Karo su Rusija atveju NATO pajėgų judėjimą Lietuvos link sulėtintų prasti keliai

JAV kariuomenės vadai nerimauja, kad jeigu jiems tektų stoti į karą su Rusija, galingiausia pasaulio kariuomenė galėtų paprasčiausiai užstrigti eismo spūstyse, rašo „The Washington Post“.
Pratybos „Geležinis vilkas 2017“
NATO kariai / Alfredo Pliadžio nuotr.

Į Rytų Europą vykstantys šarvuočiai „Humvee“ galėtų užstrigti siauruose keliuose, o tankai apgriautų rūdijančius tiltus, per silpnus išlaikyti jų svorį. Pajėgas taip pat galėtų užlaikyti įkyrūs pasų kontrolės pareigūnai ir užsispyrusios geležinkelių bendrovės.

Be to, NATO šalyse, besiribojančiose su Rusija, dislokuotos tik minimalios Aljanso pajėgos.

O vėlavimas, kurį galėtų sukelti biurokratijos, prasto planavimo ir yrančios infrastruktūros mišinys, leistų Rusijai greitai užgrobti Baltijos šalių teritorijas: tuo metu JAV kariuomenės planuotojai pildytų 17 dokumentų, reikalingų kirsti Vokietijos sieną ir keliauti per Lenkiją.

Taikos metu apleista sritis

„The Washington Post“ rašo, kad vienų pratybų metų, kuriose buvo inscenizuotas Europos karas su Rusija, NATO pralaimėjimą lėmė logistinės problemos.

Tokia tikimybė – reali, kadangi pajėgų judėjimas iš vienų pratybų į kitas gerokai stringa. Pavyzdžiui, JAV kariuomenės eskadronas pernai užtruko dvi savaites, kol traukiniais į Vokietiją iš Gruzijos susigrąžino šarvuočius „Stryker“.

Kadras iš filmuotos medžiagos/JAV ratiniai šarvuočiai „Stryker“
Kadras iš filmuotos medžiagos/JAV ratiniai šarvuočiai „Stryker“

Anot eskadrono vado leitenanto Adamo Lackey, pajėgos Vokietijoje keturis mėnesius praleido be transporto ir ginkluotės.

B.Hodgesas: „Turime būti pajėgūs judėti greitai ar greičiau nei Rusija tam, kad efektyviai ją atgrasytume.“

„Turime būti pajėgūs judėti greitai ar greičiau nei Rusija tam, kad efektyviai ją atgrasytume“, – sakė buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.

Užbaigęs tarnybą gruodį, B.Hodgesas, šiuo metu dirbantis Vašingtone įsikūrusiame Europos politikos analizės centre, šiai problemai skiria daug dėmesio.

Jo dėka kitą mėnesį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus aptariami pajėgų mobilumo klausimai.

„Scanpix“/AP nuotr./Benas Hodgesas
„Scanpix“/AP nuotr./Benas Hodgesas

NATO buvo sukurtas siekiant apsiginti nuo galimo konflikto su Sovietų Sąjunga (SS). Vis dėlto, režimui žlugus. tikėdamasis naujų bendradarbiavimo su Maskva galimybių, Aljansas regione sumažino savo pajėgumus.

Metų metus po to, kai 2004 m. prie NATO prisijungė buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos, įskaitant Lietuvą, Aljansas ilgą laiką neturėjo planų naujų narių gynybai.

Vis dėlto Aljansą sukrėtė 2014 m. Maskvos įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija. Tuomet Vakarų planuotojams teko prisiminti Šaltojo karo laikų strategijas. Vis dėlto kovai su Rusija skirti raumenys smarkiai nusilpo, kaip ir pajėgų galimybės judėti Europoje.

„Transportacija – labai praktiška problema. Vis dėlto ji yra didesnės problemos simptomas, – teigė buvęs JAV generolas ir JAV ambasadorius NATO Douglasas Lute'as. – Dabar susiduriame su neteisingu įsivaizdavimu, kokį turėjome pastaruosius 25 metus: kad Europa yra vientisa, laisva ir taiki. Ji nėra vientisa, nėra laisva, ir nėra taiki.“

D.Lute'as: „Transportacija – labai praktiška problema. Vis dėlto ji yra didesnės problemos simptomas. Dabar susiduriame su neteisingu įsivaizdavimu, kokį turėjome pastaruosius 25 metus: kad Europa yra vientisa, laisva ir taiki. Ji nėra vientisa, nėra laisva ir nėra taiki.“

Be to, iš dalies kariuomenės planuotojai Maskvoje geriau nusimano apie tiltus, kelius ir kitas silpnąsias vietas naujose NATO teritorijose, kadangi jos anksčiau priklausė SSRS.

Nesutarimai ES viduje

Kol Rusijai nekyla problemų perkeliant pajėgas šalies viduje, taikus periodas po Šaltojo karo pabaigos apsunkino pajėgų judėjimą Europoje.

Pavyzdžiui, Vokietija leidžia sunkiąja technika pakrautiems sunkvežimiams greitkeliais važiuoti tik savaitgalių naktimis. NATO nepriklausanti, tačiau artimai su Aljansu bendradarbiaujanti Švedija reikalauja, kad apie karinio personalo ir įrangos patekimą į šalį būtų įspėta prieš tris savaites.

Baltijos šalyse geležinkelių bėgiai yra platesni nei Vakarų šalyse, todėl traukiniai turėtų būti iškrauti ir iš naujo pakrauti Lenkijos ir Lietuvos pasienyje. Taip pajėgų judėjimas prailgtų dar keletu dienų.

„Jei čia atvyksi per 45 dienas, pavėluosi į kovą“, – sakė generolas Stevenas Shapiro, atsakingas už JAV kariuomenės judėjimą Europoje.

S.Shapiro neseniai turėjo užpildyti 17 dokumentų, kad pajėgos iš Vokietijos galėtų patekti į Lenkiją.

A.Lackey: „Savo misiją baigėme rugpjūčio 15 dieną. Tačiau kai kurios transporto priemonės negrįžo iki gruodžio pabaigos.“

Pajėgų judėjimo lėtumą iliustruoja ir JAV eskadrono grįžimas iš Gruzijos į Vokietiją 2017 metais.

„Savo misiją baigėme rugpjūčio 15 dieną, – sakė eskadrono vadas A.Lackey. – Tačiau kai kurios transporto priemonės negrįžo iki gruodžio pabaigos.“

Pakeliui į Vokietiją pajėgos susidūrė su keletu iššūkių. Pavyzdžiui, Vengrijos pasieniečiams nepatiko „Stryker“ šarvuočių vežimo būdas – kad šie prie traukinio vagono buvo pritvirtinti grandinėmis.

Nors Rumunija „palaimino“ tokį transportavimo būdą, grandinės nuo visų 12 traukinių turėjo būti nuimtos, o šarvuočiai pritvirtinti iš naujo. Vienas inspektorius, sulaikęs konvojų ketvirtadienį, pasiėmė ilgesnį savaitgalį ir sugrįžo tik po kelių dienų.

Nors Rumunija „palaimino“ tokį transportavimo būdą, grandinės nuo visų 12 traukinių turėjo būti nuimtos, o šarvuočiai pritvirtinti iš naujo. Vienas inspektorius, sulaikęs konvojų ketvirtadienį, pasiėmė ilgesnį savaitgalį ir sugrįžo tik po kelių dienų.

Taip „Stryker“ šarvuočiai praleido jiems skirtą laiką važiuoti užimtais Vokietijos geležinkeliais – jiems teko stovėti eilėje už keleivinių ir prekybinių traukinių.

„Jiems nerūpi, jei esi JAV kariuomenė Europoje, – sakė A.Lackey. – Jie yra „Deutsche Bahn“ (Vokietijos geležinkelio įmonė – red.)“.

Galiausiai eskadronas sugrįžo į Vokietiją be savo specializuotų transporto priemonių – tarsi „Formulės 1“ vairuotojai bėgtų maratoną tol, kol jų lenktyniniai automobiliai būtų įstrigę ant transporto priemones vežančios priekabos.

Anot A.Lackey, kai šarvuočiai „Stryker“ pagaliau sugrįžo, pajėgos išsiaiškino, kad dėl europietiško rudens lietaus ir sniego, jiems reikės dvigubai daugiau priežiūros.

Viliaus Džiavečkos nuotr/Šarvuotis „Stryker“
Viliaus Džiavečkos nuotr/Šarvuotis „Stryker“

Pradėta kreipti dėmesį

NATO lyderiai tik dabar pradeda atkreipti dėmesį į šią problema. Pastaruoju metu jie tarėsi su Europos Sąjunga dėl finansavimo infrastruktūrai padidinimo ir biurokratinių kliūčių panaikinimo.

Tikimasi, kad kitą mėnesį Briuselyje vyksiančio NATO viršūnių susitikime bus patvirtintos dviejų naujų karinių vadaviečių steigimas. Tai pagreitintų pajėgų ir įrangos perkėlimą iš Rytų pakrantės JAV iki pat NATO sienos su Rusija.

Be to, tikimasi, kad bus patvirtinti planai padidinti NATO pajėgų, kurias galima greitai dislokuoti, skaičius. Planuojama, kad per 30 dienų rytines Aljanso teritorijas galės pasiekti 30 tūkst. karių.

Be to, tikimasi, kad bus patvirtinti planai padidinti NATO pajėgų, kurias galima greitai dislokuoti, skaičius. Planuojama, kad per 30 dienų rytines Aljanso teritorijas galės pasiekti 30 tūkst. pajėgų.

Šiuo metu greitai – per 10 dienų – galima dislokuoti tik 5 tūkst. karių. Kariuomenės planuotojai baiminasi, kad to nepakanka.

Jei patvirtinti, šie žingsniai būtų labai svarbi Rusijos atgrasymo strategijos dalis. Pareigūnai tikisi, kad galimybė greitai dislokuoti pajėgas išgąsdintų kitoje sienos pusėje esantį priešą.

„The Washington Post“ rašo, kad pažeidžiamiausia NATO vieta išlieka Suvalkų koridoriumi vadinama teritorija, jungianti Lietuvą ir Lenkiją. Šį 100 km ilgio ruožą supa Rusijai priklausanti Kaliningrado sritis ir Maskvos sąjungininkė Baltarusija.

Šis koridorius – gyvybiškai svarbus, kadangi jungia Baltijos šalis su likusiomis NATO narėmis. Tiesa, sąjungininkes jungia tik viena geležinkelio linija ir vienintelis pajėgų judėjimui tinkamas greitkelis.

LRT stop kadras/Suvalkų koridorius
LRT stop kadras/Suvalkų koridorius

Suvalkų koridorių gali pasiekti Kaliningrade dislokuota Rusijos priešlėktuvinė gynyba, todėl pratybų metu NATO nusprendė, kad nesiųstų karo lėktuvų į šį regioną. Tai Rusijai leistų greitai užimti Baltijos šalis.

Bet kokios pajėgos, pasiekiančios teritoriją žeme, turėtų kautis be aviacijos pastiprinimo. O jų patekimą į regioną galėtų apsunkinti tokia smulkmena kaip vienas vienintelis greitkelyje avariją padaręs ir jį užblokavęs sunkvežimis.

Regione kai kurie keliai tokie siauri, kad nėra nė juostų, žyminčių skirtingas eismo kryptis. Pagrindiniame kelyje į Lietuvą ilgos automobilių eilės rikiuojasi už lėtai judančių sunkvežimių. Kartais eismą dar labiau sulėtina Baltarusijoje gaminti traktoriai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava
AFP/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava

Tai reiškia, kad jei Rusijos pajėgos judėtų sienos link, NATO reikėtų labai greitai dislokuoti pajėgas. 2016-ųjų tyrimų centro „Rand Corporation“ atlikto tyrimo duomenimis, Rusija galėtų užimti Latvijos sostinę Rygą per 60 valandų ar net greičiau.

„Baltijos šalys gali tapti ta vieta, kurioje Rusija išbando visą NATO, – sakė už logistiką Lietuvos gynybos ministerijoje atsakingas pulkininkas leitenantas Valdas Dambrauskas. – Jei pralaimima čia, pralaimi visas NATO.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis