Karo nusikaltimai ir genocidas
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) jau pradėjo tirti, ar Ukrainoje Rusijos kariuomenė vykdė karo nusikaltimus. Ukraina taip pat skelbė, kad sudaro tarptautinę ekspertų grupę, kuri rinks įrodymus bei pradės tyrimą dėl Kremliaus žiaurumų.
BBC rašo, kad nors sunku būtų tuo patikėti, tačiau net ir karas turi savas taisykles. Jos yra įtvirtintos tarptautiniuose susitarimuose. Pavyzdžiui, Ženevos konvencijoje, kuri buvo patvirtinta po Antrojo pasaulinio karo.
Beveik 200 pasaulio šalių ratifikuoti tarptautiniai susitarimai numato, kad karo metu negalima tyčia pulti civilių gyventojų, niokoti kasdieniam išlikimui karo sąlygomis svarbios infrastruktūros. Karo metu draudžiamas žmonių tyčinis kankinimas, eksperimentai su žmonėmis, žmonių žalojimas. Draudžiama naudoti biologinius ir cheminius ginklus. Būtina pasirūpinti ligoniais ir sužeistaisiais, jų tarpe įskaitant ir sužeistus karius, kuriems galioja karo belaisvių teisės. Tokie sunkūs nusikaltimai kaip žudymas, prievartavimas, žmonių grupių persekiojimas yra įvardijami kaip nusikaltimai žmoniškumui.
Kaip sako BBC, aukščiau išvardinti nusikaltimai yra priskiriami prie karo nusikaltimų.
Karo metu pasaulis jau matė, kaip vilties užimti Ukrainos strateginius miestus netekusi Rusijos kariuomenė atakavo daugiabučius namus, ligonines, gimdymo namus. Ukraina sako, kad 90 proc. šalies uostamiesčio Mariupolio jau sugriauta, sekmadienį skelbta, kad 70 proc. sugriauta ir Černihivo miesto. Todėl neatsitiktinai atakos, kai buvo taikomasi į civiliams gyventojams būtiną išlikti infrastruktūrą, buvo vadinamos karo nusikaltimais, kuriuos toliau įgyvendina ir neigia Rusija. Kaip ir neigia Ukrainos priemiestyje Bučoje Rusijos „orkų“ vykdytą terorą, kai moterys ir nepilnametės mergaitės buvo prievartaujamos, o kariams neįtikę civiliai buvo sušaudomi be jokios priežasties.
Tuo metu genocidas, kaip rašo BBC, tarptautinėje teisėje apibrėžiamas kaip tam tikros tautinės, etninės, rasinės ar religinės žmonių grupės žudymas, siekiant visiškai ar iš dalies ją išnaikinti. Genocidas yra specifinis karo nusikaltimas, kuris yra žymiai didesnis nei neteisėtas civilių gyventojų žudymas – jį reikia įrodyti pasitelkiant faktus, kad, pavyzdžiui, tyčia buvo ketinama sunaikinti tam tikrą žmonių grupę. Įrodymais, patvirtinančiais genocidą, galėtų tapti strateginiai raštiški karinių veiksmų planai, įsakymai kariniams daliniams, ataskaitos karinei vadovybei, užfiksuoti pokalbiai, kuriuose įvardijama kurstoma neapykanta ir planai tyčia likviduoti tam tikrą žmonių grupę.
Genocidai žmonijos istorijoje
Kaip rašo BBC, plačiai paplitęs požiūris, kad praėjusiame amžiuje buvo tik vienas genocidas – Holokaustas, kai naciai siekė išnaikinti žydus. Tačiau, kaip teigiama britų nacionalinio transliuotojo tinklalapyje, yra fiksuojami mažiausiai tris genocidai.
- Osmanų imperija 1915-1920 metais žudė armėnus. Turkai tai neigia
- Holokaustas, kurio metu buvo nužudyta daugiau nei 6 mln. žydų
- Ruanda, kur per 1994 metais vykdytą genocidą žuvo per 800 tūkst. tutsių ir hutų tautos žmonių
Į šį genocido sąrašą įtraukiama ir buvusi Jugoslavija, kurią TBT pripažino kalta dėl Bosnijoje, Srebrenicoje, 1995 metais įvykdytų vietos gyventojų žudynių.
Tarp genocido atvejų, kaip rašo BBC, minimas sovietų sukeltas badas Ukrainoje (1932-1933 m.), Indonezijos invazija į Rytų Timorą (1975 m.) ir Raudonųjų khmerų žudynės Kambodžoje XX a. septintajame dešimtmetyje. Tačiau nesutariama, ar didžioji dauguma Raudonųjų khmerų buvo nužudyti dėl socialinio ar politinio statuso, todėl šis atvejis nepatenka į Jungtinių Tautų pateikiamą genocido apibrėžimą.
2010 m. TBT buvo išdavęs arešto orderį dėl kaltinimų genocidu Sudano prezidentui Omarui al Baširui. Jis buvo kaltindamas vykdant genocidą prieš Sudano Darfūro regiono gyventojus, kur per septynerius kovos metus žuvo per 300 tūkst. žmonių, o milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
2016 m. JAV apkaltino džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ vykdžius genocidą prieš krikščionių, jazidų ir šiitų mažumas Irake ir Sirijoje. Tuometinis JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sakė, kad „Islamo valstybė“ vykdė genocidą remiantis „savo ideologija“.
Po metų, 2017 m., Gambija TBT pateikė kaltinimus dėl Mianmaro, kuris buvo kaltinamas rohinjų tautos genocidu. Šimtai tūkstančių rohinjų pabėgo iš Mianmaro į Bangladešą ir kitas šalis.
Visai neseniai, 2021 m., JAV, Kanada ir Nyderlandai apkaltino Kiniją vykdant uigūrų tautos genocidą, kelios kitos šalys pateikė rezoliucijas, kuriose pateikė tokius pačius kaltinimus, rašo BBC. Kinija šiuos kaltinimus neigia.
Įtarimai karo nusikaltimais Ukrainoje
Kyjivo priemiestyje, Bučoje, yra rasta įrodymų, kurie prilygsta karo nusikaltimams.
Ukraina skelbė, kad rado masines kapavietes ir įrodymų, kad civiliai gyventojai buvo šaudomi jiems surišus rankas ir kojas. Čia iš viso buvo rasta per 400 nužudytų civilių kūnų.
Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kalbėjo, kad Rusijos kariuomenė naikino daugiabučius namus, mokyklas, ligonines, kitą civiliams svarbią infrastruktūrą, prekybos centrus, atakavo civilių gyventojų transporto priemones, greitosios pagalbos automobilius.
Ukrainiečiai ne kartą skelbė, kad buvo apšaudomi ir civilių gyventojų automobiliai, kurie gabeno humanitarinę pagalbą.
BBC rašo, kad pirma Rusijos sukelto karo Ukrainoje ataka, kuri vadinama kaip karo nusikaltimas, buvo Mariupolio dramos teatro atakavimas. Iš palydovų darytose nuotraukose buvo matoma, kad aplink dramos teatrą buvo dideli ir gerai matomi užrašai „vaikai“, tačiau pastatas vis tiek sulaukė raketų smūgių. Atakos metu žuvo keli šimtai žmonių.
Daugėja įrodymų, kad Rusija savo sukelto karo metu naudoja kasetines bombas. Jungtinė Karalystė turi duomenų, kad Kremliaus kariuomenė naudojo ir termobarinius sprogmenis – jie karo metu naudoti nėra uždrausti, tačiau sąmoningas jų naudojimas šalia civilių gyvenamų rajonų beveik neabejotinai pažeistų tarptautiniuose susitarimuose apibrėžiamas karo taisykles.
Kaip atsakomybėn patraukiami karo nusikaltėliai
Nuo Antrojo pasaulinio karo buvo įsteigti keli teismai, kurie nagrinėjo karo nusikaltimus. Tarp tokių atvejų BBC mini teismą dėl Jugoslavijos vykdytų nusikaltimų ir Ruandos genocido.
Šiandien karo taisyklių laikymąsi užtikrina jau minėtas Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) ir Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT). Pastarasis sprendžia ginčus, kylančius tarp valstybių, tačiau negali patraukti baudžiamojon atsakomybėn atskirų asmenų.
Jei TTT priimtų nepalankų sprendimą Rusijos atžvilgiu, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba būtų atsakinga už sprendimo vykdymą. Tačiau, kaip akcentuoja BBC, Rusija yra viena iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių, tad galėtų vetuoti bet kokį sprendimą, kuris būtų jai nepalankus.
Tuo metu TBT tiria ir gali įtraukti baudžiamojon atsakomybėn pavienius karo nusikaltėlius, kurie nėra teisiami atskirų valstybių teismuose.
Kaip rašo BBC, TBT, jei turi įrodymų karo nusikaltimais, gali išduoti arešto orderius tuo įtariamiems asmenims. Tačiau čia susiduriama su sunkumais, nes TBT neturi savų pareigūnų, kurie užtikrintų asmenų suėmimą, todėl pasikliaujama atskirų valstybių pareigūnais, kuriems patikima suimti įtariamuosius.
2016 metais Rusija paskelbė atšaukianti savo parašą po sutartimi, kuria buvo įkurtas TBT. Šalis taip pat pareiškė, kad ši institucija nepateisino tarptautinės bendruomenės lūkesčių. Tad turėti vilčių, kad V.Putinas išduotų teismui įtariamuosius rusų karius, beveik nėra, jei šie asmenys, įtariami karo nusikaltimais, būtų nespėti sulaikyti kitose šalyse ir grįžtų į Rusiją.
Ar V.Putinas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn
BBC akcentuoja, kad atsakomybę už karo nusikaltimus lengviau suversti tai padariusiam kariui, nei tai padaryti įsakiusiam vadui.
Britų žiniasklaidos kanalo cituojamas „Human Rights Watch“ ekspertas Hugh Williamsonas sako, kad yra įrodymų apie Rusijos kariuomenės vykdytas mirties bausmes ir kitus karo nusikaltimus. Jis kalba, kad kariuomenės vadovavimo grandinės nustatymas yra labai svarbus teismo procesams.
H.Williamsonas BBC pasakojo apie vieną jų užfiksuotą atvejį Ukrainoje, kai vienas iš vadų buvo davęs nurodymą kariams nušauti du civilius, tačiau kariai tam prieštaravo ir įsakymo nevykdė.
„Yra aiškių įrodymų, kad Rusijos kariuomenėje būta tam tikrų incidentų“, – sako jis ir pabrėžia, kad šie vadovavimo elementai yra labai svarbūs teisminiam procesui.
TBT gali gali patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis dėl „agresyvaus karo kurstymo“. BBC akcentuoja, kad tai yra nepagrįstos invazijos ar konflikto, viršijančio pateisinamus karinius veiksmus savigynos tikslais, nusikaltimas.
Visgi, kaip sako Londono universitetinio koledžo profesorius Philippe’as Sandsas, TBT negalėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovų – šalies prezidento V.Putino ar karinių vadų – nes Rusija yra pasitraukusi iš TBT. Teoriškai, kaip rašo BBC, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba galėtų prašyti TBT ištirti padarytus karo nusikaltimus, bet Rusija galėtų vetuoti priimamus sprendimus.
Šiuo atveju kyla klausimas – ar yra būdas V.Putiną patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl sukelto karo Ukrainoje?
BBC aiškina, kad TBT sprendimų veiksmingumas priklauso ne tik nuo šalių susitarimų, bet ir nuo šalių vykdomos politikos tarptautinės diplomatijos.
Šiuo atveju P.Sandsas ragina pasaulio lyderius, kad būtų įsteigtas vienkartinis tribunolas, kuris galėtų persekioti ir teisti karo Ukrainoje organizatorius ir vykdytojus.
