J.Prigožinas šeštadienio naktį pažadėjo „eiti iki galo“ ir nuversti Rusijos kariuomenės vadovybę, tačiau neigė, kad vykdo perversmą.
Jis šeštadienį pareiškė, kad „Wagner“ kovotojai kontroliuoja Rostovo prie Dono karinius objektus, tarp jų ir aerodromą, taip pat karinius objektus Voroneže. Paskelbtame vaizdo įraše jis pareiškė, kad „Wagner“ pajėgos toliau blokuos miestą ir judės į Maskvą.
Tad kas tiksliai Rusijoje šiąnakt įvyko?
E.Papečkys: jei J.Prigožinas perims Gynybos ministeriją, V.Putinas liks be valdžios
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys komentavo, kad maišto ir mėginimo įvykdyti perversmą ženklai Rusijoje yra akivaizdūs, tik kol kas jis vykdomas gana atsargiai.
„Nebuvo iš karto skelbiama, kad bus nuversta valdžia, bet tarsi pasikėsinta į Valerijaus Gerasimovo, Sergejaus Šoigu ir kitos karinės vadovybės valdžią. Gana įžūliai buvo pastebėta, kad prezidentas toliau galės eiti savo pareigas. (...) Nėra abejonių, kad jei J.Prigožinas perims Gynybos ministeriją, Vladimiras Putinas ir jo režimas lieka be valdžios, parodo silpnumą ir tik laiko klausimas, kada bus nuverstas“, – 15min šeštadienį komentavo E.Papečkys.
Rusijoje, anot eksperto, pastaruoju metu vis kūrėsi vadinamosios feodalinės armijos, o „Wagner“ buvo didžiausia bei žinomiausia iš jų.
„Iki dabar „Wagner” trūko tik dvaro, nes feodalas visada atsiremia į kažkokią tėvoniją, iš kurios gali veikti. Reikalinga bazė, nes negali kariuomenė iš artimos užfrontės nužygiuoti su tankais ir lauko virtuvėmis tiesiai į Maskvą. Dabar jis turi tėvoniją, užėmė Rostovą prie Dono ir jo apylinkes. Žiūrėsime, kaip toliau bus vystomas šis lengvai užmaskuotas karinis perversmas, nes nėra galimybių, kad viskas pasibaigs susitarimu“, – prognozavo ekspertas.
Mėginimas įvykdyti perversmą, anot pašnekovo, negalėjo būti vien J.Prigožino užgaida, tikėtina, jog jis turi režimui artimų asmenų palaikymą.
„Jeigu nepavyks užgniaužti šitos J.Prigožino akcijos, pilietinis karas beveik neišvengiamas“, – konstatavo E.Papečkys.
G.Petkevičius: tai gali būti režimo pabaigos pradžia
Karybos ekspertas Giedrius Petkevičius sutiko, kad šiuo metu Rusijoje stebime rimtesnį interesų konfliktų susidūrimą.
„Pats V.Putinas ką tik per televiziją kreipėsi ir pasakė, jog užkirs kelią visam šitam dalykui ir duos ryžtingą atsaką. [Įdomu], kaip sureaguos „Rosgvardija“ ir Gynybos ministerijai pavaldūs daliniai. Jei bent vienas ar keli daliniai pareikš, kad prisijungia prie J.Prigožino samdinių akcijos, tai gali būti [režimo] pabaigos pradžia. Bet taip tvirtinti yra pakankamai sunku“, – svarstė G.Petkevičius.
Pasak eksperto, J.Prigožinas ne tik yra neblogas verslininkas, bet ir jaučia situaciją, nes pats yra dalyvavęs kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą.
„Jis mato tikruosius nuostolius. Dar prisideda asmeninės naudos siekimas ir politinės ambicijos“, – nurodė G.Petkevičius.
J.Prigožinas, anot eksperto, dabar sieks užimti „vienokią ar kitokią dominuojančią padėtį valdžioje“, neturint omenyje Rusijos prezidento posto.
Reveransas Vakarams?
Savo ruožtu karybos ekspertas Darius Antanaitis svarstė, jog į „J.Prigožiną reikia žiūrėti kaip į turtingą nusikaltėlį, kuris neturi nei ideologijos, nei politinių tikslų“.
„Mano galva, J.Prigožinas labai daug prarado, kai jam buvo įvestos Vakarų sankcijos, jis prarado milžiniškus turtus ir galimybę toliau juos krautis, todėl jam reikia rasti išeitį, kaip gauti amnestiją iš Vakarų. Vienas būdas – jis pakliūva į Hagos tribunolą ir yra nuteisiamas. Kitas – jis užima valdžią Kremliuje, turi savo pavaldume branduolinę ginkluotę ir gali iš Vakarų reikalauti amnestijos“, – situaciją komentavo D.Antanaitis.
Tačiau tam paprieštaravo E.Papečkys, kuris teigė, kad J.Prigožinas yra teistas už tiek nusikaltimų, kad Vakarai jam niekada nesuteiks indulgencijos.
„Vakaruose yra teisės viršenybė, taip negali būti, jog jam pažadės ir jis bus saugus. Jį bet kokiu atveju teis. Gali būti, kad šitie jo veiksmai buvo atsakas į mėginimą išardyti jo „Wagner“ grupuotę ir jį patį sulaikyti“, – teigė E.Papečkys.
Kita vertus, jis sutiko, jog J.Prigožinas „daro reveransą Vakarams“.
„Jis iškart pasakė, kad vadinamosios specialiosios karinės operacijos, tai yra karo prieš Ukrainą, tikrai nereikėjo“, – nurodė pašnekovas.
Šansas ukrainiečiams
Kalbinti ekspertai vieningai sutiko, kad Rusijoje kilęs chaosas atveria galimybę ukrainiečių kariams žengti solidų žingsnį į priekį.
„Rusijos vadovybė privalės reaguoti ir iš kažkur gauti resursų bei kariuomenę tam, kad tvarkytųsi su pilietiniais neramumais Rusijos viduje. Resursai nėra neriboti, nors mes mėgstame kalbėti, kad ji turi daug resursų. Ne, neturi, todėl turės perkelti dalį karių iš Ukrainos į Rusiją, kad užgesintų gaisrą Rusijos viduje ir tokiu būdu bus mažesnis spaudimas Ukrainos kariuomenei. Pastaroji galės aktyviau ir sėkmingiau vykdyti savo valstybės išlaisvinimą“, – teigė D.Antanaitis.
G.Petkevičius sutiko, kad ukrainiečiai suirute turėtų pasinaudoti.
„Tikriausiai šią akimirką [Rusijos kariuomenėje] strateginio vadovavimo daliniams, koks turėtų būti rimtų veiksmų karinių metu, nėra. Įdomu, kiek fronte ši informacija nueina iki karininkų ar eilinių karių, bet šiais laikais informacijos vakuumą padaryti, ko gero, yra neįmanoma. Bet kokiu atveju tai padarys poveikį Rusijos karių karinei dvasiai. Aš tikiu, kad ukrainiečiai tuo pasinaudos“, – tvirtino G.Petkevičius.
Iššūkiai Rusiją supančioms šalims
Jeigu Rusijoje kiltų pilietinis karas, pasak E.Papečkio, visos kaimynės pasijus nesaugiai, nes atsiras pabėgėlių.
„Prasidėjus karui Rusijos elitas ar režimui nepritariantys asmenys turėjo galimybę bėgti ir jų pabėgo keli milijonai, o dabar sienos uždarytos, niekas taip lengvai neišleis, bet žmonės gali veržtis“, – svarstė jis.
Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės, pasak jo, čia nėra, bet gali tekti susidurti su pabėgėlių mase iš Kaliningrado.
„Tai mums sukels tam tikrų iššūkių, bet ne karinių. Visgi manau, kad Baltarusijos krizė Lietuvą yra užgrūdinusi ir esame daug nuveikę. Lietuvos Respublika tikrai dabar pasiruošusi geriau reaguoti, nei būtų galėjusi, jei tai būtų atsitikę prieš porą metų“, – komentavo ekspertas.
O G.Petkevičius įvardijo, kad Rusijoje kilusi suirutė, viena vertus, yra palanki žinia aplinkinėms šalims, nes tai riboja šios šalies karines galimybes bent jau trumpuoju laikotarpiu.
„Tačiau jei visa tai eitų link netaikaus valdžios pasidalijimo, jei J.Prigožinas taptų vienvaldžiu lyderiu, kai jo nacionalistinės ir karingos, kartais ties pamišimo riba svyruojančios pažiūros niekam ne paslaptis, ilgesniu laikotarpiu tai nieko gero neduotų. Atsirastų pabėgėlių srautas, mums reikėtų priimti sprendimus, didinti kariuomenės karinio budrumo lygį, kažkaip susitelkti“, – prognozavo jis.
