Ilgesnės ukrainiečių rankos
„Aš manau, kad ukrainiečiai turėtų išnaudoti, kiek gali, jei jie yra pasiruošę, turi vystyti toliau kontratakas – tiek pietuose, tiek Donbase. Neduoti okupantui įsitvirtinti tame pačiame Lysyčanske, neduoti persigrupuoti, reorganizuotis ir trikdyti visą Rusijos Federacijos pajėgų pasiruošimo tolimesniam puolimui procesą“, – apie ukrainiečių veiklą operacinės pauzės metu svarstė ekspertas.
Jo manymu, karo veiksmų paveikslą ilgajame laikotarpyje galėtų pakeisti tik vis didėjanti Vakarų parama ginkluote – artilerijos ir salvinės ugnies sistemomis, tokiomis kaip HIMARS.
Netiesioginės ugnies Rusijos pajėgos lenkia ukrainiečius masiškumu ir kol kas esminio pokyčio nereikėtų tikėtis, sako pesimistu save įvardinantis karininkas. Vis dėlto, paramos kiekis nuolat didėja ir kol kas matome tik jos pradžią.
„Sunku pasakyti, bet manau, dar kol kas nekeis situacijos. Bet kokiu atveju, tai yra teigiamas dalykas ukrainiečiams, nes jie turi ilgesnes rankas, su kuriomis gali čiupinėti priešo užnugarį ir ten esančius high value targets – svarbius taikinius. Su taikinių paskirstymo sistema ir procedūromis jie gali tikrai daryti žalą ir stabdyti puolimą. Tai kainuos Rusijos pajėgoms daugiau nuostolių“, – sakė jis.
Ilgėjant ukrainiečių rankoms Rusijos pajėgos neabejotinai bus priverstos tobulinti savo veikimo procedūras, kad išvengtų pastarosiomis dienomis į orą lekiančių amunicijos sandėlių ir vadaviečių – daugiau judėti, dažniau keisti pozicijas, vengti koncentracijos.
Operacinė pauzė – būtinybė
Rusijos sprendimas pristabdyti aukšto intensyvumo kovas, užėmus Sjevjerodonecką ir Lysyčanską, galėjo būti ir iš anksto suplanuotas veiksmas. Anot A.Sinevičiaus, po mūšių dėl paskutiniųjų dviejų Luhansko srities miestų Rusijai nebepavyko toliau skverbtis gilyn į Ukrainos teritoriją, nes gynėjai atsitraukė į iš anksto paruoštą naująją gynybos liniją.
„Tai buvo daugiau pasekmė, pamačius, kad jie kol kas negali toliau pakankamai dideliu tempu tęsti (...) Jeigu būtų išvystę sėkmę ir ėję toliau per Spirnę, Berestovę, tai jie galėjo ir toliau stumtis“, – 15min studijoje kalbėjo jis.
Daugelis analitikų pažymi, kad šiuo metu pagrindinė ukrainiečių gynybos linija šioje fronto dalyje yra ties Siversko, Fedorivkos ir Bachmuto miestais. A.Sinevičiaus teigimu, gynėjai laiko ne tik šią liniją, tačiau sugeba agresoriaus pajėgų neprileisti ir artyn jos, kovodami ties Spirne ir Hrihorivka.
„Priešakinę gynybinę liniją – Hrihorivka, Verchnokamjanske, Spirne – jie ją tikrai laikys ir stiprins, tikrai neatiduos žemės arba vietovės be mūšio, bet nebus įsikibę į ją, nes jie neaukoja pajėgumų vietovės vardan. Jie traukiasi, traukia į gylį Rusijos pajėgas ir jas naikina“, – sakė jis.
Pasak jo, Rusijos pajėgos šią pauzę išnaudos tam, kad įsitvirtintų pastarosiomis savaitėmis užimtose teritorijose, persigrupuotų, pakeistų pavargusius pajėgumus kitais ir po tam tikro laiko tarpo pratęstų puolimą.
Iš Luhansko į Donecko sritį
Kadangi agresoriaus kariai jau kontroliuoja iš esmės visą Luhansko sritį, artimiausiais jų tikslais įvardijama Donecko administracinė sritis, o šiaurinėje fronto dalyje jau kurį laiką Vladimiro Putino pajėgos dairosi į Slovjanską ir Kramatorską, kurių užėmimas leistų okupuoti nemažą gabalą Ukrainos teritorijos.
„Šiuo metu, manau, kol kas jie tikrai nevystys puolimo plataus, bus lokalūs mūšiai, daug aviacijos, artilerijos, raketų. Tai yra kaip fonas, tai niekur nedings ir niekada nebuvo dingę, tik būna suintensyvėjimas – kartais didesnis, kartais mažesnis“, – kalbėjo A.Sinevičius.
Pastaraisiais mėnesiais pagrindiniai mūšiai vyko būtent šiaurinėje Luhansko srities dalyje, tačiau Rusijos pajėgos bandė atakuoti ir šio fronto flangus – iš šiaurės pulti nuo Iziumo ir Lymano, o iš pietų – nuo Avdijivkos.
„Prie Avdijivkos ne vieną kartą jau buvo bandyta (...) šie mūšiai vyksta praktiškai nuo karo pradžios, nuo vasario 25 ar 26 dienos. Jie čia jau bando kelintą kartą eiti, aišku, ten yra gynybos linija gera, per aštuonerius metus susiformavusi ir ten jiems sunku tai daryti“, – sakė „Locked N' Loaded“ narys.
Tuo metu prie Iziumo, kuris ilgą laiką buvo vienas iš pagrindinių Rusijos pajėgų taikinių, tikslų agresoriui nepavyksta pasiekti ir plataus masto apsupimo jie nėra pajėgūs įvykdyti.
„Kadangi čia nesiseka, jie bando eiti mažesniais apsupimais – krabo žnyplėmis, replėmis – galima posakių įvairių sugalvoti“, – teigė A.Sinevičius.
Anot jo, būtent toks buvo ir Lysyčansko bei Sjevjerodonecko užėmimas – šią teritoriją ukrainiečiams ginti buvo itin sunku, nes į Rusijos kontroliuojamą sritį išsikišusius miestus iš trijų pusių supo priešiškos pajėgos, kurios stipriai apsunkino aprūpinimą, sužeistųjų evakuaciją ir naujų dalinių atvykimą.
„Įvairių yra pasvarstymų, bet tai buvo atsitraukimo operacija, nebuvo, kad bėgo ukrainiečiai. Buvo suplanuota atsitraukimo operacija, kuri yra ir pagal doktrinas, jie dengė save ir artilerija, ir minų laukais tam tikrais. Aišku, tokios operacijos daromos tada, kai yra didelis spaudimas iš priešo“, – pažymėjo majoras.
Ukrainiečiams atsitraukus į naują gynybinę liniją, artimiausiu metu jie turės ją stiprinti ir ruošti, tvirtinti tolimesnes gynybines pozicijas ir stiprinti naujosios linijos flangus, kad Rusijos kariams nepavyktų jų apeiti.
„Bet kokiu atveju, puolimo operacija kainuoja žymiai daugiau tiek žmogiškųjų resursų, tiek ir ugnies galios, amunicijos, nei gynybinė operacija. Jie gynyboje bando naikinti toliau agresoriaus pajėgumus“, – pažymėjo A.Sinevičius.
Aprūpinimo kelių svarba
Svarbiu miestu šioje fronto dalyje išlieka Lymanas, kurį Rusijos pajėgos kontroliuoja jau kelias savaites. Čia esantys agresoriaus kariai gali remti puolimą keliomis kryptimis, per čia patogu užtikrinti ir aprūpinimą bei pajėgų judėjimą. Kol kas didele kliūtimi abiem pusėms šioje teritorijoje išlieka Šiaurinio Doneco upė, kurią sunku peržengti.
Būtent aprūpinimo keliai ir yra vienas iš pagrindinių ukrainiečių taikinių pastarosiomis savaitėmis – birželio mėnesį gynėjai buvo įvykdę sėkmingas kontratakas šiauriau Charkivo, tačiau ilgainiui Rusijai pavyko atsikovoti dalį prarastų vietovių.
Tarp Charkivo ir sienos su Rusija yra Vovčansko miestas, kuris yra labai svarbus logistinis taškas agresoriaus pajėgoms – per čia keliauja didelė dalis mūšiams skirto aprūpinimo, išvystyta geležinkelio infrastruktūra leidžia vykdyti didelio masto logistines operacijas.
„Šiauriau Charkivo vyko gana intensyvūs mūšiai, daug artilerijos veikė, kadangi jie tikrai saugo Vovčanską, visų pirma, kuris yra turbūt arčiausiai ukrainiečių pasistūmėjimo. Tai yra svarbus dėmuo, bet mes matome, kad dabar ukrainiečių pajėgos čia yra pristabdytos“, – sakė A.Sinevičius.
Visgi, anot jo, nors ukrainiečiai ir kol kas nepasiekė norėto tikslo – atkirsti arba bent jau sutrikdyti pagrindinius aprūpinimo kelius, tačiau jie gali tai padaryti tiek prie Vovčansko, tiek arčiau Iziumo. Perkirtus aprūpinimo kelius Rusijos veiksmai būtų apsunkinti, jie turėtų naudotis mažesnio pralaidumo keliais ir nebegalėtų išnaudoti itin svarbios geležinkelio infrastruktūros.
„Labai daug Rusijos kariuomenės didelio masto logistikos yra paremta geležinkelių sistema. Todėl geležinkelių naikinimas, kaip ir pačioje Rusijoje buvo, ir čia – okupuotose teritorijose, tai yra tas varginimas, trikdymas, kuris bet kokiu atveju duoda naudą arba bent jau ne taip lengvai permetami pajėgumai. Tai apsunkina, nes reikia reaguoti, atstatyti geležinkelį“, – kalbėjo „Locked N' Loaded“ narys.
Į aprūpinimo kelius ukrainiečiai taikosi ne tik Donbase, bet ir piečiau – neseniai buvo susprogdinti geležinkelio tiltai prie Melitopolio, kurį Rusijos pajėgos kontroliuoja kone nuo pat karo pradžios.
Anot A.Sinevčiaus, akivaizdu, kad ši veikla nėra padrika partizanų ar už priešo linijų veikiančių ginkluotųjų pajėgų karių iniciatyva – tokie veiksmai yra koordinuojami.
„Tas veikimas už priešo linijos, už kontaktinės linijos, okupuotose teritorijose, yra labai naudingas Ukrainos pajėgoms. Ten veikia ir spec. pajėgos. Tai yra prielaida, bet gan stipri, nes tai yra natūralu, tokia yra jų esmė – veikti užnugaryje, vykdyti diversijas, trikdymus“, – kalbėjo jis.
Sėkmės gaudynės prie Chersono
Veiksmai prie Melitopolio yra neabejotinai susiję ir su ukrainiečių kontratakomis Chersono srityje – sutrikdytas geležinkelio eismas trukdo gali trukdyti aprūpinimą už Dnipro įsitvirtinusiems kariams.
Daugelio analitikų vertinimu, būtent Chersone ukrainiečiai gali tikėtis įvykdyti kontrpuolimą, jei sugebės sukaupti tam reikalingas pajėgas. Čia aktyviau veikia ir ukrainiečių aviacija, o kontratakos kol kas pasiekia savo tikslą.
„Tikrai čia pasistūmėjo ukrainiečiai ir aš manau, kad jie čia vysto tam tikrą sėkmę, kuri atitraukia iš Krymo pajėgumų ir, gali būti, nuo Zaporižios srities, nuo Donbaso pietinio flango, nuo Avdijivkos“, – sakė A.Sinevičius.
Jo manymu, Rusijos pajėgos būtinai bandys išlaikyti placdarmą už Dnipro, tuo metu ukrainiečiai neabejotinai bandys ir toliau vystyti sėkmę ir stumti juos tolyn.
Prielaidą sėkmei sudaro ir tai, kad Chersono srityje veikiantys agresoriaus kariai gali būti aprūpinami tik per kelis tiltus, kurie suformuoja tam tikrą butelio kakliuką ir apsunkina Rusijos veiksmus regione.
„Ukrainiečių tokia taktika yra, jie pastumia vieną pusę, tada pastumia kitą pusę, tada pastumia dar kitą pusę – jie neina aklai ir jie tokiomis bataliono taktinėmis grupėmis bando ištampyti gynybą Rusijos, apsunkina reagavimą“, – kalbėjo karininkas.
„Pietuose, neabejoju, nors ir sustoję truputį yra ukrainiečių pajėgos, jos tikrai vystys čia sėkmę, Rusijos pajėgos tikrai čia nepereidinės į puolimą. Čia toliau bus ukrainiečių puolamosios operacijos prieš Rusijos Federacijos ginamąsias operacijas okupuotose teritorijose“, – pažymėjo jis.
