Karščio banga jau nusinešė ne vieną gyvybę
Dėl Europą sukausčiusios stiprios karščio bangos, netgi pavadintos velnio vardu, protestų prieš turistus ir tikrais spąstais tapusių sausakimšų oro uostų, šventinės svajonės apie atostogas didesnėje Europos dalyje tapo košmaru, rašo portalas theguardian.com.
Karštis jau pasiglemžė ne vieną gyvybę Italijoje ir Rumunijoje, visame žemyne didėja pacientų skaičius ligoninėse, o ką jau kalbėti apie gaisrus, baimę pritrūkti vandens atsargų ir elektros energijos.
Nuo Kijevo iki Romos galima pamatyti žmonių, besiginančių
Alpių Slovėnija pranešė apie savo pirmąją „tropinę naktį“ – temperatūra nenukrito žemiau 20 laipsnių netgi 1500 metrų aukštyje.
nuo karščio viešuose fontanuose, nors Italijos sostinėje už tai ir gresia bauda. Italijoje nuo karščio jau mirė mažiausiai trys žmonės. Pacientų skaičius ligoninėse šoktelėjo 15 proc. Būtent todėl ši karščio banga čia vadinama Liuciferiu – vienu iš velnio vardų.
Karštis gadina net geležinkelio bėgius
Kai kuriose šalyse įvesti oficialūs apribojimai, susiję su darbo valandomis ir transportu, nes termometro stulpelis pakilo iki 40 laipsnių. Žmonėms primygtinai rekomenduojama nebūti atvirose erdvėse ir negerti alkoholio. Belgrado Visuomenės sveikatos apsaugos institutas informavo, kad jei patalpose nėra kondicionieriaus, būtina prie langų padėti šlapius rankšluosčius.
Karštis toks intensyvus, kad sugadino geležinkelio bėgius Serbijoje, o tai pridėjo dar daugiau chaoso keliautojams. Slovėnija pranešė apie savo pirmąją „tropinę naktį“ – temperatūra nenukrito žemiau 20 laipsnių netgi 1500 metrų aukštyje.
Prasidėjo protestai prieš turizmo industriją
Situaciją dar labiau paaštrino kilęs chaosas keliuose oro uostuose, ypač Barselonoje, kur dėl griežtesnės pasienio kontrolės ir darbuotojų streiko ilgam buvo užstrigę tiek patys ispanai, tiek turistai.
Dar vienas smūgis turizmui, – dalis nepatenkintų gyventojų iš regionų, kuriuose poilsiautojai – pagrindinė vietinės ekonomikos varomoji jėga, pradėjo reikšti nepasitenkinimą šiuo verslu, kuris, anot jų, šiuo metu jų bendruomenėms atneša daugiau žalos nei naudos. „Turizmas – fobija: blogiausias pranešimas blogiausiu metu“, – teigia vieno Ispanijos leidinio žurnalistas.
Viena protestuotojų grupė Barselonoje suniokojo turistų dviračius ir autobusą – jie pradūrė padangas ir aprašinėjo autobuso langus savo šūkiais.
Vos praėjus kelioms savaitėms po to, kai tūkstančiai Venecijos gyventojų išėjo į gatves taikiai demonstracijai prieš masinį turizmą, kitose Ispanijos vietose aktyvistai surengė radikalesnius protestus. Viena protestuotojų grupė Barselonoje suniokojo turistų dviračius ir autobusą – jie pradūrė padangas ir aprašinėjo autobuso langus savo šūkiais. Palma de Maljorkoje tos pačios grupės nariai veržėsi į restoranus ir paleido į jūrą valtis su deglais ir šūkiais, kad turizmas naikina Maljorką. Taip pat protestai vyko Valensijoje.
Ispanijos turizmo ministras Alvaro Nadalas teigė, kad Ispanija negali sau leisti pasižymėti kaip turistams priešiška šalis. Po kelių nesėkmingų dešimtmečių šalies ekonomika pagaliau vėl pasiekė lygį, kuris buvo iki krizės, o nusiteikimas prieš turistus nukirs vieną iš pelningiausių Ispanijos pajamų šaltinių.
Mokslininkai nieko gera ateityje nežada
Europa jau nukentėjo nuo sausros ir užsitęsusios kaitros liepos mėnesį, kuri baigėsi gaisrais Portugalijoje, nusinešusiais 60 žmonių gyvybes. Karštis priminė katastrofišką 2003 m. vasarą Europoje, kai karščio banga sukėlė net 15 tūkst. staigių mirčių.
Šios karščio bangos poveikis ekonomikai dar jausis ilgai: prognozuojama, kad alyvuogių aliejaus gamybos apimtys Italijoje sumažės trečdaliu, taip pat nukentėjo vynuogynai, o tai paveiks vyno gamybos sektorių.
Mokslininkai įspėja, kad praėjusios savaitės ekstremalūs orai gali tapti įprastu reiškiniu. Teigiama, kad šimtmečio pabaigoje karščio bangos gali sukelti Europoje 50 kartų daugiau mirčių negu dabar. Kasmet gali būti net iki 151 500 su aukšta temperatūra susijusių mirties atvejų, lyginant su 2700 panašiomis mirtimis iki 2010 m.
Dėl pasikeitusių saugumo taisyklių oro uostuose – chaosas
Nors oro uostai, kaip įmanydami, stengėsi susitvarkyti su padidėjusiais srautais keliautojų ir naujomis saugumo taisyklėmis, tačiau tai jiems sekėsi sunkiai. Pasikeitusios taisyklės, kurios buvo patvirtintos po teroro išpuolių Paryžiuje ir Briuselyje, nurodo, kad turi būti nuodugniau tikrinami keleiviai, atvykę iš Šengeno zonai nepriklausančių šalių.
Dėl to pasitaikė ne vienas atvejis, kai keleiviai dėl susidariusių eilių pavėlavo į lėktuvą, nors į oro uostą atvyko tikrai laiku. Pavyzdžiui, į Birmingamą su motina skrendantis vyriškis sakė, kad, perskaitęs naujienų portaluose įspėjimus, į oro uostą atvyko keturiomis valandomis anksčiau ir eilėje, kad praeitų bagažo patikrą, stovėjo 90 min.
