Lapkritį V.Putinas turėjo anksčiau išvykti iš G20 susitikimo Australijoje, nes jį ignoravo beveik visi lyderiai.
Tačiau priėmimas, kuris neseniai V.Putinui buvo surengtas Egipte, buvo visiškai kitoks, rašo Foreignpolicy.com. Valdžios kontroliuojama žiniasklaida šlovino Rusijos prezidentą, V.Putino portretai kabojo Kairo gatvėse, vienas laikraštis net paskelbė nuotrauką, kurioje jis – iki pusės nuogas.
Prezidentas Abdel Fattahas al-Sisi tiesiog švytėjo, kai svetys jam įteikė lauktuves – Kalašnikovo automatą.
Prezidentas Abdel Fattahas al-Sisi tiesiog švytėjo, kai svetys jam įteikė lauktuves – Kalašnikovo automatą.
Abdel Fattaho al-Sisi jauna diktatūra jaučia šaltuką iš JAV, todėl jis stengiasi parodyti, kad draugų, jei nori, gali susirasti ir kitur.
Tačiau šiuo atveju yra daugiau nei tai. Valdžios kontroliuojamas dienraštis „Al-Ahram“ nupiešė V.Putiną kaip praeityje žemo rango saugumo darbuotoją, tapusį pasaulio galinguoju, sugebėjusiu atkurti Rusijos galybę.
„Washington Post“ korespondentė Erin Cunningham pabrėžė, kad pats Egipto prezidentas anksčiau dirbo kariuomenės žvalgyboje, todėl jam patinka save piešti kaip lyderį, einantį savo draugo iš Maskvos pėdomis.
„Putinas, kaip ir Egipto prezidentas, vertinamas kaip didvyris, kuris sugniuždo jam nepritariančius ir oponuoja Vakarams“, – teigia ji.
Egipto prezidentas – ne vienintelis
V.Putinas kartais sukelia tokį susižavėjimą, kuris peržengia protokolo ribas.
Didžioji dalis šalių turi ekonominių priežasčių meilikauti Pekinui. Tačiau niekas iš lyderių nepuola keliaklupsčiauti prieš Kinijos vadovą Xi Jinpingą.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau seniai garbina V.Putiną, nes mato jį pavyzdžiu, kaip uždusinti demokratiją ir pakeisti ją nacionalizmu kvepiančia autokratija.
Tuo metu pats V.Putinas džiaugiasi neregėtu populiarumu tarp Kinijos gyventojų. Neseniai apklausos parodė, kad jį palankiai vertina 92 proc. kinų, Kinijoje išleista V.Putino biografija buvo iššluota iš lentynų, knygos apie Baracką Obamą, Margaret Tatcher ir Nelsoną Mandelą nesulaukė panašaus pasisekimo.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau seniai garbina V.Putiną, nes mato jį pavyzdžiu, kaip uždusinti demokratiją ir pakeisti ją nacionalizmu kvepiančia autokratija.
Kaip ir buvęs KGB darbuotojas, gyvenimo eigoje tapęs labai tikinčiu, Turkijos prezidentas save taip pat piešia nuoširdžiu tikinčiuoju ir į praeitį nesižvalgančiu mačo, spjaunančiu į politinį korektiškumą.
V.Putiną labai myli populistai. Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro gyrė Rusijos prezidentą, kai jam buvo įteikta Nobelio taikos premija. Argentinos prezidentė Cristina Fernandes de Kirchner šlovino jį už Krymo aneksiją. Meilės Rusijos prezidentui kvapelis sklido iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano lūpų.
JAV jis turi gynėjų nuo Holivudo žvaigždžių, universitetų profesorių iki homofobiškų konservatorių.
Tačiau ne visi V.Putino fanklubo nariai motyvuoti ideologiškai. Jam prijaučia Didžiosios Britanijos nacionalistas Nigelis Farage, o taip pat ir Škotijos nacionalistas Alexas Salmondas. Simpatijų neslepia ir dešinieji (Prancūzijos Marine Le Pen), ir kairieji (Alexis Cipras, naujasis Graikijos premjeras). JAV jis turi gynėjų nuo Holivudo žvaigždžių, universitetų profesorių iki homofobiškų konservatorių.
V.Putinas ima staigiu judesiu
V.Putino patrauklumo paslaptis paprasta: jei jums nepatinka JAV dominavimas pasauliniuose reikaluose, liberali ekonomika, gėjų teisės, jūs savo širdyje rasite, už ką mylėti Rusijos prezidentą.
Kinijos komunistų partija? Per nuobodu. Irano ajatolos? Per daug religingi. Venesuela, Baltarusija, Sudanas? Nerimta. O štai V.Putino Rusija yra didelė, nemandagi ir smarkiai ginkluota, kiek paskaninta specifine popkultūra ir neonacių gausa. Ko nemėgti?
Galbūt svarbiausia, kad Vladimiras Vladimirovičius niekada nebijo imti vienu staigiu judesiu. Jis mėgsta vaidinti blaivaus proto valstybininką, tačiau neatsisako ir kitų vaidmenų. Biografams jis yra sakęs, kad jaunystėje buvo pankas ir yra nusifotografavęs leidžiantis laiką su oda apsitraukusiais baikeriais.
Jis – blogas berniukas, kuris gali tyčiotis iš Hillary Clinton moteriškumo ir laidyti juokelius apie išprievartavimą. Nors ir liūdna pripažinti, tačiau yra labai daug žmonių, kuriems tokie dalykai patinka ir atrodo seksualūs.
Jo periodiškai pasikartojantis agresijos demonstravimas neturėtų būti suprastas kaip netyčinis – tai yra jo gerai apgalvotos strategijos dalis. Tai yra tas pats, kas „Islamo valstybės“ platinami vaizdo įrašai, kuriose kapojamos galvos. Jie skirti pagąsdinti priešus ir pritraukti naujų simpatijų.
Tačiau kad ir kiek V.Putino draugai rodo jam meilę ir atsidavimą, Rusija neria į didžiausią nuo devintojo dešimtmečio izoliaciją.
Nustatytoms sankcijoms skaudžiai kandant, naftos kainai leidžiantis, Kremliuje siautėjantis žmogus pamažu pradeda atrodyti tuščiaviduris. Ir negali žinoti, greitai tai gali būti viskas, kas iš jo liko.
