Prabėgus penkiasdešimčiai metų po tautą sukrėtusios žmogžudystės Dalase, vos ketvirtadalis amerikiečių tiki oficialia įvykių versija – kad oficialiai žudiku pripažintas Lee Harvey Oswaldas, paleidęs kulką į prezidentą, veikė vienas. Beveik 60 proc. „The Associated Press/GfK“ šiemet apklaustų amerikiečių teigia, kad J.F.Kennedy mirtis buvusi didelio sąmokslo rezultatas.
Daugybė sąmokslo teorijų pasklido iškart po 1963 m. lapkričio 22 dienos įvykių – ir išsilaikė iki šiol. Pasak įvairių versijų, prezidentą J.F.Kennedy nužudė sovietų KGB, CŽV, tremtiniai iš Kubos, Kubos diktatorius Fidelis Castro, JAV karo pramonės šulai, netgi jo įpėdinis prezidentas Lyndonas B.Johnsonas.
Nužudymui išaiškinti sudaryta Warreno komisija savo 879 puslapių ataskaitoje teigia, kad L.H.Oswaldas veikė vienas, bet ataskaita įtikino ne visus, todėl komisija iki šiol susilaukia gausios kritikos.
1976 metais sudarytas Atstovų rūmų specialusis komitetas nužudymui tirti po trejų metų priėjo prie išvados, kad J.F.Kennedy mirtis galėjo būti sąmokslo rezultatas.
Tad kas nutiko Dalase 1963-ųjų lapkričio 22 dieną? „CBS News“ apibendrina populiariausias JAV prezidento nužudymo versijas, kurios per 50 metų neprarado gajumo.
Viena kulka ar dvi?
Pasak Warreno komisijos ataskaitos, L.H.Oswaldas iššovė tris kulkas – visos jos atskriejo iš Teksaso mokyklos knygų saugyklos pastato. Vis dėlto ginčų sukėlė klausimas, ar greta prezidento automobilyje sėdėjusį Teksaso gubernatorių Johną Connally sužeidė viena iš šių kulkų, prieš tai kliudžiusių J.F.Kennedy kaklą.
Skeptikai kabinėjosi prie vienos kulkos teorijos, o jų įtarimus pakurstė ir pats gubernatorius, komisijai liudijęs, kad jį sužeidė atskira kulka. 1994 metais Nacionalinio archyvo paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kad taip pat manė ir prezidentas L.B.Johnsonas. Tad jei į J.F.Kennedy ir J.Connally pataikė dvi skirtingos kulkos beveik tuo pačiu metu, vieną iš jų turėjo paleisti antras šaulys.
Jei į J.F.Kennedy ir J.Connally pataikė dvi skirtingos kulkos beveik tuo pačiu metu, vieną iš jų turėjo paleisti antras šaulys.
Šiemet Luke'as ir Michaelas Haagai, tėvas ir sūnus, nusprendę dar kartą pažvelgti į prieštaringą teoriją, pasitelkė naujausią technologiją ir priėjo prie išvados, kad abu vyrus galėjo užkliudyti ta pati kulka.
Snaiperis ant kalvos?
1963 metais apklausti liudininkai tvirtino girdėję šūvių garsus, atsklidusius nuo kalvos (vadinamos nuo to laiko išgarsėjusiu „grassy knoll“ vardu) Dealey aikštėje, kur važiavo J.F.Kennedy limuzinas.
Knygoje „Pusė Kennedy šimtmečio“ („The Kennedy Half-Century“) Virdžinijos universiteto profesorius Larry Sabato teigia, kad kalvos link nuskubėję policininkai susidūrė su asmenimis, prisistačiusiais specialiųjų tarnybų agentais. Kas jie buvo?
Policininkai juos paleido, tačiau vėliau išsiaiškino, kad Dealey aikštėje tuo metu nebebuvo slaptųjų tarnybų agentų, sako L.Sabato. Tuo tarpu sąmokslo teorijų šalininkai po kadrą išnagrinėjo Abrahamo Zapruderio mėgėjiška kamera užfiksuotą medžiagą ir teigia, kad joje matyti, kaip prezidentą pašauna iš priekio atskriejusi kulka.
1979 metais Atstovų rūmų specialusis komitetas suabejojo Warreno komisijos išvadomis ir nusprendė, kad garso įraše, kurį užfiksavo paliktas įjungtas vieno policininko mikrofonas, girdėti keturi šūviai – vienas iš jų greičiausiai nuo Dealey aikštės kalvos.
Po trejų metų Nacionalinė mokslų akademija paneigė šią išvadą – pasak jos, garsas buvo užfiksuotas jau po prezidento nužudymo.
L.Sabato taip pat ištyrinėjo garso įrašą ir tvirtina, kad jame užfiksuoti visai ne šūviai, o motociklo variklio garsas ir mikrofono traškesys.
Mafija
Mafija – dažnai minimas kaltininkas, nes nusikalstamo pasaulio atstovai griežė dantį ant prezidento brolio, JAV generalinio prokuroro Roberto Kennedy. Agresyvusis generalinis prokuroras buvo paskelbęs karą Tarptautinės vežėjų brolijos prezidentui James'ui Hoffai, kuris turėjo ryšių su mafija.
Be to, nusikaltėlių šulai pyko ant J.F.Kennedy, nes šis nesugebėjo nuversti Fidelio Castro, kuris uždarė jų lošimo namus Havanoje. Pasak kai kurių nužudymo versijų, mafijos bosai pasikvietė smogikus iš Italijos ar Prancūzijos. Kiti kaltina CŽV pasamdžius gangsterius, kad nužudytų prezidentą.
L.H.Oswaldas turėjo ryšių su mafija. Prieš J.F.Kennedy nužudymą jis buvo apsistojęs Naujajame Orleane pas savo dėdę bukmekerį, dirbusį su gangsteriais.
Dar verta prisiminti Jacką Ruby, vieno Dalaso naktinio klubo savininką, kuris policijos nuovados rūsyje nušovė L.H.Oswaldą praėjus vos dviem dienoms po nužudymo.
J.Ruby buvo susijęs su Čikagos gangsteriais ir, teigiama, gabeno ginklus iš pradžių F.Castro, o vėliau jo priešininkų grupėms.
„The Associated Press“ anuomet pranešė, kad policija tyrė galimą versiją, jog L.H.Oswaldas buvo nužudytas, kad neprišnekėtų, ko nereikia.
Pats L.H.Oswaldas taip pat turėjo ryšių su mafija. Prieš J.F.Kennedy nužudymą jis buvo apsistojęs Naujajame Orleane pas savo dėdę bukmekerį, dirbusį su gangsteriais.
Atstovų rūmų specialusis komitetas priėjo prie išvados, kad organizuoto nusikalstamumo atstovai kaip grupė nedalyvavo prezidento nužudyme, nors ir neatmetė galimybės, kad atskiri gangsteriai galėjo prisidėti prie jo.
Komitetas paminėjo Carloso Marcello ir Santo Trafficantę, kurie turėjo „motyvą, būdų ir galimybę“, nors tiesioginių įrodymų pateikti nesugebėjo.
Fidelis Castro
Kubos diktatoriui netrūko motyvų pasitelkus mafijos pagalbą nužudyti JAV prezidentą – nepavykusi JAV invazija į Kiaulių įlanką Kuboje, CŽV bandymai nužudyti jį patį. Du mėnesiai prieš nužudymą F.Castro pareiškė: „Jungtinių Valstijų lyderiai turėtų prisiminti, kad jei jie padeda teroristams eliminuoti Kubos lyderius, jie ir patys nėra saugūs.“
Knygoje „Žiaurus ir sukrečiantis veiksmas“ (A Cruel and Shocking Act) Philipas Shenonas aprašo, kaip Warreno komisijos darbuotojas Williamas Colemanas buvo nusiųstas susitikti su F.Castro ir grįžęs raportavo, kad Kubos valdžia neturėjo nieko bendro su nužudymu.
Buvęs BBC žurnalistas Anthony Summersas savo tinklaraštyje rašo, kad apie tai pirmą kartą išgirdo iš paties W.Colemano 1994 metais, nors šis detalių ir neatskleidė, sakydamas, kad tai – konfidenciali informacija. A.Summersas vėliau šią istoriją – ir W.Colemano paneigimą – perpasakojo 2006 metais „The Times“ išspausdintame straipsnyje.
Sovietų KGB
Tuo metu buvo pats Šaltojo karo įkarštis, o L.H.Oswaldas turėjo galybę ryšių su Sovietų Sąjunga. Trumpai tarnavęs JAV jūros pėstininku, jis pabėgo į SSRS 1959 metais ir ten vedė Mariną Prusakovą, kurios dėdė dirbo sovietų KGB. Vėliau, būdamas Meksikoje, L.H.Oswaldas bandė gauti Kubos ir Sovietų Sąjungos vizas.
Į J.F.Kennedy šnairavo ir KPSS CK pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas, kurio bandymas dislokuoti sovietų raketas Kuboje gėdingai žlugo. Tačiau KGB pareigūnas Viačeslavas Nikonovas 1993 metais žiniasklaidai pasakojo, kad L.H.Oswaldas pasirodė įtartinas KGB vadovams, nes nesidomėjo marksizmu.
Karo pramonės bendruomenė
Pasak įvairių versijų, J.F.Kennedy išdaviku laikė ir jo mirtį suplanavo CŽV, FTB, Pentagonas arba slaptosios tarnybos.
2008 metais pasirodžiusioje knygoje „JFK ir tai, kas nepasakoma: kodėl jis mirė ir kodėl tai svarbu“ („JFK and the Unspeakable: Why He Died and Why It Matters“) James'as W.Douglassas tvirtina, kad prezidentas mirė, nes nepritarė Šaltojo karo pasaulio suvokimui ir bandė siekti taikos.
Oliverio Stone'o filmas „JFK“ pasakoja apie Naujojo Orleano apygardos prokurorą Jimą Garrisoną, kuris savarankiškai tyrė prezidento nužudymą.
J.Garrisonas 1967 žurnalui „Playboy“ pasakojo, kad J.F.Kennedy nužudė visai ne L.H.Oswaldas, o partizaninis būrys, sudarytas iš F.Castro priešininkų ir sukarintų dešiniųjų organizacijų. Pasak jo, CŽV suplanavo nužudymą kartu su karo pramonės vadais, nes buvo suinteresuoti, kad toliau tęstųsi Šaltasis karas ir konfliktas Vietname.
Tačiau vis dar gyvi Warreno komisijos nariai sako, kad iki šiol nepaaiškėjo jokių naujų faktų, kurie verstų permąstyti jų išvadą: prezidentą nušovė L.H.Oswaldas ir nei jis, nei J.Ruby nepriklausė didesnei sąmokslininkų grupei. Vis dėlto sąmokslo teorijų nemažėja net ir praėjus usei imto metų nuo Amriką sukrėtusios prezicdento žmogžudystės.
