„Tai, ką matome, yra labai sudėtingas šokis, – liepą Aspeno saugumo forume pasiūlė W.Burnsas. – V.Putinas yra didžiausias atpirkimo apaštalas“.
Ir nors detalės apie tai, kas tiksliai įvyko, lieka miglotos, aišku, kad „Wagner“ – samdinių organizacija, kurią sukūrė J.Prigožinas – iš esmės nyksta, rašo britų leidinys „The Guardian“.
„Wagner“ vaidmuo Rusijos karinėse operacijose Ukrainoje jau buvo smarkiai apribotas po jo žygio į Maskvą, kuris sugėdino V.Putiną ir Kremlių, atrodė – nors ir tik akimirką – kad J.Prigožinas bandė susigrąžinti dalį įtakos, kurią jis įgijo per operaciją Afrikoje Kremliaus paliepimu.
J.Prigožinas paskelbė pareiškimą, kuriuo remia neseniai įvykusį perversmą Nigeryje. Tai kai kurie analitikai laiko jį priminimu, kaip „Wagner“ kadaise tarnavo Kremliaus tikslams. Šią savaitę jis paskelbė vaizdo įrašą iš Afrikos, rodydamas, kad galbūt jis rado naują vaidmenį ir kad jo nuodėmės buvo atleistos.
Tame vaizdo įraše J.Prigožinas tvirtino, kad jis samdo darbuotojus operacijoms Afrikoje, o taip pat kvietė investuotojus iš Rusijos investuoti pinigų į Centrinės Afrikos Respubliką per „Russian House“ – kultūros centrą Afrikos šalies sostinėje.
Iš tiesų, atrodo, kad jis skrido iš Afrikos kartu su kitais aukšto rango „Wagner“ lyderiais, kai jo privatus lėktuvas nukrito iš dangaus virš Rusijos, rašo „The Guardian“. Remiantis kai kuriais pranešimais, lėktuvą numušė Rusijos oro gynybos pajėgos.
Per incidentą žuvo ne tik J.Prigožinas. Kartu su juo skrydžiui buvo Dmitrijus Utkinas, vienas artimiausių jo sąjungininkų, dar vienas svarbus „Wagner“ veikėjas. Buvęs žvalgybos karininkas ir samdinys, aktyviai dirbęs Sirijoje, saugantis naftos telkinius, buvo susijęs su „Wagner“ konvojaus, kuris bandė nuvažiuoti į Maskvą, organizavimu.
Rusijos socialinės žiniasklaidos kanalų, susijusių su „Wagner“, pranešimai rodo, kad kiti „Wagner“ vadovybės nariai taip pat galėjo skristi lėktuvu.
Akivaizdu, kad „Wagner“, koks jis buvo kadaise, nebėra, rašo „The Guardian“.
Remiantis naujausiais pranešimais, šimtai „Wagner“ kovotojų, kurie buvo ištremti į bazes Baltarusijoje, pradėjo išvykti iš šios šalies, vieni buvo nepatenkinti žemesniu atlyginimų lygiu šioje šalyje, kiti persikėlė dirbti į Vakarų Afriką. Pajėgų skaičius nuo 5000 sumažėjo maždaug ketvirtadaliu.
Pačioje Rusijoje „Wagner“ operacijos per pastaruosius du mėnesius buvo tarsi padariusios pertrauką, nes pasirodė, kad J.Prigožinas ir jo sąjungininkai V.Putino nepasitenkinimo šešėlyje ieškojo naujo vaidmens, rašo „The Guardian“ žurnalistas Peteris Beaumontas.
O „Wagner“ išvykus iš Ukrainos, kaip patrankų mėsą dislokavus savo kovotojus mūšyje dėl Bachmuto, bene didžiausias klausimas yra, ar veikla gali tęstis kokia nors perspektyvia forma Afrikos valstybėse, kuriose samdiniai veikė, rašo žurnalistas.
Nors buvo minimos pavardės, kas galėtų tapti J.Prigožino pakaitalais, ar kuris nors iš jų galės užpildyti jo batus, toli gražu nėra aišku, rašo „The Guardian“.
Didžioji „Wagner“ Afrikos imperijos dalis, derinanti dezinformacijos operacijas, miglotus komercinius interesus ir samdinių darbą, rėmėsi nesąžiningais ryšiais, kuriuos J.Prigožinas ir jo artimi bendražygiai užmezgė per daugelį metų.
„Pavyzdžiui, buvo teiginių, kad „Wagner“ atėjo į pagalbą karinei chuntai Malyje, o tai prisidėjo prie Prancūzijos sprendimo čia baigti beveik dešimtmetį trukusią karinę operaciją“, – rašo P.Beaumontas.
Ir, anot jo, nors Kremlius pastaruoju metu atviriau bendradarbiavo su Sahelio šalių kariniais vadovais, J.Prigožinas uoliai plėtojo asmeninius santykius su karo vadais, karinio perversmo lyderiais ir korumpuotais politikais bei verslininkais.
Kaip birželį po „Wagner“ žygio į Maskvą sakė buvęs oro vicemaršalas, dabar karinis analitikas, Seanas Bellas, „Wagner“ be J.Prigožino yra niekas, rašo „The Guardian“.
„Jei Wagnerio grupė yra Jevgenijus Prigožinas, sunku suprasti, kaip ji išliks. Tai pabaiga, kaip mes tai žinome“, – anksčiau sakė S.Bellas.
