Karo Ukrainoje fone Šveicarijos neutralumas atsidūrė ant ribos

Šveicarijos ginklų pirkėjams teisiškai draudžiama reeksportuoti ginklus, o kai kurie didelės šalies ginklų pramonės atstovai teigia, kad šis apribojimas dabar kenkia prekybai.

Tuo tarpu Šveicarijos Europos kaimynių raginimai leisti tokius perdavimus Kijevui nuskamba vis dažniau, nes Rusijos puolimas intensyvėja, o du parlamento saugumo komitetai rekomendavo atitinkamai sušvelninti taisykles.

„Norime būti neutralūs, bet esame Vakarų pasaulio dalis“, – agentūrai „Reuters“ sakė centro dešiniosios FDP partijos lyderis Thierry Burkartas, kuris pateikė vyriausybei pasiūlymą leisti ginklų reeksportą į šalis, kurių demokratinės vertybės panašios į Šveicarijos.

Pagal Šveicarijos neutralumą, kurio tradicija susiformavo 1815 m. ir jis yra įtvirtintas 1907 m. sutartimi, Šveicarija tiesiogiai ar netiesiogiai nesiunčia ginklų kariaujančioms šalims.

Šalis taip pat taiko atskirą embargą ginklų pardavimui Ukrainai ir Rusijai.

Trečiosios šalys teoriškai gali kreiptis į Berną su prašymu reeksportuoti jų atsargose esančius šveicariškus ginklus, tačiau toks leidimas beveik nėra išduodamas.

„Neturėtume turėti veto teisės, kad neleistume kitiems padėti Ukrainai. Jei taip elgiamės, remiame Rusiją, o tai nėra neutrali pozicija“, – agentūrai „Reuters“ pareiškė T.Burkartas.

„Reuters“/„Scanpix“/Neutralioje Šveicarijoje ginklų pramonė turi gilias tradicijas

„Kitos šalys nori paremti Ukrainą ir padaryti ką nors dėl Europos saugumo ir stabilumo... Jos negali suprasti, kodėl Šveicarija turi pasakyti „ne“.

Su tuo sutinka vis daugiau Šveicarijos rinkėjų. Sekmadienį paskelbta apklausos bendrovės „Sotomo“ apklausa parodė, kad 55 proc. respondentų pasisako už leidimą reeksportuoti ginklus į Ukrainą.

„Jei šį klausimą būtume uždavę prieš karą..., atsakymas tikriausiai būtų buvęs mažesnis nei 25 proc. Anksčiau kalbėti apie neutralumo keitimą buvo tabu“, – agentūrai „Reuters“ sakė vienas iš apklausų bendrovės „GFS-Bern“ direktorių Lukasas Golderis.

Pinigai kalba?

Vyriausybė, kuri patiria spaudimą iš užsienio po to, kai atmetė Vokietijos ir Danijos prašymus leisti reeksportuoti Šveicarijos šarvuočius ir šaudmenis priešlėktuviniams tankams, pareiškė, kad iš anksto nespėlios parlamentinių diskusijų šiuo klausimu rezultatų.

Bernas „laikosi galiojančios teisinės sistemos... ir pasiūlymus išnagrinės tinkamu laiku“, – sakė Ekonomikos reikalų departamento, prižiūrinčio su ginklų prekyba susijusius klausimus, atstovas spaudai.

T.Burkarto teigimu, jis iš kitų susiskaldžiusios įstatymų leidžiamosios valdžios partijų gavo teigiamų signalų dėl įstatymo pakeitimo.

Kairiųjų pažiūrų socialdemokratai sako, kad pritaria pakeitimams, kaip ir žalieji liberalai, nors pastarieji ir toliau elgiasi lyg tam nepritartų.

Žaliųjų parlamento narė Marionna Schlatter teigė, jog leidimas tiekti ginklus Ukrainai kelia pavojų, kad bus panaikinti visi apribojimai, ir yra nesuderinamas su Šveicarijos neutralumu.

„Reuters“/„Scanpix“/Šveicarijos ginklų pardavėjų asociacijos prezidentas Danielis Wyssas

Tuo tarpu dešinioji Šveicarijos liaudies partija (SVP), didžiausia žemųjų parlamento rūmų partija ir tradiciškai griežta neutralumo gynėja, dabar atrodo susiskaldžiusi.

„Leidimas siųsti ginklus į ginkluotame konflikte dalyvaujančią šalį... griauna mūsų šalies taikos ir gerovės pagrindą“, – sakė SVP įstatymų leidėjas Davidas Zuberbueleris.

Aukštųjų parlamento rūmų narys Werneris Salzmannas su tuo nesutiko ir dienraštyje „Aargauer Zeitung“ išreiškė susirūpinimą dėl šalutinės žalos Šveicarijos gynybos pramonei, kuri taip pat remia kampaniją už įstatymo pakeitimą.

Vyriausybės duomenimis, šis sektorius, kuriam priklauso tarptautinės bendrovės „Lockheed Martin“ ir „Rheinmetall“, 2021 m. į užsienį pardavė ginkluotės už 800 mln. šveicarijos frankų (876 mln. JAV dolerių), o tai ją priskiria prie 15 didžiausių eksportuotojų pasaulyje.

Stipri ginklų pramonė žengė koja kojon su neutralumo tradicija, tačiau dabar šio dvilypumo pusiausvyrai gali iškilti grėsmė, teigė pramonės asociacija „SwissMem“.

„Kai kurie mūsų nariai dėl dabartinių apribojimų prarado sutartis arba nebeinvestuoja Šveicarijoje“, – sakė „SwissMem“ direktorius Stefanas Brupbacheris.

„Dabartinė situacija silpnina mūsų saugumo politiką, trukdo mūsų užsienio politikos patikimumui ir kenkia mūsų bendrovėms, – pareiškė jis. – Atėjo metas keistis“.