„Man visą laiką atrodė keista tai, kad nuožmaus karo, karo dėl Ukrainos išlikimo metu, per jos teritoriją tekėjo agresoriaus dujos, už kurias priešas galėjo ginkluotis ir kamšyti savo ekonomikos skyles, bet tuo pačiu ir..mokėjo ukrainiečiams. Pagaliau tam atėjo galas“, – rašė E.Papečkys.
Ekspertas pažymėjo, kad kyla klausimas, ar tai kaip nors paveiks karo veiksmus, ar įžiebs naujus karštuosius taškus fronto linijoje, kur anksčiau buvo ramiau dėl dujotiekio.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad per savo metinį pranešimą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „neatrodė laimingas, savimi patenkintas, greičiau buvo piktas ir sunerimęs“, nes negautos lėšos už dujas neišvengiamai atsilieps Rusijos ekonomikai.
Laukia sunkesni metai
2025 metai Rusijai bus gerokai sunkesni nei šie, patys rusų ekonomistai prognozuoja ir staigų, iki šiol nenumaldomai didėjusių atlyginimų įšaldymą, ir kainų didėjimą, ir didesnius mokesčius bei sunkumus pasiskolinti, pastebėjo E.Papečkys.
„Tai nereiškia, kad Rusijos ekonomikai krachas, bet iki šiol buvęs pakankamai saldus gyvenimas įgaus ir rūgštesnių poskonių“, – mano jis.
Dujų tranzito per Ukrainą pabaiga tiesiogiai palietė ir okupuotą Uždniestrę – pigi, Rusijos dotuojama energetika palaikė vietinę pseudo ekonomiką, o dabar teks susidurti su šalta realybe.
Jo vertinimu, tai padės Kremliui regione įžiebti neramumus ir tarsi kels grėsmę Moldovai, tačiau iš kitos pusės, tai gali pagreitinti taikų Uždniestrės klausimo sprendimą, jeigu Maskvos pastatyta valdžia nesugebės užtikrinti elementarių poreikių.
Ką darys Amerika?
Pasak E.Papečkio šiuo metu didžiausias klausimas – o ką darys Amerika?
Kol kas viskas tarsi ir rodo, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia tartis su V.Putinu, ir akivaizdu, kad Kremlius tikisi sėkmės šiose derybose.
„Tačiau kai kurie indikatoriai signalizuoja, kad susitarti gali ir nepavykti. Ką tada darys JAV? Toliau rems Ukrainą? Visiškai nutraukti paramą irgi nėra kaip, bet greičiausiai ji kažkiek sumažėtų“, – rašė ekspertas.
Jo vertinimu, svarbiu faktoriumi galėtų tapti Kiniją – daug priklausys nuo to, ar kinai sugebės sukelti Amerikai naujų iššūkių.
„Vėlgi, būdama didžiausia JAV oponente, Kinija patyliukais rūpesčius kelia ir Rusijai, skverbdamasi į Afriką, ir ypač į tas šalis, kuriose veikia privačios rusų karinės bendrovės, taip vadinamas Rusijos gynybos ministerijai pavaldus „Afrikos korpusas“, sudarytas iš „Wagner“ likučių, ir smulkesnės, mėginančios išlikti nepriklausomos iš buvusių „Wagner“ kovotojų sudarytos mažesnės privačios įmonės.
Nenustebčiau, jeigu čia aktyviau pradėtų veikti ir kinai – arba jų kariai remtų vietinius draugiškus prezidentus, arba irgi atsirastų privačių karinių kompanijų iš Kinijos“, – svarstė E.Papečkys.
Tačiau bet kokiu atveju net ir pati problemų turinti Kinija 2025 m. kels daugiau iššūkių JAV, ir kinų interesų rajonas reikalaus didesnio amerikiečių dėmesio ir daugiau resursų, išskyrė jis ir pridūrė, kad tuo pačiu didesnė rizika kyla tiems, kurie gundysis Kinijos rinka – „išeidinėti iš ten gali būti dar sunkiau, nei iš Rusijos“.
„Įkyriai durianti rakštis“
Kalbėdamas apie padėtį fronto linijoje, E.Papečkys pirmiausia atkreipė dėmesį į Kursko sritį. Jo vertinimu, rusai iki šiol negali čia pasigirti didesniais pasiekimais.
„Ukrainiečiai laikosi, ir Kremlius toliau priverstas gyventi su šia įkyriai duriančia rakštimi. Kaip ilgai tai tokia padėtis išsilaikys – prognozuoti sunku“, – rašė jis ir atkreipė dėmesį, kad JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai spėja, kad iki pavasario, bet viskas priklauso nuo to, kaip rusams seksis kituose fronto ruožuose, ir ar jie įgis dar didesnę kiekybinę persvarą, leidžiančią užgriūti ukrainiečius Kurske didesnėmis pajėgomis.
Didžiausią puolimą Rusijos pajėgos sutelkė Rytų Ukrainoje, o Pokrovske padėtis kol kas išlieka blogiausia. Tuo tarpu Kurachovėje rusai juda nuo vieno pramonės objekto prie kito.
„Neaišku, ar jau užėmė visą Kurachovės šiluminę elektrinę, ar tik vieną cechą, bet atsilaikyti čia ukrainiečiams šansų nebėra. Kaip ir kiltų klausimas – o tai ko jie čia taip laikosi, jeigu miestelio praradimas tik laiko klausimas? Atsakymas aiškus – nes kiekvienas metras rusams čia labai brangiai kainuoja“, – įvertino ekspertas ir pažymėjo, kad gindamiesi ukrainiečiai ne tik stengiasi išlaikyti teritoriją, bet ir sekina Rusijos pajėgas.
Jo teigimu, taip siekiama, kad rusai nebeturėtų potencialo rimtesniam puolimui vasarą, jog negalėtų užimti Slovjansko, Kramatorsko ir neprasiveržtų dar giliau, nepradėtų puolimo kur nors Sumų ar Černihivo rajonuose.
„Aišku, yra vilties, kad ukrainiečiai jau galėtų kažką pabandyti vasaros-rudens pradžios kampanijos metu, bet jos labai mažai – Ukrainai reikia daugiau laiko atsipūsti po sunkių mūšių, sutelkti šviežias, gerai parengtas ir apginkluotas pajėgas puolimui. Be to, pasikartosiu, viskas priklausys nuo JAV paramos“, – dėstė E.Papečkys.
Savo tikslų nepasiekė
Trumpai apžvelgdamas praėjusius metus, ekspertas teigė, kad Rusija jokių savo strateginių tikslų Ukrainoje nepasiekė, o užimtos teritorijos jai kainavo labai brangiai. Jo nuomone, tai atsilieps karo veiksmams šiemet.
„Nemanau, kad Rusijos karinė vadovybė pajėgs įvykdyti kokias nors didesnes operacijas, rusai turėtų ir toliau slinkti vėžlio žingsniu, kiekvieną okupuotą kvadratinį metrą gausiai aplaistydama savo karių krauju. Nemanau, kad 2025 m. Kremlius galės pavadinti geresniais metais, ir kad viskas bus „labai gerai“, kaip per savo Naujųjų metų sveikinimą sakė Putinas“, – rašė E.Papečkys.
Jis nemano, kad šie metai bus lengvi ir ukrainiečiams: "Jeigu nebus taikos susitarimo, tai Ukrainoje turėtume matyti labai panašius karo veiksmus, tik keisis kasdien minimų vietovių pavadinimai – deja, bet Rusija tokiu atveju ir toliau jas užiminės, o ne atidavinės ukrainiečiams.“
Pasak eksperto, lengvesni Ukrainai turėtų būti 2026 m., nest uo metu ukrainiečius pasieks didesni anksčiau užsakytos ginkluotės kiekiai, o Rusiją tuo metu turėtų kamuoti vis gilėjančios vidinės problemos.
-
Karas Ukrainoje. „Vienintelis dalykas, kurį Putinas gerbia“: K.Volkeris paaiškino, kas iš tikrųjų apsaugotų Ukrainą
-
Nuo karo pradžios Lietuvos restauratoriai sutvarkė per 1,5 tūkst. vertybių iš Ukrainos
-
Viena Europos šalis slapta gamina ginklus Ukrainai: „Mes apie tai nekalbame“
-
Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė, kiek rusiškų dronų sunaikino 2024 metais
-
Pietų Ukrainoje per Rusijos ataką žuvo vienas žmogus
-
Vokiečiai nepasimokė: O.Scholzo partijos lyderė toliau kalba apie skambučius V.Putinui
