Pirmadienį Italija pranešė jau apie septintąją koronaviruso auką, šalyje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius viršija 200. Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) paragino imtis atsargos priemonių ir nevykti į 12 savivaldybių šiaurės Italijoje.
Pirmadienį Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje buvo karantinuotas viešbutis su 1000 svečių – iš Italijos ilsėtis atvykusiam gydytojui buvo nustatytas COVID-19.
Naujausiais duomenimis, koronavirusu visame pasaulyje užsikrėtė virš 80 tūkst. žmonių, jis nusinešė mažiausiai 2,7 tūkst. gyvybių.
Kas yra pandemija?
„The Telegraph“ rašo, kad šis terminas vartojamas apibūdinti ligos užkrečiamumui, o ne stiprumui ar mirtingumui. Pandemija reiškia, kad liga yra plačiai paplitusi – keliose šalyse ar žemynuose, paveikia didelį skaičių žmonių. Liga taip pat turi būti užkrečiama.
Pavyzdžiui, vėžys paveikia daugybę žmonių visame pasaulyje, tačiau šia liga užsikrėsti negalima.
Kuo skiriasi pandemija nuo epidemijos?
Terminas „epidemija“ vartojamas apibūdinti aktyvų ligos sklidimą. Tai reiškia nekontroliuojamą protrūkį, tačiau paprastai jis apsiriboja viena šalimi ar vietove. Epidemija vadinamas staigus naujų užsikrėtimų skaičius.
Pandemija – plačiau geografiškai paplitusi ir didesnį žmonių skaičių paveikianti epidemija, rašo „The Telegraph“.
Ar virusas COVID-19 jau pasiekė pandemijos lygį? Atsižvelgiant į tai, kad koronavirusas išplito 31 šalyje ir keliuose žemynuose, panašu, kad virusas atitinka PSO pandemijos apibrėžimą.
Tačiau kol kas PSO dėl koronaviruso paskelbė tik nepaprastąją padėtį. Generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas sakė, kad protrūkis turi potencialo tapti pandemija, tačiau kol kas neatitinka jos kriterijų.
Kas nutiktų paskelbus pandemiją?
Jei PSO paskelbtų pandemiją, tai galėtų turėti rimtų padarinių.
Remiantis PSO pasiruošimo pandemijai planu, reaguodamos į pandemiją nacionalinės vyriausybės turėtų „visiškai mobilizuoti sveikatos apsaugos sistemas, patalpas ir darbuotojus nacionaliniu bei regioniniu lygiu“.
Nacionalinės vyriausybės taip pat turėtų „dalyti asmeninės apsaugos įrangą“, „dalyti antivirusinius vaistus ir kitas medicinos priemones pagal nacionalinius planus“.
„The Telegraph“ rašo, kad pandemijos paskelbimas kai kurioms šalims galėtų sukelti iššūkių. Kai PSO, reaguodama į H1N1 gripo protrūkį, 2009 metais paskelbė pandemiją, daug šalių kritikavo tokį žingsnį kaip keliantį nereikalingą paniką.
Dėl pandemijos paskelbimo šalys turėjo išleisti daugybę pinigų vakcinos nuo H1N1 įsigijimui. Tačiau galiausiai protrūkis pasirodė pakankamai švelnus ir greitai suvaldomas.
Kaip pandemija paveiktų ekonomiką?
Remiantis Pasaulio banko skaičiavimais, metinė pandemijos kaina siekia apie 570 mrld. dolerių (525,63 mlrd. eurų) arba 0,7 proc. pasaulio pajamų.
Dėl ūmaus kvėpavimo takų sindromo (SARS), kuriuo užsikrėtė apie 8 tūkst. žmonių, protrūkio 2003–2004 metais pasaulio ekonomika nukentėjo 50 mlrd. dolerių (46,11 mrld. eurų). Nors mirtingumo nuo koronaviruso procentas yra mažesnis, prognozuojama, kad jis gali padaryti daugiau žalos.
Iš dalies todėl, kad pasaulis nuo Kinijos kur kas labiau priklausomas nei prieš 17 metų. SARS protrūkio metu Kinija buvo atsakinga už 5 proc. pasaulio ekonomikos, dabar – už penktadalį. Be to, Kinijos ekonomika dabar gali būti labiau pažeidžiama dėl išaugusio paslaugų sektoriaus.
Billas Gatesas spėjo, kad pandemija galėtų pražudyti 10 mln. afrikiečių.
„The Telegraph“ rašo, kad potencialus poveikis ekonomikai gali būti viena priežasčių, kodėl PSO dar nepaskelbė pandemijos.
Kokių pandemijų būta praeityje?
Praeityje jau buvo paskelbtos žmogaus imuno deficito (ŽIV), ispaniškojo gripo ir H1N1 pandemijos. Pačios mirtiniausios – buboninio maro pandemija Juodoji mirtis, Viduramžiais pražudžiusi iki 200 mln. žmonių, taip pat raupai, praeitame amžiuje nusinešę apie 300 mln. gyvybių.
Kaip sustabdyti pandemiją?
Ligos skleidimo prevencija priklauso nuo daugybės faktorių, įskaitant užkrečiamumo lygį, sveikatos apsaugos sąlygas ir galimybę aptikti virusą.
Koronaviruso atveju viena problemų yra ta, kad virusą pernešti gali žmogus, kuriam pasireiškia minimalūs simptomai arba jie nepasireiškia visai. Taip atsekti ir suvaldyti COVID-19 tampa sudėtingiau. Pavyzdžiui, maždaug pusė sergančių koronavirusu prie Japonijos krantų karantinuoto kruizinio laivo „Diamond Princess“ keleivių neturėjo jokių akivaizdžių simptomų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai: koronavirusu užkrėsti gali ir simptomų nejaučiantis žmogus
Be to, kai kurie simptomai pasireiškia nuo užsikrėtimo praėjus nemažai laiko. Todėl kyla klausimų dėl viruso inkubacinio laikotarpio: šiuo metu manoma, kad jis neviršija 14 dienų. Šiuo skaičiumi yra paremtos karantino procedūros.
