Kartoja Rusijos propagandos dainelę: „Azov“ kovotojus apkaltino nacizmu

„Skamba kaip gąsdinantis pareiškimas, – kad Ukraina ir toliau taikysis į rusus ir juos žudys, kad ir kur jie būtų. Objektyviu vertinimu, tai neabejotinai turėtų būti priskiriama nacizmo kategorijai.

Tačiau Vakarų žiniasklaida mums visiems jau ne kartą pakartojo, kad Ukrainos denacifikacija negalima, nes Ukrainoje nėra nacių*

*Na gerai, jie turėjo pripažinti, kad buvo „Azovo“ batalionas – atviri ir plačiai žinomi nacistai, kas buvo šiek tiek nepatogu. Visa kita buvo nutylėta“ – „Facebook“ įraše tvirtino G.Phillipsas.

„Scanpix“ nuotr./Imperijos erelis (Reichsadler) – nacių simbolis

Prieštarauja vadovėliniam apibrėžimui

Nacizmas, arba nacionalsocializmas, – Adolfo Hitlerio sukurta ideologija, pirmą kartą sistemingai išdėstyta jo veikale „Mano kova“ (vok. „Mein kampf“), taip pat kai kuriose kitose nacių ideologų knygose ir leidiniuose.

Termino „nacizmas“ reikšmę taip pat galima aptikti ir Izraelyje veikiančio Holokausto aukoms atminti centro Jad Vašem puslapyje.

Čia pateikiamas toks nacizmo apibrėžimas:

„Nacionalsocializmo ideologija buvo ankstesnių politinių teorijų tęsinys,
kurios taip pat davė pradžią fašizmui – politiniam judėjimui, išpopuliarėjusiam Italijoje keletą metų prieš naciams užimant Vokietiją.

Nacizmas atnešė rasinio antisemitizmo idėjas (kad žydai yra prastesni dėl jų rasės arba genetinės struktūros), socialinio darvinizmo (kad tam tikri individai arba etninės grupės dominuoja dėl savo prigimtinio genetinio pranašumo) ir lebensraum (įsitikinimo, kad vokiečiams reikia daugiau „gyvenamojo ploto“, t. y. daugiau teritorijos, ypač Rytų Europoje).

Nacizmas taip pat puoselėjo antibolševizmą ir reikalavo keršto tiems žmonėms, ypač žydams, kurie, jų teigimu, „išdavė“ Vokietiją per Pirmąjį pasaulinį karą ir dėl to ją nugalėjo priešas.“

Taigi, pagrindiniai iš išvardytų nacizmo bruožų yra antisemitizmas, rasizmas, diskriminacija dėl etninės kilmės.

Vadinasi, jei „Azov“ iš tiesų būtų nacistinė ar neonacistinė organizacija, ji turėtų turėti oficialią ar bent jau praktiškai apibrėžtą ideologiją, turinčią ryškių nacistinių bruožų.

Nacistais laikomi tik Rusijoje

Praėjusių metų rugpjūtį Rusijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė Ukrainos kariuomenės pulką „Azov“, buvusį savanorių batalioną, „teroristine“ grupe.

Šis sprendimas rusams sudarė galimybę skirti ilgas įkalinimo bausmes į nelaisvę paimtiems pulko nariams.

Pagal Rusijos baudžiamąjį kodeksą teroristinių organizacijų nariams gali būti skiriama iki 10 metų laisvės atėmimo, o jų vadai ir organizatoriai gali būti įkalinami iki 20 metų.

Facebook.com/„Azov“ pulko naudojama simbolika

„Azov“ anksčiau buvo prieštaringai vertinamas dėl savo ryšių su kraštutinių dešiniųjų veikėjais, o Rusija šį pulką vadina „neonacių“ grupe.

Buvęs savanorių batalionas 2014 metais buvo oficialiai įtrauktas į Ukrainos nacionalinę gvardiją ir padėjo kovoti su Kremliaus remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.

„Azov“ kariai kartu su kitomis Ukrainos pajėgomis įnirtingai gynė pietrytinį Mariupolio uostamiestį, kol galiausiai buvo apsupti metalurgijos komplekse „Azovstal“. Praėjusių metų gegužę, po daug savaičių trukusios apsiausties, gynėjai sutiko pasiduoti.

Maskvos pajėgos į nelaisvę tuomet paėmė apie 2,5 tūkst. Mariupolio gynėjų.

Pulko „Azov“ nuotr./Sužeisti ir suluošinti Mariupolio gynėjai

Oficialių pajėgų dalis

Šiuo metu „Azov“ yra Ukrainos nacionalinės gvardijos specialiosios paskirties brigada, kuri yra pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.

Tai reiškia, kad „Azov“ nėra neformali, o būtent valstybinė struktūra, pavaldi valstybės institucijai ir vykdanti jos nustatytas užduotis.

Šis padalinys nėra susijęs su jokia politine partija ir su jokiomis nacistinėmis partijomis. Be to, iš stojančiųjų į „Azov“ nereikalaujama deklaruoti jokių politinių ar ideologinių pažiūrų.

Anketoje, kurią turi užpildyti naujokai, nėra jokių nurodymų ar klausimų, susijusių su ideologinėmis nuostatomis.

Prie pulko veikiančios Jevgenijaus Konovaleco karinės mokyklos programoje taip pat nenumatytas joks specialus politinis ar ideologinis mokymas.

Vienintelis dalykas, kuris sąlyginai galėtų reikšti tam tikrą ideologinį ugdymą, yra „Kariuomenės vertybės“.

Tačiau nėra jokių patikimų įrodymų, kad jame būtų bent kai kurių nacistinės pasaulėžiūros elementų.

Kraštutinių dešiniųjų – vienetai

Nuo 2014 m. Rusijos propagandininkai nesustodami kartoja naratyvą, kad Ukrainos politiką uzurpavo kraštutiniai dešinieji nacionalistai.

Tačiau šie kaltinimai nepagrįsti. Vienintelė nacionalistinės ideologijos politinė partija „Svoboda“ buvo atstovaujama tik viename Ukrainos Aukščiausiosios Rados šaukime (2012–2014 m.) ir surinko vos 10 proc. balsų.

Net po Maidano revoliucijos ir prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui Donbase, kraštutinių dešiniųjų ideologijų partijų atstovai niekada nebuvo reikšmingu balsu Ukrainos parlamente.

Šiuo metu Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje nėra kraštutinių dešiniųjų partijų. Kita vertus, atvirai prorusiška partija „Opozicinė platforma – Už gyvybę“ 2019 m. rinkimuose laimėjo 37 vietas.

„Opozicinę platformą – už gyvybę“ 2018 m. įkūrė magnatas Viktoras Medvedčukas, laikomas svarbiausiu prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Kyjive. Jis vadovavo partijai per parlamento rinkimus 2019 m., kai ji užėmė antrą vietą po V.Zelenskio bloko.

„Scanpix“ nuotr./Aukščiausioji Rada

15min verdiktas: Melas. Nėra jokių įrodymų, kuriais galima būtų pagrįsti, kad „Azov“ batalionas yra sukurtas nacizmo ar nacionalsocializmo ideologijos pagrindais. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad Ukrainoje nacizmas yra vyraujanti ideologija. Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą negalima laikyti karu „prieš nacizmą“. O pareiškimai apie „denacifikaciją“ yra propagandiniai ir apskritai grindžiami melaginga informacija.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.