Pasak jo, fronte vyksta itin intensyvūs mūšiai, Rusijos pajėgos visuose ruožuose perėmė iniciatyvą ir spaudžia ukrainiečius. Tradiciškai, yra nedidelių taktinių laimėjimų, bet padėtis išlieka tokia pati.
Ukrainos pajėgos ryžtingomis kontratakomis ir toliau neleidžia atkirsti Avdijivkos, o rusai pripažįsta, kad ukrainiečių karių vis dar tebėra nuo žemės nušluotoje Marjinkoje, nors jau kurį laiką teigė, kad jos griuvėsiai yra visiškai jų rankose.
„Po gana ilgokos pertraukos rusai vėl atakavo bepiločiais Kyjivą, tiesą sakant, matau tik vieną priežastį – raketų ir dronų dažnesnėms ir didesnio masto atakoms elementariai trūksta, taupo šaltesniam žiemos periodui“, – pastebi analitikas.
Daug kalbama apie ukrainiečių gyvosios jėgos trūkumą. Tenka pripažinti, kad Ukrainai suvaldyti rezervistų mobilizaciją ir savanorių srautus nelabai pavyko, greičiausiai tam tikru metu vyravo tikėjimas, kad žmonių yra daugiau nei reikia. Na, ir niekas nesitikėjo, kad karas tiek užsitęs, sako E.Papečkys.
„Vakar praslydo vienas Sergejaus Šoigu teiginys. Rusijos gynybos ministro teigimu, samdinių iš užsienio skaičius Rusijos ginkluotosiose pajėgose išaugo 7 kartus, o Ukrainoje savanorių iš užsienio skaičius sumažėjo 6 kartus. Dėmesį patraukė ne todėl, kad tikėčiau jo pateikiamais skaičiais, o todėl, kad jis iš viso kalba apie samdinius Rusijos armijoje, kurių, tiesą sakant, nelabai kas ir matė. Spėju, kad S.Šoigu turėjo omeny tuos migrantus iš Azijos, kuriems vos įteikus Rusijos pasą, iš karto įteikiamas ir šaukimas į Rusijos armiją“, – sako analitikas.
Anot jo, akivaizdu, kad Rusija savo problemas su gyvosios jėgos trūkumu daugmaž išsprendė, o Ukrainoje šis iššūkis bus iki pat karo pabaigos. Tokiu atveju padėti galėtų tik savanoriai iš užsienio (kurių nebus) ir technika bei technologijos. Štai ties jomis ir reikėtų susikoncentruoti, bet... iš kur jos galėtų atsirasti? Be abejo, tik iš Vakarų, pastebi jis.
„Baltarusijoje ir Rusijoje švenčiama saugumo organų diena. Kitaip sakant – visų čekistų, enkavėdistų ir kagėbistų profesinė šventė. Žinoma, V.Putinas savo buvusius kolegas pasveikino su malonumu.
Minima ir kita šventė – naujojo Rusijos parlamento 30-metis. Prieš trisdešimt metų rusai turėjo galimybę gyventi kaip visi padorūs žmonės, bet ją patys ir prarado, atidavę valdžią tiems, kurie ir atvedė iki dabartinio režimo. Deja, mažai kas ten gailisi. Dėl jų gailisi V.Putinas – sako, kad per ilgai juos glostė“, – kalba karybos ekspertas.
Pasak jo, režimas žada spausti ir nacionalines mažumas – tautinio priešiškumo išpuolių vis daugėja, o jų aukomis dažniausiai tampa būtent rusai. Kremliuje jau seniai jaučia didėjantį tautinių rusų nepasitenkinimą ir griežtina retoriką, kai kuriuose rezonansą sukėlusiuose atvejuose taikomos griežtos procesinės priemonės, įtariamieji ilgam sulaikomi, jiems taikomi gerokai griežtesni straipsniai, nei už tokias veikas numato baudžiamasis kodeksas.
„Aišku vėliau, teisme, viskas grįš į savo vietas, bet bent keli bus nubausti griežtai ir viešai. O patriarchas Kirilas šiandien „atkreipė valdžios dėmesį“, kad dėl migrantų antplūdžio kyla grėsmė prarasti Rusiją. Jau kas kas kas, bet Kirilas niekada nepasakys tokių žodžių, negavęs nurodymų iš Kremliaus. Tai – labai aiškus ženklas, kad nekontroliuojamai auganti nacionalinė priešprieša yra Rusijos silpnoji grandis“, – apibendrina analitikas.
