Iki pat akimirkos, kai A.Kramp-Karrenbauer paskelbė, kad pasitrauks, kai tik partija išsirinks naują lyderį, vien mintis, kad CDU galėtų vadovauti Arminas Laschetas, skambėjo neįtikinamai.
Juk dar 2018 metų gruodį apklausa parodė, kad daugiausiai gyventojų Vokietijoje turinčios Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras A.Laschetas nėra nei populiarus pačioje partijoje, nei plačiau žinomas šalyje.
Bet situacija pasikeitė. Nors pats A.Laschetas nėra niekaip parodęs, esą turi ambicijų vadovauti CDU, vien tai, kad jis puikiai tvarkosi Šiaurės Reine-Vestfalijoje, automatiškai liudija jo kandidatūrą pakeisti A.Kramp-Karrenbauer ir A.Merkel.
Pastarosios iki šiol dirbo duetu, o A.Kramp-Karrenbauer nueidama nuo didžiosios politikos scenos net įgėlė A.Merkel – ji pareiškė, kad CDU tik susilpnėjo, kai buvo atskirtos kanclerio ir partijos lyderio pozicijos.
„Turkas Arminas“
58-erių politikas, kuris yra gimęs Achene, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje vadovauja koalicijai, kurią sudaro CDU ir liberali Laisvųjų demokratų partija.
Nacionalinėje plotmėje dirbantys strategai neabejotinai pastebėjo, kad A.Lascheto vadovaujamo regioninio CDU skyriaus reitingai itin solidūs.
Laisvųjų demokratų partijos vicepirmininkas Wolfgangas Kubickis sako, kad A.Laschetas – apskritai malonus žmogus.
„Jį lengva mėgti. Jis gali pavergti kitus ir suvienyti juos bendram tikslui, bet tuo pačiu yra meistriškai įvaldęs neišsidavimo meną. Manau, kad būtent todėl Arminas taps CDU kandidatu į kanclerius“, – teigė W.Kubickis.
Kadangi apie imigraciją A.Laschetas kalbėdavo remdamasis ne emocijomis, o faktais, politiniai priešininkai jį praminė „turku Arminu“.
Dar prieš kelerius metus svarbaus vaidmens A.Laschetui niekas nenumatė. 1994-aisiais patekęs į Bundestagą, po ketverių metų jis prarado deputato portfelį, o vėliau, 2005-2010 metais tyliai dirbo ministru Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.
Dar anksčiau A.Laschetas dirbo žurnalistu ir yra liberalių pažiūrų. Šiaurės Reine-Vestfalijoje jis tapo pirmuoju žemės ministru integracijai.
O kadangi apie imigraciją kalbėdavo remdamasis ne emocijomis, o faktais, politiniai priešininkai jį praminė „turku Arminu“.
A.Lascheto asmeninis gyvenimas niekuo neišskirtinis. Jis jau daugiau nei tris dešimtmečius yra vedęs savo žmoną – ir paauglystės meilę – Sussane, su kuria turi tris vaikus. Politikui patinka futbolas, atostogos Italijoje ir detektyvai.
Ištikimas A.Merkel
Kai Šiaurės Reino-Vestalijos žemėje CDU pasitraukė į opoziciją ir A.Laschetas ėmėsi vadovauti partijos skyriui šiame regione, kritikos jis ėmė sulaukti daugiau – tokia jau politika.
Bet politikas atsilaikė, taip, anot „Deutsche Welle“, parodydamas, kad yra rimtas žaidėjas, su kuriuo kitiems reikia skaitytis – nepaisant jo žaismingo stiliaus. Turbūt logiška, kad 2017 metais A.Laschetas tapo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeru.
Jis laikomas uoliu A.Merkel lojalistu. Kai 2015 metais Vokietijoje užvirė migrantų krizė ir kanclerės adresu pasipylė gausybė ne visada pamatuotos kritikos, A.Laschetas pasiūlė jai visapusišką paramą.
Tiesa, šiandien politinės aplinkybės – visų pirma, kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimas – verčia tiek A.Merkel, tiek A.Laschetą laikytis kiek griežtesnių nuostatų migracijos politikos klausimais.
A.Laschetas, anot analitikų, sugebėtų suburti ir trijų partijų – CDU, žaliųjų ir Laisvųjų demokratų – koaliciją.
A.Laschetas taip pat priklausė vadinamajam „Pizza Connection“ judėjimui. Kai Vokietijos dar buvo dvi, vienoje tuometės Vakarų Vokietijos sostinės Bonoje picerijoje rinkdavosi CDU ir Žaliųjų partijos jaunimas, kuris diskutuodavo apie politiką.
Tokiose diskusijose užmegztos pažintys politikui naudingos iki šiol, mat debatų dalyviai šiandien užima aukštas pozicijas tiek CDU, tiek žaliųjų stovykloje.
Apklausos lyg tyčia rodo, kad šių dviejų politinių jėgų koalicija labai įmanoma, o A.Laschetas būtų kone idealus kandidatas jai vadovauti, nes yra laikomas „žaliuoju krikščioniu demokratu“, nors ir dirba koalicijoje su liberalais.
Kita vertus, A.Laschetas, anot analitikų, sugebėtų suburti ir trijų partijų – CDU, žaliųjų ir Laisvųjų demokratų – koaliciją. Toks darinys buvo planuojamas jau 2017 metais, bet derybos žlugo iš jų pasitraukus liberalams.
Lemtingas skandalas Rytuose
A.Kramp-Karrenbauer, neretai vadinama AKK, 2018 metais perėmė iš A.Merkel CDU pirmininkės postą ir buvo laikoma potencialia kandidate perimti kanclerio postą, nors jos konservatyvus blokas patyrė virtinę nesėkmių per regioninius rinkimus.
Ji pirmadienį per neeilinį CDU vadovybės posėdį pareiškė, kad centro dešinioji partija „nėra išsprendusi santykių“ su AfD ir kraštutiniais kairiaisiais klausimo.
Visa tai klostėsi po CDU patirto akibrokšto Tiuringijos žemėje, kai šios partijos vietos įstatymų leidėjai nepakluso centrinės vadovybės pozicijai ir savo balsais palaikė AfD deputatus, kad nuverstų kraštutinių kairiųjų pažiūrų regiono vyriausybės vadovą.
Vokietijos federalinio parlamento rinkimai turėtų vykti ateinančių metų rudenį.
Kita vertus, trapi valdančioji koalicija, suformuota CDU, jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – ir centro kairiųjų socialdemokratų, gali iki to laiko neišsilaikyti.
AKK bandymai iš Berlyno primesti griežtą tvarką dėl nebendradarbiavimo su kraštutiniais dešiniaisiais buvo visiškai nesėkmingi buvusiuose komunistiniuose šalies rytuose.
Ten sėkmingas AfD ir kraštutinės kairiosios partijos „Kairė“ pasirodymas kai kurių žemių rinkimuose trukdo tradicinių ideologijų partijoms suformuoti funkcionuojančias koalicijas.
-
A.Merkel: neatleistina, kad Tiuringijos vadovas išrinktas su kraštutinių dešiniųjų parama
-
Po akibrokšto dėl kraštutinių dešiniųjų A.Merkel atleido vyriausybės pareigūną
-
A.Merkel „įpėdinė“ A.Kramp-Karrenbauer neves partijos į 2021-ųjų rinkimus
-
Galimi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politiniai įpėdiniai
