Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik prieš metus įsakė įsiveržti į Ukrainos teritoriją ir pradėjo karą, kuris, ko gero, pranoko bet kokius autoritarinio Rusijos lyderio įsivaizdavimus.
Žiauraus neišprovokuoto konflikto metu žuvo daugiau nei keli šimtai tūkstančių kareivių, dešimtys tūkstančių civilių, buvo nusiaubti miestai, suniokota ilgai kurta infrastruktūra ir sužlugdyta ekonomika.
-
Lenkijoje ukrainiečių kariai apmokomi naudotis naujais tankais
-
Prancūzijos generolas: Rusijos „Wagner“ – „grėsmingas priešininkas“
-
„Financial Times“: Rusija prie Ukrainos sienos telkia aviaciją
-
A.Anušauskas su NATO kolegomis aptars pasirengimą viršūnių susitikimui, paramą Ukrainai
-
Ukrainoje žuvo trys „Wagner“ užverbuoti Rusijos kriminaliniai autoritetai
Praradimai karo lauke
Naujausiais Norvegijos skaičiavimais, konflikto metu buvo sužeista arba žuvo 180 tūkst. Rusijos karių ir apie 100 tūkst. Ukrainos karių.
Kitų Vakarų analitikų vertinimais, karas pareikalavo po 150 tūkst. aukų kiekvienoje konflikto pusėje.
Nuostolių mūšio lauke mastą galima palyginti su dešimtmetį trukusiomis kovomis Afganistane 1979–1989 m., kurių metu žuvo apie 15 tūkst. sovietų karių.
Rusijos žmogiškųjų nuostolių rodikliams nemažai įtakos turi ir ukrainiečių karių dažnai vartojamo termino „patrankų mėsa“ taktika, kai būriai rusų siunčiami į mirtį fronto linijoje.
Dažnai tai būna prastai apmokyti mobilizuotieji, kurie turi mažai šansų atsilaikyti prieš Ukrainos pajėgas, pasiryžusias ginti savo šalį.
Dalį kovotojų Rusijos pusėje sudaro Rusijos kalėjimuose užverbuoti nuteistieji, kurie papildė privačios karinės grupuotės „Wagner“ gretas. Pasak ukrainiečių, šie žmonės yra siunčiami į beveik neįmanomas misijas su į galvas įremtais ginklais.
Tačiau paskelbusi apie laukiantį naują plataus masto puolimą Maskva patvirtino, jog sparčiai augantis aukų skaičius mūšio lauke nekelia jai didelio nerimo.
Civilių aukos
Gegužės pabaigoje, kai Maskvos pajėgos po tris mėnesius trukusio intensyvaus bombardavimo perėmė Mariupolio miesto kontrolę, pietinis uostamiestis virto griuvėsių jūra, nusėta žuvusiųjų kūnais.
Kyjivo teigimu, Mariupolyje žuvo mažiausiai 20 tūkst. Ukrainos civilių.
Vakarų šaltinių teigimu, per konflikto laikotarpį visoje šalyje žuvo apie 30–40 tūkst. civilių gyventojų.
Negana to, šis karas tiesiogiai palietė daugybės ukrainiečių vaikų gyvenimus. Anot valdžios institucijų, konflikto metu žuvo mažiausiai 400 vaikų.
Manoma, jog Maskva prievarta išvežė į Rusiją arba Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamas teritorijas daugiau kaip 16 tūkst. ukrainiečių vaikų.
Jungtinių Tautų organizacija pareiškė, kad dauguma civilių žuvo per pastoviai vykdomus Rusijos bombardavimus prieš miestus.
AFP pastebėjo, jog ilgalaikėje perspektyvoje sausumos minos taip pat kels didžiulę grėsmę civiliams gyventojams.
Kyjivo tvirtinimu, minomis užteršta 30 proc. Ukrainos teritorijos, o žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ kaltino Ukrainos karius, kad jie rytiniame Iziumo regione paskleidė uždraustų prieštankinių minų.
Ekspertai įspėjo, kad išminavimas gali užtrukti dešimtmečius.
Karas ir pastovi grėsmė vietiniams gyventojams sukėlė vieną didžiausių pabėgėlių krizių Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Daugiausiai pabėgėlių iš Ukrainos šiuo metu gyvena Lenkijoje, kur jų yra apie 1,5 mln. Didelė dalis gyventojų buvo perkelta šalies viduje.
Karo nusikaltimai
Per beveik metus trunkančią agresiją prieš Ukrainą Rusija įrodė, jog kare jai negalioja jokios taisyklės.
Kai 2022 m. balandžio 2 d. žurnalistai atvyko į Kyjivo priemiestyje esančią Bučą, jie aptiko vieną gatvę, nusėtą civilių gyventojų kūnais.
Vienas vyras buvo nukritęs nuo dviračio, kitas rankoje tebelaikė pirkinių maišelį. Trečiojo rankos buvo surištos už nugaros.
Po kelių dienų rytiniame Kramatorsko mieste traukinių stotyje, šimtams civilių laukiant traukinių, kad pabėgtų nuo smurto, sprogo Rusijos paleista raketa. Žuvo mažiausiai 57 civiliai gyventojai.
Vėliau žmonės visame pasaulyje matė nuotrauką, kurioje buvo užfiksuota nėščia moteris ant neštuvų, evakuota iš Mariupolio ligoninės po to, kai ji buvo subombarduota. Nei ji, nei jos kūdikis neišgyveno.
Rusijos pajėgos nuolatos atakuoja daugiabučius, kitus infrastruktūros objektus, siekdamos pasėti baimę tarp Ukrainos visuomenės.
Europos Sąjungos teisingumo komisaras Didier Reyndersas teigė, kad per visą karą pranešta apie 65 tūkst. įtarimų karo nusikaltimais.
Jungtinių Tautų tyrėjai apkaltino Rusiją, kad ji Ukrainoje vykdo „plataus masto“ karo nusikaltimus – bombardavimus, egzekucijas, kankinimus ir siaubingą seksualinę prievartą.
Kelios nevyriausybinės organizacijos pasmerkė Ukrainą dėl rusų karo belaisvių teisių pažeidimo.
Pernai Tarptautinis baudžiamasis teismas pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Tačiau jis negali patraukti baudžiamojon atsakomybėn nė vienos šalies už galimus karo nusikaltimus, nes nei Rusija, nei Ukraina nėra Hagoje įsikūrusio teismo narės.
Vietoj to Kyjivas spaudžia įsteigti specialų tribunolą, kuris persekiotų Maskvą už agresijos nusikaltimus, nes mano, kad taip būtų galima greičiau pasiekti teisingumą ir lengviau patraukti atsakomybėn aukščiausius Kremliaus pareigūnus.
1 500 km ilgio fronto linija
Rytinėje fronto linijoje ištisi kaimai ir miestai virto griuvėsiais, o žemė liko nusėta didžiulių kraterių.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno, „aktyvi“ fronto linija driekiasi iš šiaurės į pietus maždaug 1 500 km teritorijoje.
Tarp karštųjų taškų yra Bachmuto miestas, daugelio ukrainiečių karių vadinamas „pragaru žemėje“, kur pastarosiomis savaitėmis į priekį nuolat veržėsi Rusijos kariai ir „Wagner“ pajėgos.
Mieste tebegyvena keli tūkstančiai civilių gyventojų, kurie glaudžiasi rūsiuose be vandentiekio ir elektros, taip pat labai rizikuoja išeidami į lauką ieškoti gryno oro, maisto, vandens ir degalų.
JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto duomenimis, Maskvos kariai užima beveik penktadalį Ukrainos teritorijos.
Tačiau V.Zalužnas teigė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko atkovoti apie 40 proc. teritorijos, užimtos po praėjusių metų invazijos pradžios.
Sužlugdyta ekonomika
Nuo tada, kai nepavykus užimti Kyjivo Rusijos pajėgos praėjus mėnesiui nuo karo pradžios pasitraukė iš šalies šiaurės, kovos vyko daugiausia Ukrainos rytuose.
Šiose teritorijose buvo nusiaubti namai, įmonės ir gamyklos.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija ne kartą smogė pagrindinei šalies energetikos infrastruktūrai, dėl to nutrūko elektros energijos tiekimas ir milijonai žmonių šią žiemą liko be elektros ir šildymo.
Kyjivo ekonomikos mokykla sausio mėnesį apskaičiavo, kad visai karo nuniokotai infrastruktūrai atstatyti prireiks 138 mlrd. JAV dolerių.
Grūdų ir saulėgrąžų aliejaus eksportu garsėjančioje šalyje karas padarė daugiau kaip 34 mlrd. dolerių ekonominių nuostolių žemės ūkio sektoriuje.
JAV kultūros fondo duomenimis, nuo kovų nukentėjo apie 3 000 mokyklų ir 239 kultūros objektai.
Ukrainos atstatymas po invazijos kainuos apie 349 mlrd. dolerių, nustatyta rugsėjo mėnesį atliktame bendrame Ukrainos vyriausybės, Europos Komisijos ir Pasaulio banko vertinime.
„Rusijos invazija į Ukrainą ir toliau reikalauja siaubingų aukų“, – pristatydama ataskaitą sakė Pasaulio banko atstovė Anna Bjerde.
