Nors kelios Europos Sąjungos šalys narės įstatymais riboja darbo valandas itin didelių karščių metu, jų nustatyta temperatūros riba nėra vienoda, o daug narių nacionaliniu mastu išvis nereguliuoja šio klausimo.
Kaip parodė agentūros „Eurofound“ apklausa, 23 procentai visų ES darbuotojų ketvirtadalį laiko dirba esant aukštai temperatūrai. Žemės ūkio ir pramonės sektoriuose šis skaičius yra 36 proc., o statybų sektoriuje – 38 procentai.
Ankstesnis tyrimas nustatė aukštos temperatūros ryšį su virtine lėtinių ligų ir padidėjusia sužeidimų darbo vietoje rizika.
„Darbininkai kasdien būna klimato kaitos fronto linijoje ir jiems reikia apsaugos, atitinkančios nepaliaujamai didėjantį ekstremalių temperatūrų pavojų“, – sakė ES profsąjungų konfederacijos ETUC generalinis sekretorius Claesas-Mikaelis Stahlis.
ETUC nurodė, kad dauguma ES šalių neturi įstatymų, numatančių maksimalios temperatūros ribą darbo vietoms, nors Belgijoje, Vengrijoje ir Latvijoje galioja tam tikri veiklos suvaržymai.
Prancūzijoje, kur šiuo metu nėra temperatūros ribos darbo vietoms, 2020 metais dėl karščio mirė 12 darbuotojų, sakė ETUC.
Ispanija, kur praėjusią savaitę dėl didžiulių karščių mirė trys darbininkai, yra nustačiusi temperatūros ribą, bet tik tam tikroms profesijoms.
Šeštadienį Madride mirė 60 metų gatvės šlavėjas, dirbęs pagal vieno mėnesio kontraktą. Diena anksčiau jis darbo metu susmuko gatvėje patyręs šilumos smūgį.
Tuo metu oro temperatūra Madride siekė beveik 40 Celsijaus laipsnių.
Šeštadienį Madrido priemiestyje taip pat mirė 56 metų sandėlio darbininkas, darbo metu patyręs šilumos smūgį.
Ketvirtadienį saugumo pajėgos pranešė, kad dėl karščio vienas darbininkas mirė Parakueljos de Charamoje sostinės pakraštyje.
„Nebegali ignoruoti pavojaus“
Praėjusią savaitę miesto valdžia pasiekė susitarimą su profesinėmis sąjungomis leisti rankiniu būdu valyti gatves tik esant žemesnei nei 39 Celsijaus laipsniai oro temperatūrai
Vidutinė pasaulio temperatūra dabar yra daugiau kaip 1,1 Celsijaus laipsnio didesnė nei buvo iki pramonės revoliucijos ir Europą vis dažniau užklumpa rekordinės karščio bangos.
Dėl pasaulinio atšilimo mirtinos karščio bangos toliau dažnės ir intensyvės, atmosferą dar labiau teršiant anglies junginiais, sako mokslininkai.
Jungtinių Tautų klimatologijos specialistų grupė šiemet įspėjo, kad dar dešimtys milijonų žmonių turės kęsti ekstremalius karščius, jei pasaulio temperatūra padidės dviem laipsniais. Tačiau jeigu šalys vykdys tik šiuo metu parengtus planus dėl klimato, pasaulio temperatūra, kaip prognozuojama, iki šio šimtmečio pabaigos padidės 2,7 laipsnio.
„Karščio bangos gali būti mirtinos žmonėms, dirbantiems be apsaugos nuo saulės, kaip jau matėme Ispanijoje šią vasarą“, – sakė C.-M. Stahlis.
Pasak jo, ES reikia visam žemynui bendro įstatymo dėl maksimalios leistinos temperatūros darbo vietoje, nes „orai nesilaiko valstybių sienų“.
„Politikai savo patogiuose biuruose su kondicionuojamu oru nebegali ignoruoti pavojaus labiausiai pažeidžiamiems mūsų darbuotojams“, – pridūrė jis.