„Ką gi, mano prieš dvi dienas išsakytos prognozės ir vėl pildosi – ukrainiečiai gilyn nesiveržia, formuoja jiems patogų ginti placdarmą, kuris negali būti didesnis, nes jo perimetro nepasieks artilerija ir salvinės raketinės sistemos. Ką beje jau ir pamatėme – artėjanti prie mūšio lauko bataliono kolona buvo sudaužyta HIMARS. Kaip suprantu, tai buvo ne armijos, o „Rosgvardijos“ vienetas, kurio vadas ir dalis karių perėjo iš „vagnerių“, – penktadienio vakarą publikuotame komentare pastebėjo ekspertas.
Kol pagrindinės ukrainiečių pajėgos įsitvirtina gynybos rajone, mažos grupės zuja palei perimetrą, puldinėdamos tokias pačias mažas rusų grupeles, trikdydami ir šiaip chaotišką rusų vadovavimą, taip pat užima patogias pozicijas, jeigu rusai neturi kuo jų apginti.
„Jeigu ukrainiečiai būtų norėję užimti Kursko atominę elektrinę, jie tą būtų siekę padaryti iš karto, staigiu tiesiu šuoliu. Bet, kaip sakiau, ši atominė elektrinė jiems reikalinga kaip šuniui penkta koja. Tikslas – sudaryti stiprų gynybos rajoną Rusijos teritorijoje, kuris erzintų Kremlių kaip rakštis, bet kurio lengvai likviduoti rusams nepavyktų.
Kažkas panašaus į Krynkų placdarmą, tik aukštesnio lygio, ginamas didesnėmis pajėgomis neturint už nugaros Dnipro, stipriai ribojančio tiekimą ir manevrą. Vieta parinkta labai tiksliai, priešas čia neturėjo nei pajėgų, nei gilesnės gynybos, nei ugnies priemonių persvaros, nei rimtesnių logistikos pajėgumų. Dabar visi civiliniai pajėgumai visiškai dezorganizuoti ir rusų pajėgos jais pasinaudoti negali“, – pastebėjo analitikas.
„Vaizdžiai tariant – agresorius sėdi savo kieme nuogu užpakaliu dilgėlėse ir laukia, kol bus pritraukta daugiau pastiprinimų. Ką padaryti irgi nelengva, nes po ranka jų nėra, o visi artėjantys yra apšaudomi. Jeigu dabar čia pasirodytų F-16, tai operacijos rajonas bent jau trumpam būtų visiškai izoliuotas, rusams į jį prasmukti ir ištrūkti laukan būtų labai nelengva“, – sakė jis.
Pasak eksperto, Kremlius krizę sprendžia įprastu būdu – ją ignoruodamas. Vladimiras Putinas sušaukė Saugumo tarybą, bet joje kalbėjo apie „ukrainiečių terorizmą“, o ne apie priešo pajėgų įsiveržimą į Rusijos teritoriją. Įvesta nepaprastoji padėtis, bet ją įvedė tik Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija. Tokia padėtis įvedama civilinių krizių metu, potvynių, didelių gaisrų ir kitų avarijų ar gamtos kataklizmų atveju.
„Kremlius ir toliau mėgina išvengti karo padėties įvedimo, ir kantriai, sukandęs dantis mėgina krizę lokalizuoti, sumažinti režimo patiriamą žalą (žmonės ten niekam neįdomūs) ir jau tada, vėliau, galvoti, kaip problemą išspręsti“, – sako E.Papečkys.
Pasak jo, ukrainiečiai irgi nesnaudžia, ir apšaudo bei atakuoja bepiločiais ir kitas Rusijos pasienio sritis, bei demonstratyviais pajėgų manevrais prie sienos verčia rusus sustiprinti sienos apsaugą. O kuo daugiau gini, tuo sunkiau viską apginti, pastebi analitikas.
„V.Putinas taip ir neišėjo ir viešai neįvertino situacijos, nepaskelbė jokių skambių pažadų. Taip elgtis gali sau leisti tik diktatorius, bet koks renkamas valstybės vadovas už sumokėtų savo politine karjera“, – apibendrino ekspertas.
