Praėjusį šeštadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sutarė dėl pačių griežčiausių kada nors taikytų sankcijų Šiaurės Korėjai. Nuspręsta uždrausti šios šalies tarptautinę prekybą anglimi – anglis sudaro didžiausią Pchenjano eksporto dalį – ir kitais didelės vertės produktais, kaip antai geležies rūda ir jūros gėrybėmis. Kaip nurodo Baltieji rūmai, toks žingsnis Šiaurės Korėjos metinį eksportą, kuris siekia maždaug 3 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. eurų), gali sumažinti trečdaliu.
Balsavimas dėl sankcijų vainikavo mėnesius trukusius D.Trumpo mėginimus iš pradžių pataikauti, o paskui ir grasinti Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, kad šis kaip nors pažabotų Šiaurės Korėjos branduolinę ir raketinių bandymų programą. Leisdama Šiaurės Korėjai vėl dominuoti JAV ir Kinijos santykiuose, D.Trumpo administracija daro dar vieną strateginę klaidą, įsitikinęs I.Stone'as Fishas.
Jei atsitiktų taip (nors tai labai sunkiai tikėtina), kad Pchenjanas priimtų savižudišką sprendimą į Amerikos pusę paleisti branduolinį užtaisą, Kinija tikrai įsitrauktų į karą su Šiaurės Korėja.
Kinija – sąjungininkė ar grėsmė?
Šiaurės Korėja – tarsi šešėlių teatro lėlė, išdidinta amerikiečių baimių. Ši beviltiškai skurdi 25 mln. žmonių gyvenama šalis amerikiečių dėmesį kausto dėl to, kad jos vyriausybė turi pernelyg didelių karinių užmojų, giriasi dideliu branduoliniu ir raketiniu pajėgumu ir gali pridaryti daug bėdų svarbiai JAV sąjungininkei Pietų Korėjai.
O štai Kinija, besididžiuojanti savo 1,4 mlrd. gyventojų, didžiausia pasaulyje kariuomene ir potencialu nurungti galingiausią ir įtakingiausią pasaulio valstybę Ameriką, šiame šešėlių teatre atlieka lėlininko funkciją.
Kinija Pchenjano atžvilgiu yra gerokai įtakingesnė negu bet kuri kita šalis. Jei atsitiktų taip (nors tai labai sunkiai tikėtina), kad Pchenjanas priimtų savižudišką sprendimą į Amerikos pusę paleisti branduolinį užtaisą, Kinija tikrai įsitrauktų į karą su Šiaurės Korėja, neabejoja straipsnio autorius. Ir nesvarbu, ar raketos taikinį pasiektų, ar ne. Lemiamas veiksnys šiame kare būtų tai, kokią paramą Pekinas suteiktų Amerikai – arba Šiaurės Korėjai.
Kalbant apie santykius su Šiaurės Korėja, Kinija Amerikai yra ne tik potenciali sąjungininkė, bet ir potenciali grėsmė. Didėjantis Kinijos apetitas Pietų Kinijos jūroje, įtempti santykiai su Japonija ir visiškai šviežiai įsiplieskęs konfliktas pasienyje su Indija – visi šie reikalai Kinijai gali būti svarbesni už problemas su Šiaurės Korėja, ir JAV gali neatsilaikyti.
Būdama didžiausia ir svarbiausia Amerikos prekybos partnerė ir strateginė varžovė Europoje bei Afrikoje, o kartais dar ir bendražygė kovoje su „Islamo valstybe“, Kinija daro didesnį poveikį JAV ekonomikai, jos padėčiai pasaulinėje arenoje ir nacionaliniam saugumui negu Šiaurės Korėja. Kitaip tariant, Kinija yra labai svarbi Amerikos užsienio politikoje. O visas dėmesys – Šiaurės Korėjai.
Kinija ir Šiaurės Korėja – neatsiejamos?
Nuo tada, kai sausį pradėjo eiti prezidento pareigas, D.Trumpas savo „Twitter“ paskyroje 19 kartų paminėjo Kiniją ir kiek daugiau – 27 kartus – Rusiją.
Po lapkritį JAV vykusių prezidento rinkimų Barackas Obama ne kartą patarė D.Trumpui Šiaurės Korėjos klausimą iškelti pagrindiniu užsienio politikos prioritetu. Tai, pasak I.Stone'o Fisho, buvo prastas patarimas, tačiau D.Trumpas, panašu, juo pasinaudojo, taip užkirsdamas kelią išmintingai Kinijos ir JAV santykių plėtotei. Pastaraisiais mėnesiais D.Trumpas dažnai mini Kiniją tik kalbėdamas apie Šiaurės Korėją, pastebi autorius.
Kaip ir daugelis kitų jo gyvenimo ir pasaulėžiūros aspektų, D.Trumpo įrašai tviteryje yra tarsi barometras, rodantis jo nusiteikimą tarptautinių santykių kontekste. Nuo tada, kai sausį pradėjo eiti prezidento pareigas, D.Trumpas savo „Twitter“ paskyroje 19 kartų paminėjo Kiniją ir kiek daugiau – 27 kartus – Rusiją.
Dauguma įrašų, kuriuose minima Rusija, paskelbti bandant paneigti tariamą D.Trumpo komandos sąmokslą su Maskva (2016 m.), pavyzdžiui: „Ką tik paaiškėjo: Obamos administracija dar gerokai prieš lapkričio 8-ąją žinojo, kad Rusija kišasi į rinkimų reikalus. Nesiėmė nieko. KODĖL?“. O štai daugumoje įrašų apie Kiniją minima ir Šiaurės Korėja. Akivaizdu, kad D.Trumpui šios dvi šalys yra labai tarpusavyje susijusios.
Užuot į savo santykius su Kinija žvelgusi pro Šiaurės Korėjos prizmę, Amerika savo santykius su Šiaurės Korėja turėtų laikyti vienu iš santykių su Kinija – JAV saugumui ir klestėjimui kur kas svarbesne šalimi – aspektų, tvirtina I.Stone'as Fishas.
Kinijai Pchenjanas netrukdo
Kodėl dabartinė padėtis problemiška? Visų pirma, pasak jo, esant tokiai padėčiai, Pekinas gali pasinaudoti tuo, kad visas D.Trumpo dėmesys nukreiptas į Šiaurės Korėją, ir toliau sėkmingai plėtoti savo interesus kitur. Žinoma, Kinijai svarbu, kad Šiaurės Korėja ir toliau atliktų buferinės valstybės funkciją ir kad jai nekiltų pavojus žlugti, tačiau panašu, kad Kinijos valdančiosios komunistų partijos lyderiams neatrodo, kad Pchenjanas galėtų kelti kokią nors grėsmę šios partijos valdymo ambicijoms.
Balandį Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi grėsmingai įspėjo, kad jei Korėjos pusiasalyje įsipliekstų karas, tame kare nebūtų nieko kita, tik praradimai – ir nugalėtojų jame taip pat nebūtų.
Neaišku, teigia I.Stone'as Fishas, ką Baltieji rūmai slapta suderėjo su Pekinu mainais už glaudesnį bendradarbiavimą sprendžiant Šiaurės Korėjos problemą. Jo nuomone, tai galėtų būti kažkas, kas labiau atitiktų abiejų šalių interesus, kaip antai Amerikos parama Japonijai ar net Taivanui, negu Pekino prisijungimas prie JAV sankcijų Šiaurės Korėjai.
Nors D.Trumpo administracija labai daug dėmesio skiria Šiaurės Korėjai, ji, regis, nepastebi grėsmės (tikėkimės, labai tolimos), kad kare Pekinas gali stoti ne Amerikos, o Šiaurės Korėjos pusėn. Tai, autoriaus teigimu, kelia dar daugiau nerimo.
Prevencinis karas – viena iš daugelio galimybių, kuriomis galėtų pasinaudoti Amerika, idant suvaldytų iš Pchenjano pusės kylančias raketines ir branduolines grėsmes, televizijai MSNBC sakė JAV vyriausybės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris. Balandį Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi grėsmingai įspėjo, kad jei Korėjos pusiasalyje įsipliekstų karas, tame kare nebūtų nieko kita, tik praradimai – ir nugalėtojų jame taip pat nebūtų.
Ar Pekinas leistų Amerikai netrukdomai bombarduoti savo kaimynę? Atsakymas į šį klausimą nežinomas, tačiau ši nežinomybė pavojinga. JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas buvo konkretesnis, gegužę sakydamas, kad karas su Šiaurės Korėja „būtų katastrofiškas“ ir kad tai, ko gero, būtų „pati blogiausia kova daugelio žmonių gyvenime“.
Tai nereiškia, kad Pchenjanas nevertintinas kaip grėsmė ar kad sankcijos nesuveiks. Vertintinas, ir sankcijos greičiausiai suveiks. Svarbiausia, sako I.Stone'as Fishas, nereikėtų pamiršti, kad nesvarbu, kaip garsiai reikšis Šiaurės Korėja – dominuoti XXI amžiuje jai nepavyks. O Kinijai gali pavykti.
