Karybos ekspertas paaiškino, kodėl reikėtų atkreipti dėmesį į N.Patruševo žodžius

„Ilgokai tylėję, su pasisakymais išėjo aukščiausi režimo atstovai. Užsienio reikalų ministras S.Lavrovas daugiausia kalbėjo apie saugumo garantijas Ukrainos atveju. Kremlius mielai baigtų šį karą, nes puikiai supranta ilgalaikį sankcijų ir karo poveikį ekonomikai, demografijai ir kitoms įvairioms valstybės gyvenimo sritims. Paskutinės sankcijos sukėlė naujų problemų, ir tai labai aiškiai jaučiasi Kremliaus veiksmuose ir retorikoje.

Viskas, ką pasakė S.Lavrovas, visų pirma skirta naujam JAV prezidentui ir jo aplinkai. Jis labai aiškiai apibrėžė, kad Rusija nori į bet kokias saugumo konstrukcijas įtraukti įvairius savo sąjungininkus, arba tokias šalis, kurių užsienio politikos vairą gali bent kiek pavairuoti“, – sakė E.Papečkys.

Jis atkreipė dėmesį, kad S.Lavrovas paminėjo net ir Bangladešą. „Kad prireikus galėtų paleisti nedarnų, bet didesnį nei vien Rusija, Kinija, Iranas chorą. Net su Rusijos įtakoje esančiomis Afrikos valstybėmis dabartinėse tarptautinėse organizacijose, kurias mes taip kritikuojame, Rusija negali įgyti pagrindinio balso teisės, todėl yra suinteresuota naujomis tokio tipo organizacijomis. Aišku, niekas to daryti neleis, bet Kremlius vis tiek bandys ir bandys to siekti“, – kalbėjo analitikas.

Pasak jo, vienas iš įdomesnių momentų – S.Lavrovo pasisakymas apie tai, kad Ukrainoje nebus „VFR ir VDR“ (Vakarų ir Rytų Vokietijų) atvejo. Tai reiškia, kad Rusija okupuotų ir aneksuotų teritorijų pagrindu neformuos jokios alternatyvios Ukrainos. Kad vėliau nebūtų siekiama jas sujungti politiniu būdu. Kremlius siunčią tą pačią aiškią ir nesikeičiančią žinutę – okupuotos teritorijos yra „Rusija“.

Kuo svarbūs N.Patruševo žodžiai

„Scanpix“/AP nuotr./Nikolajus Patruševas

E.Papečkys pastebėjo, kad įsijungė ir dar stambesnio kalibro figūra – V.Putino padėjėjas N.Patruševas, buvęs Saugumo tarybos sekretorius (jį šiame poste pakeitė buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu).

„Tylus, retai viešai kalbantis politinis veikėjas. Būtent pas jį vyko Joe Bideno patikėtiniai prieš pat 2022 metų invaziją, mėgindami atkalbėti Kremlių nuo karo pradėjimo. Dėl to kalbėjimo retumo jo žodžius verta atidžiai išklausyti.

Pirma, jis labai aiškiai išsakė Rusijos poziciją, jau girdėtą, bet rečiau kartojamą, kad svarbu ne tik Ukraina, su Amerika norima aptarti platesnius saugumo klausimus.

Kremliui saugumas – tai galimybė tvarkytis „savo interesų zonoje“ pasiraitojus rankoves

Asmeninio albumo nuotr./Egidijus Papečkys

Kremliui saugumas reiškia ne tai, kad NATO kažkaip pasižadėtų nepulti – rusai ir taip žino, kad NATO jokių panašių ketinimų neturi. Kremliui saugumas yra galimybė tvarkytis „savo interesų zonoje“ pasiraitojus rankoves ir niekam iš šalies netrukdant. Jokie amerikiečiai ir europiečiai jiems negali jiems sakyti niu niu ir laikyti už rankų“, – tvirtina karybos ekspertas.

Pasak jo, Rusija savo interesų lauką mato labai plačiai. „Į jį patenkame ir mes, Baltijos valstybės, ir Moldova. N.Patruševas visiems mums pagrūmojo pirštu, o Moldovai pagrasino, kad ši gali prarasti nepriklausomybę, išnykti kaip valstybė. Čia todėl, kad Rusijos kontroliuojama Uždniestrė atsidūrė ant išlikimo slenksčio“, – sakė E.Papečkys.

Nemažai pakalbėjo ir apie Armėniją. Kurią, kaip ir visą regioną, taip pat laiko savo interesų zona, dėl kurios planuoja susitarti dėl nesikišimo su amerikiečiais, o paskui išstumti Europą. Kremlių labai suerzino Armėnijos judėjimas link ES, ir rusai čia lengvai pasiduoti neketina.

„Ir, be abejo, Sirija. Rusija nori čia išlikti, ir taip pat reikalaus iš JAV nesikišti į rusų santykius su sirais“, – apibendrino E.Papečkys.

N.Patruševas pasiūlė Vašingtonui neįtraukti į derybas dėl Ukrainos svarbių atstovų

15min primena, kad N.Patruševas, kuris, kaip manoma, priklauso artimiausiai Vladimiro Putino aplinkai, davė interviu laikraščiui „Komsomolskaja pravda“, kuriame teigė, kad derybos dėl Ukrainos turėtų vykti tarp Rusijos ir JAV, nedalyvaujant kitoms Vakarų šalims, įskaitant ES šalis ir Jungtinę Karalystę.

„Jei kalbame apie konkrečias tolesnės raidos perspektyvas, atsižvelgdami į Donaldo Trumpo veiksnį, gerbiame jo pareiškimus. Manau, kad derybos dėl Ukrainos turėtų vykti tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, nedalyvaujant kitoms Vakarų šalims.

Su Londonu ir Briuseliu nėra apie ką kalbėti. Pavyzdžiui, ES vadovybei jau seniai neleidžiama kalbėti daugelio jos narių, pavyzdžiui, Vengrijos, Slovakijos, Austrijos, Rumunijos ir kai kurių kitų Europos šalių, suinteresuotų stabilumu Europoje ir užimančių subalansuotą poziciją Rusijos atžvilgiu, vardu“, – sakė jis.

N.Patruševas taip pat atkreipė dėmesį į punktus, kuriuos Rusija primygtinai reikalaus įvykdyti: „Mums svarbu, kad Strateginės gynybos pajėgų užduotys būtų įvykdytos. Jos yra žinomos ir nepasikeitė... Taip pat svarbu, kad pasaulis pripažintų DNR, LNR, Zaporižios ir Chersono sričių, Krymo respublikos ir Sevastopolio, kurie pagal Konstituciją yra neatskiriama mūsų šalies dalis, įjungimą į Rusijos Federaciją“.

Pirmadienį „Euractiv“ pranešė, kad Europos diplomatai baiminasi, jog naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas po inauguracijos gali neįtraukti Europos Sąjungos šalių į derybas dėl Ukrainos ir surengti jas tik su Vladimiru Putinu.

Lapkričio mėn. Europos pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad D.Trumpo vadovaujamos derybos gali atimti iš jų galimybę daryti įtaką galimam konflikto Ukrainoje sprendimui, rašė „Financial Times“.