Prieš kelias dienas Ukrainos karinė vadovybė patvirtino, kad kariai pasitraukė iš Soledaro, miestelio už 15 km nuo Bachmuto, kuris per mūšius buvo tiesiog nušluotas nuo žemės paviršiaus. Interviu žurnalistams Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas sakė, kad Ukrainos kariuomenė įvykdė savo pagrindinę užduotį Soledare – neleido Rusijos armijai prasiveržti Donbase ir užeiti į užnugarį.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija kasdien pateikia ataskaitas apie sėkmingą puolimą Donbase. Rusiški karo propagandistų „Telegram“ kanalai taip pat praneša, kad kai kurie Rusijos daliniai jau kontroliuoja kelias gatves Bachmuto pakraštyje.
Šią savaitę televizija CNN, remdamasi amerikiečių ir Ukrainos pareigūnais, pranešė, kad JAV ragina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį atsisakyti kovos dėl Bachmuto ir sutelkti dėmesį į pietinį kontrpuolimą. Atsakydamas į tai, Ukrainos generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaljovas pareiškė, kad nėra jokios kalbos apie pasitraukimą iš Bachmuto.
Kas dabar vyksta Donbase ir ar sąjungininkų tankai „Leopard“ gali iš esmės pakeisti situaciją ten, televizijos kanalui „Nastojaščeje vremia“ papasakojo Ukranos ginkluotųjų pajėgų kariškiu tapęs politologas Kirilas Sazonovas.
– CNN rašo, kad Vakarų partneriai pataria Zelenskiui palikti Bachmutą. Kokia jūsų reakcija į tai?
– Sumodeliuokime situaciją. Dabar atsistojame ir išeiname iš Bachmuto – kur? Į Kostiantynivką? Į Slovjanską? Ar priešas pasiliks Bachmute ir toliau neis? Ar tokia yra logika? Ne, tokia logika klaidinga. Jie eis toliau. Rytoj Kostiantynivkoje sulauksime to paties Bachmuto.
Kai reikia, mes atsitraukiame. Yra nuostolių, Soledare buvo išties labai sunku. Tai buvo labai kieta ir didvyriška gynyba. Vaikinai stovėjo, tai buvo tiesiog neįtikėtina. Tačiau atėjo laikas pailsėti, nes paguldyti visus savo žmones būtų buvę kvaila.
O trauktis tiesiog taip – kur mes sustotume? Ties Kyjivu? Ties Dnipru? Taip negalima. Problemos neišspręsime. Tokia buvo kai kurių mūsų pasidavėlių logika: neva atiduokime Putinui tai, ko jis nori, ir gyvenkime taikiai. Atiduokime jam Donbasą, ir viskas bus gerai. Tačiau viskas nebus gerai. Jis nesustos Donbase.
Kodėl Bachmute, kodėl Soledare kovoja ne tik vietiniai vaikinai, bet ir žmonės iš Kyjivo, iš Charkivo, Černihivo, Lvivo, Ivano Frankivsko, Užkarpatės? Nes jie puikiai supranta, kad jei nebus kovojama čia, rytoj priešas bus šalia jūsų namų.
Todėl ką reiškia „atsitraukti“? Jie iš karto seks mums iš paskos. Jie juk nesustos.
– Kovos dėl Bachmuto prasidėjo vasarą. Kaip manote, kodėl būtent dabar Ukrainos vadovybei duodami tokie patarimai?
– Nežinau, kuo vadovaujasi patarėjai. Daug labiau pasitikiu Ukrainos vadovybe: prezidentu, Generaliniu štabu, Gynybos ministerija ir savo vadu. Jei jie mano, kad Bachmutas turėtų būti apgintas – juk tai vis dėlto logistikos centras, ir, kartoju, Bachmuto palikimas neišspręs jokių problemų – jie eis toliau. Jei jie mano, kad reikia apginti miestą, tai jį reikia apginti.
– Mes žinome, taip pat ir iš jūsų pasakojimų, kaip Rusijos kariai masiškai puolė negailėdami žmonių. Ukrainos kariškiai nuolat apie tai kalba. Kodėl dabar Bachmutą išlaikyti tapo daug sunkiau?
– Dabar jų yra daugiau. Jie surengė mobilizaciją, surinko tuos 300 tūkstančių ir juos meta į priekį. Jie neturi tokios kovinės dvasios kaip Ukrainos kovotojai. Jie neturi tokios kovinės patirties, kokią turi daugelis mūsų žmonių. Tačiau jų yra daug. Tai, kaip sako optimistai, laikinai neišspręstas klausimas.
– Ar galite įvertinti šių pasiūlymų kainą? Jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pavyzdžiui, paliks Bachmutą, kam toliau gresia pavojus? Taip išeina, kad Časiv Jarui, Kostiantynivkai, Kramatorskui ir Slovjanskui?
– Taip. Jei, tarkime, iš Bachmuto atsitrauksime į Kostiantynivką, Časiv Jarą, po mėnesio bus lygiai tas pats. Kiekvieno žemės metro užgrobimas jiems turi kainuoti tokius nuostoliais, būti toks sekinantis, kad jie išsikvėptų.
Prisimenu, kai traukėmės iš Lysyčansko, mums taip pat priekaištavo: „Kodėl taip greitai pasidavėte? O jie ten neteko dviejų brigadų. Prie Lysyčansko priešas neteko dviejų brigadų. Tai daug technikos ir gyvosios jėgos. Taip pat ir čia. Soledaras jiems kainavo labai brangiai. Desantininkai ir pasieniečiai ten padirbėjo taip, kad, Viešpatie apsaugok. Ir už Bachmutą jie moka labai brangiai. Šiandienos suvestinė: daugiau kaip 700 karių, 27 šarvuočiai, 15 tankų. Jie čia patiria labai daug nuostolių. Ir tikiuosi, kad čia jie palūš.
Iš esmės tokia yra Ukrainos logika. Bus dar kartą didelis puolimas, bus ne kartą bandoma šturmuoti. Mes perlaušime jų stuburą, pereisime į kontrpuolimą ir taip užbaigsime karą. Kiek suprantu, tokia yra ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos, ir Generalinio štabo pozicija. Tai vienintelė mūsų logika.
– Tačiau yra ir kita nuomonė, kurią išsakė buvęs Ukrainos generalinis prokuroras ir vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka, dabar tarnaujantis Ukrainos kariuomenėje. Jis sako, kad nėra prasmės ginti miestą, jei jame nėra sveikų pastatų. Ką manote apie tokią logiką?
– Nenoriu įžeisti Jurijaus Vitalijovičiaus, verčiau pasakysiu tai: kiekvienas staras galvoja, kad jis yra agronomas. Na, negaliu aš, kaip paprastas eilinis, patarinėti Generaliniam štabui – ar verta laikyti Bachmutą, ar ne, ar prasminga gintis, ar ne. Prisimename, kaip „kiborgai“ laikėsi Donecko oro uoste, prisimename „Azovo“, jūrų pėstininkų, Nacionalinės gvardijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žygdarbį ginant „Azovstal“. Ilgą laiką ten nebuvo nė vienos sveikos vietos, bet žmonės laikėsi. Betonas neatlaikė, o žmonės ištvėrė.
Kariuomenė neturėtų kliautis logika – ar verta čia laikytis, ar gal reikėtų pasitraukti. Yra Generalinis štabas, kuris turi visą informaciją, planus, savo projektus: kur galima atsitraukti, kur reikia pulti, kur galima apgauti priešą. Karių užduotis – ne svarstyti, o vykdyti įsakymus, nepriklausomai nuo to, ar jie mums patinka, ar ne. Priešingu atveju tai jau bus machnovščina.
– Kaip manote, ar „Leopard“ ir „Abrams“ tankai, kurie dabar bus perduoti Ukrainai, galės pakeisti padėtį fronte apskritai ir ypač prie Bachmuto?
– Aš nesu tankistas, bet vaikinai, kovojantys šiuose daliniuose, sako, kad iš esmės, kol nebuvo išspręstas tankų klausimas, kol nebuvo panaikintas tankų tabu, mums tiekiamos šarvuotos technikos, įskaitant „Bradley“ ir kitą, užtenka trims mechanizuotosioms brigadoms sukurti, ir dar šiek tiek lieka.
Jei tikrai gausime apie šimtą tankų, tai bus galingas plieninis šarvuotas Ukrainos puolimo kumštis, nes tankus, žinoma, tiek mes, tiek priešas panaudoja labai kūrybiškai. Tačiau iš tikrųjų tai yra prasiveržimo, puolimo, gynybos pralaužimo priemonė. Turėdami tiek daug šarvuotų transporto priemonių, suformuosime kelias labai galingas šarvuotąsias brigadas. Neprivalome daužyti kakta sienos, kaip jie daro tai čia, Bachmute. Jei suduosime gerą smūgį iš tos pačios Kremenos pusės į Lysyčanską, Sjevjerodonecką – tai tiesiog skirtingi Doneco krantai – prasidės šios grupuotės atkirtimas, atsiras katilo grėsmė. Jie pradės bėgti patys, kaip pabėgo iš Chersono.
Taigi toks šarvuotosios technikos kiekis gali rimtai paveikti situaciją. Kad tik tai būtų greičiau ir masiškiau. Tai, dėl ko susitarta dabar, yra gerai, tačiau visada reikia daugiau. Labai gerai, kad buvo pasiektas susitarimas. Mums tiekiami ne tik tankai, bet ir amunicija, pagalbinė įranga ir užtikrinama techninė priežiūra. Vakarai galutinai pastatė ant Ukrainos pergalės, ant Ukrainos teritorijos išlaisvinimo, o ne ant kompromiso. Tai labai geras proveržis tiek politiniu, tiek kariniu požiūriu.
