos įkaitus, bet nuo to laiko konfliktas neslopsta, palikdamas regioną trapioje netikrumo būsenoje ir grėsdamas platesnio masto regioniniu konfliktu.
Apie tai rašoma ir televizijos „Al Arabiya“ tinklalapyje anglų kalba: „Gilėjant humanitarinei krizei, ekspertai perspėja apie pavojingą regioninės įtampos eskalavimą ir pasitraukimo politikos nebuvimą.“
Gazos sveikatos apsaugos pareigūnų teigimu, daugiau nei pusė iš 41 tūkst. žuvusiųjų – moterys ir vaikai. Griuvėsiais virto didžiuma Gazos infrastruktūros, įskaitant ligonines, mokyklas ir gyvenamuosius rajonus.
Pagalbos agentūros praneša apie didelį maisto, švaraus vandens ir medicinos reikmenų trūkumą. Dauguma ligoninių Gazos Ruože nebeveikia ir dėl apgriovimų, ir neturėdamos kuro generatoriams.
Taip pat skaitykite: 10 svarbiausių Izraelio ir „Hamas“ karo įvykių
Švietimo sistema žlugo, beveik visos mokyklos uždarytos arba sunaikintos. JT Pagalbos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams (UNWRA) duomenimis, per metus buvo atakuota daugiau nei 140 UNWRA mokyklų.
Stiprėja susirūpinimas, kad Izraelio dėmesio perkėlimas į Libaną gali pratęsti konfliktą Gazoje.
Dar labiau sugriežtinus blokadą tapo sunkiau įvežti humanitarinę pagalbą. Didžiuma iš perkeltų 1,9 mln. palestiniečių (absoliuti dauguma regiono gyventojų) grūdasi perpildytose prieglaudose ar palapinėse pačiuose pietuose.
Konfliktas apima ir Raudonąją jūrą
Per metus konfliktas išsiplėtė. Pastarosiomis savaitėmis Izraelis sustiprino atakas prieš kaimyninį Libaną, taikydamasis į „Hezbollah“ įtvirtinimus.
Izraelis ir „Hezbollah“ keičiasi ugnimi nuo pat 2023 m. spalio 8 d., pastarosios sąjungininkės „Hamas“ išpuolio. Bet visapusiški smūgiai prasidėjo prieš porą savaičių, kai Izraelio pajėgos atakavo grupuotės ryšių sistemas ir neutralizavo šimtus kovotojų, sprogus jų pranešimų gavikliams bei radijo imtuvams.
Nukauta daug aukšto rango „Hezbollah“ vadų, įskaitant per Izraelio antskrydį Beirute rugsėjo 27 d. nužudytą „Hezbollah“ lyderį Hassaną Nasrallah, sunaikinta grupuotės vadovybės struktūra. H.Nasrallah žūtis buvo transformacijos momentas Artimuosiuose Rytuose, rašo „Al Arabiya English“.
Reaguodama į vado netektį „Hezbollah“ suintensyvino raketų atakas prieš šiaurinį Izraelį, bet spalio 1 d. Izraelis pradėjo sausumos įsiveržimą į pietų Libaną. Tą pačią dieną Irano islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) pranešė surengęs išpuolių prieš Izraelį. Keršijant buvo paleista apie 200 balistinių raketų.
Nuo atakų Libane pradžios praėjusiais metais žuvo beveik 2 000 žmonių, dauguma – per pastarąsias dvi savaites. Dėl jų buvo perkelti daugiau nei 1,2 mln. libaniečių.
Konfliktas plinta ir į Raudonąją jūrą. Jemeno husių, kurie reiškia solidarumą su „Hamas“, puldinėjimai ir toliau daro įtaką vienam iš pagrindinių pasaulio laivybos maršrutų.
Siūlo perauklėjimą
RUSI (Royal United Services Institute) vyresnysis mokslinis bendradarbis Artimųjų Rytų saugumo klausimais Burcu Ozcelikas pažymėjo, kad „Hamas“ išpuoliai prieš Izraelį padarė didelį poveikį šalies psichikai.
79 tūkst. sugriautų namų Gazos Ruože atstatymas gali užtrukti 80 metų.
Jo žodžiais, poveikis Izraeliui proporcingai buvo gerokai sunkesnis nei Rugsėjo 11-osios. „Iš mažiau nei 10 mln. gyventojų žuvo daugiau nei 1 200. Tai prilygsta beveik 40 000 civilių nužudymui JAV“, – ekspertas sakė „Al Arabiya English“.
Izraelio puolimas Gazoje taip pat virto daugybe aukų ir visa ko griovimu. Todėl B.Ozcelikas įspėjo nenuvertinti žūčių skaičiaus poveikio visuomenėms didesniame regione.
Konfliktui pradedant antrus metus, viltys nedelsiant nutraukti ugnį atrodo miglotos. „Atrodo, kad derybos dėl paliaubų atsidūrė aklavietėje“, – svarstė ekspertas, minėdamas pastaruosius įvykius, įskaitant sausumos puolimą Pietų Libane ir Irano raketų atakas prieš Izraelį.
Stiprėja susirūpinimas, kad Izraelio dėmesio perkėlimas į Libaną gali pratęsti konfliktą Gazoje. RUSI bendradarbio žodžiais, Izraelis turi skubiai išdėstyti pasitraukimo iš Gazos strategiją, taip pat reikia tarptautinių pastangų parengti anklavo stabilizavimo bei atkūrimo planą.
Buvęs JAV atstovas Izraelio ir Palestinos derybose, Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto ekspertas Dennisas Rossas pabrėžė, kad per metus pasikeitė regioninė dinamika. Spalio 7-oji esą sugriovė lūkesčius dėl ramių Artimųjų Rytų, kai Saudo Arabijos ir Izraelio santykiai jau buvo ant normalizavimo ribos.
Izraelis esą „iš esmės sumažino „Hamas“ iki nekarinės grėsmės“ ir „sunaikino „Hezbollah“ vadovybę“, pakeisdamas du svarbius frontus.
Buvusi Izraelio politikė ir diplomatė Ruth Wasserman Lande svarstė, kad kovos abipus sienos greičiausiai greitai nesiliaus, teigdama, kad Izraelis neskubėjo pradėti išpuolių prieš Libaną.
„Al Arabiya English“ paklausta apie ateities viltis, R.Wasserman Lande pasisakė už visapusišką regioninį požiūrį, kad jis būtų taikomas ne tik Gazai ar tik Vakarų Krantui ar tik Libanui.
Dar niekada nebuvo tokia didelę tiesioginio konflikto tarp Izraelio ir Irano tikimybė, kaip šiam paleidus beveik 200 balistinių raketų.
Pagrindiniai jos vizijos elementai – buferinės zonos siekiant užkirsti kelią teroristų įsiskverbimui, perauklėjimo pastangos Palestinos teritorijose ir kaimyninėse šalyse, sprendžiant ideologijos ir konfliktų kurstymo problemas, partnerystė su nuosaikiomis arabų valstybėmis siekiant regiono stabilumo.
15 metų griuvėsiams išvalyti
79 tūkst. sugriautų namų Gazos Ruože atstatymas gali užtrukti 80 metų, dar gegužę teigė JT specialusis pranešėjas teisės į būstą klausimais.
Liepą paskelbtoje JT ataskaitoje teigiama, kad gali prireikti 15 metų griuvėsiams išvalyti.
Lėtas atsakas į Gazos karus 2008-2009 m., 2012 m., 2014 m. ir 2021 m. nesuteikia pagrindo tikėti, kad atsigavimas po dabartinės krizės vyks sklandžiau, įsitikinęs Gazoje įsikūrusio smegenų centro „PalThink for Strategic Studies“ įkūrėjas Omaras Shabanas.
Regionų vyriausybės anksčiau žadėjo didžiules sumas, bet jų neišmokėjo. Izraelio blokada Gazoje nuo 2007 m., kai „Hamas“ perėmė regiono kontrolę, nenutraukta ir smarkiai riboja prieigą prie statybinių medžiagų.
Nežinia, ar visi įkaitai gyvi
Izraeliečiai gyvena tarytum padalintame ekrane, dabartinę situaciją apibūdino „Atlantic Council“ bendradarbis Sh.Lipneris. Jie užsiima įprastais reikalais, bet kartu suvokia, kad 2023 m. spalio 8 d. šalies kalendorius beviltiškai įstrigo.
Izraelis neprašė šio karo. Šis karas buvo primestas. Izraelis kovoja ne su civiliais Gazos ar Beiruto gyventojais, o tik su teroristais, kurie puola jo piliečius.
Naujienų agentūra AP taip pat skelbė, kad karas paveikė kiekvieną izraeliečių gyvenimo aspektą.
Taip pat skaitykite: Lietuvė Izraelyje: draugas liepė atsisukti, žiūriu, į mus skrenda 200 raketų
„Hamas“ Gazoje tebelaiko maždaug šimtą įkaitų. Manoma, kad trečdalio jų jau nebėra tarp gyvųjų. Tarp įkaitų du yra vaikai ir dešimt moterų.
Izraelio užsienio reikalų ministerija nurodė „Al Arabiya English“, kad ir toliau imsis bet kokių veiksmų, siekdama sugrąžinti įkaitus bei ieškoti teisybės dėl teroro išpuolių.
„Prieš metus, spalio 7 d., be jokios provokacijos „Hamas“ teroristai užpuolė Izraelį <…> Buvo išžudytos ištisos šeimos. Iki šios dienos, praėjus metams po žudynių, „Hamas“ vis dar laiko 101 įkaitą – įskaitant moteris, labai mažus vaikus ir pagyvenusius žmones – žiaurioje nelaisvėje“.
Ministerija taip pat pareiškė: „Izraelis neprašė šio karo. Šis karas buvo primestas. Izraelis kovoja ne su civiliais Gazos ar Beiruto gyventojais, o tik su teroristais, kurie puola jo piliečius.
Izraelis nėra suinteresuotas visapusišku karu, tačiau, kaip ir bet kuri kita šalis, jis darys viską, kas būtina, kad apsaugotų savo piliečius, sugrąžintų įkaitus į namus ir sugrąžintų Izraelio gyventojus į savo namus šiaurėje“.
Iranas ir „Hezbollah“ taip pat vengia visiško karo, tačiau „Hezbollah“ pareiškė, kad tęs atakas tol, kol tęsis karas Gazoje, o Iranas sakė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Izraelis atakuos.
Tačiau, kaip pažymėta „Atlantic Council“ rašinyje, dar niekada nebuvo tokia didelė tiesioginio konflikto tarp Izraelio ir Irano tikimybė, kaip šiam paleidus beveik 200 balistinių raketų.
