Karybos analitikas rašo, kad Rusija, priešingai nei laukė, jau nebegali tikėtis greitos ir neskausmingos pergalės – Kijevas neužimtas, Ukraina nežada neutralumo ar demilitarizacijos. Ne, planas A nepavyko.
Tada pereita prie plano B, bet Ukrainos pajėgos stabdo ir kontratakomis erzina Rusijos okupantus, pavyzdžiui, sprogdindamos tiltus. Į mažesnius dalinius ir paskirus konvojus skylančias Rusijos pajėgas vis užpuola gynėjai, o logistinių problemų nemažėja.
L.Freedmanas rašo ir apie jau išgarsėjusį didžiulį Rusijos pajėgų konvojų, kuris, kaip buvo pranešta vasario 28 dieną, artėja Kijevo link.
„Netrukus paaiškėjo, kad iš tiesų yra mažesnių konvojų kombinacija, į vieną gyvatėlę susigrūdusių dėl kamščių. Jie susidarė dėl sugedusios technikos ir mašinų, kuriose baigėsi kuras. Ukrainiečiams nė nereikėjo stabdyti šio konvojaus – jis sustojo pats“, – pabrėžia ekspertas.
Tiesa, jis įspėja, kad Ukrainos pietuose Rusijos puolimas sėkmingesnis – jei Chersonas tikrai užimtas, Kijevo gynybai suduotas tikrai skaudus smūgis.
-
Maskvoje gyvenantys lietuviai atviri: visiems šokas, Putinas užvirė pragarą
-
Analitikai: neskraidymo zona virš Ukrainos galėtų lemti karą tarp Rusijos ir Vakarų
-
Pasaulio reakcija: E.Macronas vėl kalbėjosi su V.Putinu, Lenkija didina išlaidas gynybai
-
Rusijos izoliacija stiprėja: traukiasi IKEA, Europą ragina atsisakyti rusiškų išteklių, konfiskuojamos oligarchų jachtos
„Tačiau patekti į miestą nereiškia jį užimti. Teritorija, kurioje laisvai juda Rusijos pajėgos, nėra jų kontroliuojama. Kontrolė yra politinė, o ne karinė sąvoka – ukrainiečiai nebando apginti kiekvieno centimetro, jie įsitvirtino pagrindiniuose miestuose ir teritoriją maino į laiką.
O tada tą laiką naudoja pozicijų stiprinimui. Svarbu atrodo tai, kad Rusija jau sutinka su suderėtų paliaubų galimybe, o ne tiesiog, kaip planavo, primetinės „taiką“ – juk prieš karą Putinas nerodė jokio susidomėjimo tiesioginėmis derybomis su Ukrainos vyriausybe.
L.Freedmanas: patekti į miestą nereiškia jį užimti. Teritorija, kurioje laisvai juda Rusijos pajėgos, nėra jų kontroliuojama. Kontrolė yra politinė, o ne karinė sąvoka.
Dabar Putino atstovas pripažino Volodymyrą Zelenskį Ukrainos prezidentu. Akivaizdu, kad dėl bet kokio sandorio reikės derėtis tiesiai su ukrainiečiais“, – mano L.Freedmanas.
Jo teigimu, V.Putinas dabar jau priverstas pereiti prie plano C. Bet nežinia, koks jis yra, nes Kremlius priverstas improvizuoti – miestai jau negailestingai bombarduojami, daugėja civilių aukų.
„Yra tokia klišė – manyti, kad bombarduojami civiliai kaip tik užsispiria ir tampa atsparesni, aiškios tendencijos nėra. Daug kas priklauso nuo bombardavimo masto ir lyderystės. Bet kol kas klišė teisinga – Zelenskis nuostabus.
Antra, Rusija klysta manydama, kad kažką laimi naikindama administracinius pastatus ar TV bokštus. Ukrainai vadovaujama iš Kijevo metro stočių ir požeminių slėptuvių – „Zoom“ pokalbiais.
Anot L.Freedmano, panašu, kad Rusija nusprendė apgulti Kijevą ir kitus pagrindinius miestus. Gyventojai turės leisti laiką bunkeriuose, pradės stigti maisto, vaistų – gresia didžiulė humanitarinė krizė. Bet ir apsiaustis nebus greitai – kaip nori V.Putinas – efektyvi.
„Putinui reikia, kad šis karas baigtųsi kuo greičiau – kantrybės jis neturi. Karo kainą dangstyti per ilgai neįmanoma“, – pažymi ekspertas.
Tad planas D? Anot L.Freedmano, jau dabar matyti, kad karas nesibaigs nei visišku Ukrainos pajungimu, nei Rusijos karių visišku išstūmimu iš šalies – greičiausiai bus susitarta dėl paliaubų.
„Galbūt įmanoma įsivaizduoti kažkokį dokumentą, kuriuo Ukraina pasižadės nedaryti to, ko ir taip neplanavo daryti, ar pripažins Krymo netekimą. Bet Ukraina turi išlikti laisva ir nepriklausoma valstybė“, – mano ekspertas, priduriantis, kad mato galimybę, jog Maskvoje V.Putinas neteks valdžios, nes jau yra izoliuotas.
