Pasaulį sekmadienį sukrėtė vaizdai iš Ukrainos sostinės Kyjivo priemiesčio Bučos, kur buvo aptiktos masinės kapavietės.
Bučoje, kurio kontrolę neseniai susigrąžino ukrainiečių pajėgos, aptikta masinė kapavietė su 57 žmonių palaikais, o iš viso Kyjivo regione, iš kurio pasitraukė Rusijos kariuomenė, naujausiais Ukrainos prokuratūros duomenimis, aptikti 410 civilių palaikai.
Tarptautinė bendruomenė tai vadina Rusijos vykdomų karo nusikaltimų įrodymais, o Vakarai žada griežtinti sankcijas Maskvai ir reikalauti atsakomybės. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija vykdo genocidą.
D.Šlekys 15min sekmadienio vakarą sakė, kad po šių vaizdų ir šiurpių liudijimų pasirodymo Ukrainos kariams bus sunku išlaikyti savitvardą.
„Miestų apšaudymas nesirenkant taikinių taip pat yra nehumaniška, bet kartu yra kažkas nujautrinančio, nes tarsi šaudoma iš atstumo. O dabar matome situaciją, kai turi prieiti prie žmogaus ir įvykdyti egzekuciją. Čia jau kur kas aukštesnio lygio ir intensyvumo nusikaltimas, šaltas ir apskaičiuotas. Todėl man sunku įsivaizduoti, kaip Ukrainos kariai išlaikys savitvardą“, – teigė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Rusija ne tik liepė kankinti ir šaudyti nekaltus žmones, bet ir neslėpė savo nusikaltimų.
Pasak D.Šlekio, čia ir pasireiškia kariuomenės, kaip organizacijos, svarba – gerai parengtas karys, vedamas gero vado, turi išlaikyti savitvardą, net ir žinodamas, kaip iš tiesų priešas kariauja.
Ekspertui didesnį nerimą kelia teritorinės gynybos nariai, kurie neturi tokio parengimo ir gali labiau „paslysti“, ypač elgdamiesi su karo belaisviais.
D.Šlekys atkreipė dėmesį, kad pokyčių bus ir ukrainiečių derybose su rusais.
„Viena yra tartis dėl užimtų žemių grąžinimo ar dėl humanitarinių koridorių. Aš sunkiai įsivaizduoju bet kokias derybas net dėl paliaubų, o ką jau kalbėti apie taikos susitarimą, kur Ukraina neiškeltų oficialaus reikalavimo teisti atsakingus už žudynes. O Rusija su tuo nesutiks“, – pažymėjo D.Šlekys.
D.Šlekio teigimu, šita situacija taip pat dar labiau skatins Vakarų lyderius izoliuoti Rusiją ir Vladimirą Putiną.
„Gal skambėsiu akademiškai, bet (prūsų karo teoretikas Karlas Filipas Gotlybas fon) Clausewitzas kalba apie tai, jog karas įgauna savarankišką gyvenimą. Matau dabar tokią situaciją, kai karo veiksmų pagimdyti rezultatai stumia toliau nuo priežasčių ir tikslų, dėl kurių jis prasidėjo. Dabar visi norės teisingumo“, – 15min sakė D.Šlekys.
Tarptautinis baudžiamasis teismas ir bent 10 šalių, tarp jų ir Lietuva, jau yra pradėję tyrimus dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje.
V.Zelenskis: Rusija vykdo genocidą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos elgesį su ukrainiečiais vadina genocidu.
„Tai yra genocidas. Visos tautos ir žmonių naikinimas“, – CBS laidai „Face the Nation“ sakė Ukrainos vadovas.
„Mes esame Ukrainos piliečiai. Turime daugiau nei 100 tautybių. Kalbama apie visų šių tautybių sunaikinimą ir išnaikinimą“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Esame Ukrainos piliečiai ir nenorime būti pajungti Rusijos Federacijos politikos. Dėl šios priežasties esame naikinami, – sakė V.Zelenskis. – Ir tai vyksta XXI a. Europoje. Taigi tai yra visos tautos kankinimas.“
Pasak Ukrainos pareigūnų, atsitraukdami iš Kyjivo priemiesčių rusai paliko minų ir spąstų, siekdami sulėtinti ukrainiečių persekiojimą.
Kai kurie civilių kūnai buvo užminuoti, kad būtų nužudyti gelbėtojai.
Kaip reagavo pasaulis
Tarptautinė bendruomenė paskelbė reikalausianti Rusijos atsakomybės ir dar sugriežtinsianti sankcijas Maskvai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda: „Už karo nusikaltimus teks atsakyti. Tiek karių uniformas vilkintiems žudikams (jei jiems pavyks likti gyviems), tiek įsakymus davusiems arba pavaldinių elgesį ignoravusiems vadams (irgi su ta pačia sąlyga), tiek tiems Kremliuje, kurie sugalvojo ir pradėjo šį beprasmį ir žiaurų karą prieš Ukrainą. Tarptautinis Hagos tribunolas yra ta vieta, kur atsako diktatoriai.“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas: „Civilių gyventojų žudymas yra karo nusikaltimas, taigi mes turime nedvejodami ištirti šiuos Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus nusikaltimus. Artimiausiomis dienomis kartu su savo sąjungininkėmis spręsime dėl tolesnių priemonių. Prezidentas Putinas ir jo šalininkai pajus pasekmes.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas: „Vaizdai iš išlaisvinto Bučos miesto netoli Kyjivo yra nepakeliami. Gatvėse bailiai nužudyti šimtai civilių. Mano užuojauta aukoms, mano solidarumas ukrainiečiams. Rusijos valdžia turi atsakyti už šiuos nusikaltimus.“
Putiną apėmusi desperacija, jo invazija žlunga, o Ukrainos ryžtas dar niekada nebuvo stipresnis.
Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas: „Niekingi Rusijos išpuoliai prieš nekaltus civilius Irpinėje ir Bučoje – tai dar vienas įrodymas, kad Putinas ir jo armija vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje. Joks neigimas ar dezinformacija iš Kremliaus negali nuslėpti to, ką mes visi žinome esant tiesa – Putiną apėmusi desperacija, jo invazija žlunga, o Ukrainos ryžtas dar niekada nebuvo stipresnis.“
Rusijos tolesni planai
Rusija Ukrainą užpuolė vasario 24 dieną. Rusų kariuomenei įstrigus ir patyrus didelių nuostolių dėl ryžtingo ukrainiečių pasipriešinimo, Maskva neseniai atitraukė pajėgas iš Kyjivo apylinkių ir sutelkė dėmesį į Donbaso regioną.
Pasitraukimas rodo, kad šešias savaites trunkančiame kare bent jau kol kas žlugo pirminis Rusijos bandymas užimti Ukrainos sostinę Kyjivą ir greitai pavergti šalį.
„Pradinė Rusijos operacija buvo nesėkminga, o vienas pagrindinių jos tikslų – Kyjivo užėmimas – Rusijos pajėgoms pasirodė nepasiekiamas“, – sakė Arlingtone, JAV, įsikūrusio tyrimų instituto C.N.A. Rusijos studijų direktorius Michaelis Kofmanas.
Jo nuomone, kitas itin svarbus mūšis vyks Donbase, kur Rusijos daliniai persigrupuoja ir bando išstumti Ukrainos pajėgas.
„Tai frontas, kurį reikia stebėti artimiausiomis savaitėmis. Tai, kaip šis mūšis pakryps, tikriausiai lems Maskvos mąstymą apie ilgalaikio karo perspektyvas“, – tviteryje savaitgalį rašė M.Kofmanas.