Kas nutiks, jei Vakarai sumažins pagalbą Ukrainai?

Dabartinė pusiausvyra Rusijos kare prieš Ukrainą yra laikina ir nestabili ir ji gali greitai pasikeisti vienos ar kitos pusės naudai dėl sprendimų, kurie bus priimti Vakaruose, teigia JAV karo studijų instituto analitikas Frederickas Kaganas, parašęs išsamią ataskaitą, kas nutiktų, jei Vakarų karinė parama Ukrainai smarkiai sumažėtų.

Pozicinis karas Ukrainoje nėra aklavietė ar realijų, kurias gali pakeisti tik technologinė ar taktinė revoliucija, pasekmė, kaip buvo Pirmojo pasaulinio karo metu. Jis taip pat nėra pagrįstas nuolatiniu Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgumų paritetu, kuris egzistuos ilgai, nepaisant Vakarų paramos Kyjivui. Toks paritetas veikiau yra technologijų, kurias Vakarai pasirengę suteikti Ukrainai, apribojimų ir Rusijos gynybos pramonės bazės silpnumo rezultatas, kurį daugiausia lemia prezidento Vladimiro Putino nenoras Rusiją visiškai pastatyti ant karo bėgių, rašo F.Kaganas.

Anot jo, dabartinė pusiausvyra iš tikrųjų yra labai nestabili ir dėl Vakaruose priimtų sprendimų gali būti lengvai pakeista bet kuria kryptimi.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/JAV karo studijų instituto analitikas Frederickas Kaganas
Nuotr. iš asmeninio archyvo/JAV karo studijų instituto analitikas Frederickas Kaganas

Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas neseniai išdėstė pagrindinius veiksnius, dėl kurių prasidėjo pozicinis karas, o manevrai tapo sudėtingi arba visai neįmanomi. Naujausios Rusijos ofenzyvos Donecko srities Avdijivkos rajone, be kita ko, parodė, kad rusai taip pat susiduria su šiomis problemomis.

Didžiausi Ukrainos iššūkiai

V.Zalužno vertinimas sutampa su tuo, ką mato daugelis kitų stebėtojų. F.Kagano teigimu, svarbiausi iš šių veiksnių yra šie:

Dėl visur esančių žvalgybinių bepiločių orlaivių neįmanoma netikėtai vykdyti didelio masto judėjimo, o dėl abiejų pusių veiksmingai naudojamų žvalgybinių ir smogiamųjų sistemų, kuriose žvalgybiniai ir smogiamieji bepiločiai orlaiviai derinami su artilerija ir kitomis tolimojo nuotolio sistemomis, didelė įrangos koncentracija tampa pernelyg pavojinga;

Rusijos radioelektroninė kova, ypač beprecedenčio masto GPS signalų ir bepiločių orlaivių ryšio trukdymas, smarkiai riboja Ukrainos galimybes visapusiškai panaudoti Vakarų tiekiamą tiksliąją amuniciją, paremtą GPS, ir mažina bepiločių sistemų veiksmingumą;

Daugelį mėnesių statyta Rusijos gynyba pietuose, apsupta itin gilių ir tankių minų laukų, neleidžia greitai manevruoti mechanizuotai;
ribota Ukrainos priešlėktuvinė gynyba ir modernių oro pajėgų nebuvimas leidžia Rusijos orlaiviams remti priešakinius dalinius ir smogti Ukrainos kariams bei logistikos mazgams;

Dėl ribotų Ukrainos tolimųjų smūgių pajėgumų ji negali suteikti veiksmingos ugnies operaciniu lygmeniu, būtinos izoliuoti mūšio lauką nuo Rusijos rezervų;

Dėl nepakankamo tankų ir šarvuočių skaičiaus ir nežinomybės dėl jų pakeitimo ateityje Ukraina turi taupiai naudoti mechanizuotus dalinius, o ne sutikti su nuostoliais, neišvengiamais per koncentruotas atakas.

VIDEO: Užfiksuota: Rusijos karinės technikos kapinynas prie Avdijivkos

Rusijos problemos

F.Kagano teigimu, rusai taip pat susiduria su daugeliu šių problemų, tačiau jie taip pat nesugeba paskirstyti pajėgumų, suteikiančių jiems svarbių pranašumų, visame operacijų teatre. Rusijos radioelektroninės kovos sistemų tankis ir veiksmingumas nėra tolygus visame fronte, todėl ukrainiečiai gali toliau naudoti, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių žvalgybos ir smūgių sistemas, kad sutrikdytų pagrindines Rusijos puolamąsias operacijas.

Kita vertus, Rusijos pilotuojamų oro pajėgų operacijų pakanka, kad būtų sustabdytas Ukrainos pajėgų judėjimas kai kuriose vietovėse, tačiau jų nepakanka, kad Ukraina negalėtų perkelti pastiprinimo į grėsmę keliančius sektorius arba atverti kelią Rusijos kariuomenei pulti šarvuočiais.

Rusijos gynybos pramonės bazės nesugebėjimas išlaikyti pakankamą tankų ir šarvuočių gamybą privertė Rusijos vadovybę saugoti įrangą ir sumažinti veiksmus iki lengvų pėstininkų atakų. Rusijos pajėgos taip pat periodiškai susiduria su artilerijos trūkumu, o tai trikdo jų puolamąsias ir gynybines operacijas.

Šioms problemoms spręsti, F.Kagano teigimu, nereikia technologinės revoliucijos. Viena vertus, Vakarų arsenaluose yra daug ginklų, tinkamų beveik visoms šio karo problemoms išspręsti. Kita vertus, visiška Rusijos ekonomikos ir visuomenės mobilizacija gali atsverti Rusijos technologinį atsilikimą.

Ukrainos gebėjimas neleisti Rusijos kariuomenei pradėti didelio masto mechanizuoto manevrinio karo visiškai priklauso nuo to, ar ir toliau bus teikiama Vakarų pagalba, bent jau dabartinio lygio.

Ukrainos gebėjimas neleisti Rusijos kariuomenei pradėti didelio masto mechanizuoto manevrinio karo visiškai priklauso nuo to, ar ir toliau bus teikiama Vakarų pagalba, bent jau dabartinio lygio. Oro gynybos, artilerijos ir prieštankinės sistemos yra gyvybiškai svarbios Ukrainai. Ukraina negali pati pasigaminti ar įsigyti pakankamai šių sistemų, kad neleistų rusams atgauti gebėjimo vykdyti plataus masto mechanizuotas puolamąsias operacijas ar net sunaikinti Ukrainos miestus.

VIDEO: Ukrainos žvalgyba ruošiasi reidams į Krymą

Oro gynybos sistemų reikšmė

Rusijos karinės oro pajėgos iš esmės gali vykdyti Antrojo pasaulinio karo laikų bombardavimo reidus prieš Ukrainos gyventojų centrus, kaip buvo pademonstruota ribotu mastu per Sirijos pilietinį karą. Rusija 2015-2016 m. Alepo naikinimui naudojo viršgarsinių bombonešių Tu-160 "Blackjack" ir Tu-22M "Beckfire" bei archajiškų turbosraigtinių bombonešių Tu-95 "Medved" derinį. Ji vis dar turi šias platformas ir dideles Sirijoje naudotų nevaldomų bombų atsargas.

Tačiau "Medved" apskritai negali išsilaikyti Ukrainos oro erdvėje, o "Blackjacks" ir "Beckfires" yra pažeidžiami modernių "žemė-oras" sistemų, kurias pateikė Vakarai.

Kadangi šie orlaiviai yra Rusijos branduolinės triados dalis ir gynybos pramonė negali jų lengvai pakeisti, V.Putinas nenori rizikuoti juos prarasti. Taigi Vakarų oro gynybos sistemos apsaugojo Ukrainos miestus nuo niokojančių bombardavimų. Jei Vakarai būtų nustoję tiekti tokias sistemas, rusai beveik neabejotinai būtų surengę tokius reidus, kurių pasekmės Ukrainai būtų pražūtingos.

Be to, Vakarų teikiamos oro gynybos sistemos neleidžia Rusijos orlaiviams tiesiogiai remti sausumos karių. Pradiniame Ukrainos kontrpuolimo etape Rusijos pajėgos sėkmingai naudojo atakos sraigtasparnius, tačiau ukrainiečiai galiausiai rado būdų, kaip juos numušti nešiojamomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis, ir privertė šiuos sraigtasparnius atsitraukti toliau nuo fronto. Ukrainos tolimojo nuotolio raketų "žemė-oras" baimė neleidžia Rusijos naikintuvams-bombonešiams ir atakos lėktuvams priartėti prie fronto linijos.

Praradus tokias sistemas, Rusijos atakos lėktuvai Su-25 (panašūs į JAV A-10) ir naikintuvai-bombonešiai Su-34 ir Su-35 (panašūs į JAV F-15) galėtų smogti Ukrainos priešakinėms pozicijoms ir palaikomosioms taktinėms grupėms. Tokios atakos palengvintų Rusijos puolamųjų operacijų atnaujinimą.

VIDEO: Prie Avdijivkos tęsiasi nuožmi kova

Prieštankinių sistemų svarba

Vakarų Ukrainai suteiktos prieštankinės sistemos suvaidino svarbų vaidmenį stabdant Rusijos puolamąsias operacijas pirmosiomis karo dienomis. Net nedidelis skaičius prieštankinių sistemų "Javelin" padėjo sustabdyti rusų šarvuočių judėjimą Kyjivo link ir galiausiai nustūmė juos atgal prie sienos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

Vakarai ir toliau tiekia Ukrainai panašias portatyvines prieštankines sistemas, kurios, kaip ir Vakarų tiekiami tankai bei artilerija, atlieka svarbų vaidmenį atremiant Rusijos mechanizuotuosius dalinius. Tokių sistemų trūkumas pakeis pusiausvyrą ir padidins tikimybę, kad Rusijos technika sėkmingai prasiskverbs į Ukrainos pozicijas.

Artilerijos sistemų svarba

Vakarų artilerijos sistemos taip pat atliko svarbų vaidmenį Ukrainai išlaikant dabartinę fronto liniją. Jų veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesnis nei senųjų sovietinių sistemų, kuriomis remiasi rusai.

Ukrainiečiai labai veiksmingai integravo Vakarų artileriją į savo žvalgybos ir smūgių sistemas su bepiločiais lėktuvais - rusai nuolat skundžiasi ukrainiečių artilerijos ugnimi. Jos baimė verčia rusų kariuomenę atitraukti savo patrankas toliau į užnugarį, vengti jų koncentracijos ir susilaikyti nuo ilgalaikių salvių (šaudymo veleno), kurių reikalauja Rusijos karinė doktrina. Ukrainai praradus šias galimybes, Rusijos artilerija vėl galėtų susitelkti daug arčiau fronto ir palaikyti didelio intensyvumo ugnį, būtiną Ukrainos gynybai slopinti ir ukrainiečių pozicijoms pralaužti.

Nutraukus Vakarų paramą Ukrainai, dabartinis pozicinis karas nesitęstų, o greičiau atsivertų galimybės rusams atnaujinti plataus masto puolamąsias operacijas, kurios turėtų didelę sėkmės tikimybę.

Grėsminga prognozė

Nutraukus Vakarų paramą Ukrainai, dabartinis pozicinis karas nesitęstų, o greičiau atsivertų galimybės rusams atnaujinti plataus masto puolamąsias operacijas, kurios turėtų didelę sėkmės tikimybę, reziumuoja F.Kaganas.

Anot jo, tikėtina, kad fronto linija nebebūtų statiška. Sunku įsivaizduoti, kaip Ukraina per trumpą laiką galėtų kompensuoti šių galimybių praradimą, jei apskritai galėtų, atsižvelgiant į jos gynybos pramonės komplekso ir ekonomikos būklę.

Labiausiai tikėtinas scenarijus - rusai vėl pradės stumti Ukrainos pajėgas, užgrobs vis daugiau teritorijos, naikins Ukrainos miestus iš oro ir galbūt visiškai pakirs Ukrainos gebėjimą kovoti. Trumpai tariant, yra pagrindo manyti, kad Vakarų pagalbos Ukrainai nutraukimas leis Rusijai pasiekti karinę pergalę.

Kas galėtų pakeisti karo eigą?

Padidėję Ukrainos karinių oro pajėgų pajėgumai, kaip užsiminė generolas V.Zalužnas, greičiausiai turės didelį poveikį mūšio lauke. Vakarų artilerijos ir trumpojo nuotolio antžeminių tiksliųjų sistemų trūkumo greitai įveikti nepavyks. Tačiau Ukrainos partneriai savo arsenaluose turi daug oro tiksliųjų sistemų, kurios galėtų kompensuoti artilerijos priemonių trūkumą.

„Cover Images“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16
„Cover Images“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16

Vakarų santykinai ribotos galimybės gaminti didelius kiekius artilerijos sviedinių yra būtent todėl, kad NATO remiasi tiksliaisiais šaudmenimis iš oro, kurie leidžia būti nepriklausomiems nuo artilerijos. Tačiau Ukraina neturi pakankamai lėktuvų, galinčių išsilaikyti arti fronto linijos, o turimi lėktuvai dažnai negali naudoti modernios NATO amunicijos (nors modernizavimo programos vykdomos).

Tolimojo nuotolio raketos "oras-oras" kartu su antžeminėmis oro gynybos sistemomis išvalytų dangų nuo Rusijos orlaivių. Padidinus priešraketinių raketų HARM, kurios gali būti nukreiptos į Rusijos oro gynybos radarus, skaičių, Ukrainos orlaiviai galėtų patys skristi arčiau fronto. Apskritai šie pokyčiai leistų Ukrainai prieš Rusijos taktinius taikinius naudoti platų spektrą tiksliųjų "oras-oras" šaudmenų ir atverti koridorius antžeminiam puolimui.

Spartiems veiksmams reikia pakankamai šarvuotų transporto priemonių, kad vykdant svarbias operatyvines užduotis būtų galima atlaikyti didelius nuostolius.

Daugelis jų visiškai netiko pralaužti parengtas gynybines pozicijas, nes neturėjo pakankamos šarvinės apsaugos, kad išsilaikytų prieš Rusijos tankus ir prieštankines sistemas.

Vakarai turi smarkiai padidinti Ukrainai tiekiamos šarvuotosios technikos kiekį, kad būtų sudarytos sąlygos sėkmingoms puolamosioms operacijoms. 2023 m. kontrpuolimą, be kita ko, apsunkino tai, kad Vakarai pateikė palyginti nedaug skirtingų kovos mašinų, pasižyminčių skirtingomis savybėmis. Daugelis jų visiškai netiko pralaužti parengtas gynybines pozicijas, nes neturėjo pakankamos šarvinės apsaugos, kad išsilaikytų prieš Rusijos tankus ir prieštankines sistemas. Jungtinės Valstijos sandėliuose Europoje laiko šimtus tankų, kad būtų pasirengusios NATO karui su Rusija. Greitas šių tankų suteikimas Ukrainai labai padidintų Ukrainos kariuomenės manevrinį pajėgumą.

Vakarai taip pat pernelyg taupiai tiekė inžinerinę įrangą, ypač išminavimo įrangą. Tokių sistemų trūksta, ir tai iš tikrųjų buvo viena iš taupymo priežasčių, tačiau Vakarų vyriausybės gali sau leisti labiau rizikuoti laikinai mažindamos savo atsargas, nes sunku prognozuoti, kad artimiausiu metu gali kilti didelis karas, į kurį gali būti įtrauktos Jungtinės Valstijos ar NATO ir kuriame prireiktų didelio masto minų laukų įveikimo.

F.Kaganas teigia, kad generolas V.Zalužnas teisingai pabrėžė keletą reformų ir pakeitimų, kuriuos Ukrainos pajėgos gali ir turi įgyvendinti nepriklausomai nuo Vakarų pagalbos.

Be kita ko, žvalgybinių ir atakos dronų atsiradimas mūšio lauke suteikia didžiulių galimybių plačiai pertvarkai. Šiuo požiūriu karas Ukrainoje tikriausiai panašus į Ispanijos pilietinį karą, kuris pranašavo daugelį esminių Antrojo pasaulinio karo metu įgyvendintų pokyčių, pavyzdžiui, oro jėgos panaudojimą naujam vaidmeniui. Vakarai turėtų pasinaudoti galimybe išmokti, kaip įvaldyti naujus technologinius pajėgumus ir taktines naujoves.

Tačiau norint padėti Ukrainai mūšio lauke, nebūtina vykdyti didelio masto pertvarkų. Reikia statyti ant to, kad Ukrainos kariams bus suteikta ginkluotė ir sistemos, kurios jau yra Vakarų arsenaluose, ir jų kiekis bus toks, kokio reikia Ukrainos pergalei.

JAV politikos formuotojai pirmiausia turi suprasti, kad dabartinis pozicinis karas Ukrainoje nėra amžina realybė. JAV karinės paramos nutraukimas arba žymus jos sumažinimas leistų Rusijai laimėti šį karą mūšio lauke. Tai būtų katastrofa ne tik Ukrainai, bet ir NATO bei ypač Jungtinėms Valstijoms, užbaigia savo analizę F.Kaganas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis