Pranešime pažymima, kad „Wagner“ grupės lyderis Jevgenijus Prigožinas ir jos įkūrėjas Dmitrijus Utkinas, kaip pranešama, žuvo po to, kai Rusijos saugumo pajėgos virš Tverės srities numušė lėktuvą su „Wagner“ vadovybe.
Rugpjūčio 23 d. Rusijos federalinė aviacijos agentūra (Rosaviacija) pranešė, kad visi keleiviai: Jevgenijus Prigožinas, Dmitrijus Utkinas, Sergejus Propustinas, Jevhenas Makarianas, Oleksandras Totminas, Valerijus Čekalovas, Nikolajus Matiušejevas – ir visi trys įgulos nariai žuvo per lėktuvo katastrofą.
Be to, Rusijos šaltiniai teigia, kad antrasis „Embraer“ orlaivis (registracijos numeris RA-02748), priklausantis bendrovei „PVK Wagner“, pakilo iš Maskvos, tačiau apsisuko ir nusileido Maskvos Ostafjevo oro uoste maždaug tuo pačiu metu, kai įvyko smūgis.
Skrydžio sekimo duomenys parodė, kad šis antrasis lėktuvas 18.27 val. atskrido į Sankt Peterburgą ir po 20 minučių išskrido atgal į Maskvą, tačiau atvyko 20.02 val.
Analitikai pažymi, kad Rusijos gynybos ministerija ir Kremlius nuo pat maišto naikino „Wagner“ ir silpnino J.Prigožino valdžią, o „Wagner“ vadovybės nužudymas greičiausiai buvo paskutinis žingsnis siekiant sunaikinti PMK kaip nepriklausomą organizaciją.
Priešinosi „Wagner“ naikinimui
Ekspertai taip pat daro prielaidą, kad J.Prigožinas tikriausiai bandė pasipriešinti Rusijos gynybos ministerijos ir Kremliaus vykdomam „Wagner“ naikinimui.
ISW analitikai pažymi, kad samdinių grupės ateitis be lyderio lieka neaiški.
Pasak ekspertų, J.Prigožinas ir D.Utkinas neabejotinai buvo „Wagner“ veidai, o jų nužudymas turės reikšmingų pasekmių samdinių komandai ir pačiam „Wagner“ kaip prekės ženklui.
Be to, „Wagner“ vadai ir kovotojai gali pradėti baimintis dėl savo gyvybės arba būti demoralizuoti.
Rusijos gynybos ministerijos ir Kremliaus įsikišimas į „Wagner“ operaciją ir J.Prigožino, kuris kovotų už naujas galimybes „Wagner“ personalui, nebuvimas gali lemti tolesnę „Wagner“ grupės degradaciją, sakoma pranešime.
Analitikai taip pat nurodo, kad V.Putinas „beveik neabejotinai“ įsakė Rusijos karinei vadovybei numušti J.Prigožino lėktuvą. Rusijos kariškiai, ypač Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas, vargu ar būtų numušę J.Prigožiną be V.Putino įsakymo.
S.Surovikino atleidimas – ne atsitiktinumas
Analitikai priduria: oficialus S.Surovikino atleidimo patvirtinimas Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje tą pačią dieną, kai buvo nužudytas J.Prigožinas, greičiausiai nėra atsitiktinumas. Kremlius tikriausiai siekia, kad dvi paviešintos bausmės būtų aiškus signalas, jog su birželio 24 d. maišto dalyviais susidorota, o „Wagner“ iššūkis Rusijos vadovybei – išspręstas klausimas.
Analitikų pastebėjimais, Rusijos šaltiniai pažymėjo, kad nuo „Wagner“ ginkluoto maišto, per kurį PMK pajėgos numušė kelis rusų sraigtasparnius ir nukovė mažiausiai 13 rusų kariškių, pradžios praėjo lygiai du mėnesiai.
Ekspertų teigimu, už J.Prigožino nužudymą atsakinga Rusijos priešlėktuvinė gynyba, leido Rusijos gynybos ministerijai tiesiogiai atkeršyti už vieną pražūtingiausių dienų Rusijos aviacijai nuo visiškos invazijos pradžios.
Ekspertai taip pat pastebėjo, kad, tikėtina, Kremlius kuria sąlygas, siekdamas nuo V.Putino ir Rusijos kariuomenės nusimesti aiškią atsakomybę už J.Prigožino nužudymą.