Apžvalgininkų teigimu, naujas bandymas gali būti sėkmingesnis vien todėl, kad nėra toks įžūlus.
D.Trumpo administracijos pasiūlymas toks: skirti JAV valstybės departamentui 587 tūkst. dolerių tam, kad strategiškai svarbioje ir vis svarbesnėje saloje, skiriančioje Atlanto ir Arkties vandenynus, būtų įsteigtas konsulatas.
Kongresas greičiausiai pritars
Pernai rugpjūtį iš kaprizingo JAV prezidento juokėsi visi. Kai Danija atsisakė tiesiog parduoti amerikiečiams Grenlandiją, D.Trumpas atšaukė suplanuotą vizitą į Kopenhagą.
Tiesa, argumentai, kodėl JAV apskritai kreipia dėmesį į šią salą, logiški. Arktyje vis labiau auga Rusijos ir Kinijos įtaka, o amerikiečiai siekia nenusileisti.
Tada Grenlandijos premjeras Kimas Kielsenas pareiškė, kad sala „nėra ir nebus parduodama“. Bet dabar Vašingtone manoma, kad prašymui skirti lėšų JAV konsulatui Grenlandijoje Kongresas pritars, nes regionas išties labai svarbus žvelgiant į ateitį.
„Tai leis mums atstovauti amerikiečiams, kurie ten (Grenlandijoje, – red. past.) yra, ir veikti strategiškiau. Tai nėra brangu ir tai tik startas. Pasiųstume signalą, kad mes ten esame ir bandome žaisti“, – „Politico“ teigė vienas JAV diplomatas.
Anot analitikų, Amerikos taip pat negali nedominti Grenlandijoje, kur jau seniai veikė JAV karinė bazė – Tulės oro pajėgų bazė, glūdintys reti gamtiniai ištekliai.
Šie mineralai kritiškai svarbūs kuriant palydovus, naikintuvų variklius, išmaniuosius telefonus, elektromobilius.
„Būtent dėl Grenlandija įdomi Rusijai, įdomi Kinijai, įdomi didelei Europos daliai“, – tvirtino diplomatas.
Strategiškai svarbi teritorija
Dar vienas strategas atkreipė dėmesį, kad aktyvesnis JAV ir Danijos bendradarbiavimas padėjo Pentagonui užsitikrinti teisę statyti oro uostus Grenlandijoje. To paties siekė Kinija, o tai būtų leidę Pekinui įžengti į regioną karine prasme.
„Nemanau, kad tai bus kiek nors prieštaringa. Rusiją ir Kiniją galima išstumti dirbant su danais – taip jau buvo, kai neleidome Kinijai statyti oro uosto Grenlandijos pietuose“, – teigė „Politico“ šaltinis.
JAV karinio jūrų laivyno karo koledžo Arkties studijų programos įkūrėjas ir direktorius Walteris Berbrickas įsitikinęs, kad aktyvesnė veikla Grenlandijoje leis amerikiečiams užmegzti tvirtesnius santykius su šios salos administracija ir gyventojais.
„Grenlandija strategine prasme yra viena svarbiausių vietų pasaulyje. Labai svarbu turėti prieigą prie Šiaurės ašigalio ir GIUK koridoriaus“, – tvirtino W.Berbrickas.
GIUK koridoriumi vadinama Atlanto vandenyno šiaurinės dalies teritorija, kuri driekiasi nuo Grenlandijos per Islandiją iki Jungtinės Karalystės – Škotijos šiaurės. Šio regiono kontrolė būtų gyvybiškai svarbi didelio karinio konflikto atveju.
