Įtampa tarp Kinijos ir JAV pasiekė aukščiausią lygį nuo to, kai daugiau nei prieš 40 metų šalys normalizavo santykius. O JAV vyriausybės įsakymas uždaryti Kinijos konsulatą Hjustone – tik vienas paskutinių santykių pablogėjimo pavyzdžių, rašo „The New York Times“.
Šiuo metu D.Trumpo administracija svarsto uždrausti į JAV atvykti visiems 92 milijonams Kinijos Komunistų partijos narių, galimai iš šalies būtų išsiųsti partijos nariai, jau esantys JAV.
Tokiu atveju Kiniją imtųsi atsakomųjų veiksmų prieš amerikiečius.
Štai kas įvyko per keletą pastarųjų metų:
Kaltinimai dėl koronaviruso
D.Trumpas ir jo pavaldiniai kaltino Kiniją dėl koronaviruso, kuris pirmiausia pasirodė Kinijos mieste Uhane, plitimo. Jie virusą vadino terminais, kai kurių stebėtojų laikomais rasistiniais: Vuhano virusu, Kinijos virusu, Kung Flu (žodis „flu“ angliškai reiškia gripą).
Liepą D.Trumpas įšaldė finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), kurią kaltino padėjus Kinijai dangstyti viruso plitimą. Šią savaitę JAV Teisingumo departamentas paskelbė, kad Kinijos programišiai mėgino pavogti COVID-19 tyrimų informaciją
Savo ruožtu Kinija kritikavo prastą D.Trumpo vyriausybės atsaką į protrūkį JAV. Kinijos propagandistai platina niekuo nepagrįstą sąmokslo teoriją, kad pernai spalį Uhane apsilankę amerikiečių kariai paskleidė virusą.
Prekybos karas
Tapęs prezidentu D.Trumpas kelis kartus įvedė muitus kiniškoms prekėms, Kinija atsakė, taip prekybos karas tęsėsi daugiau nei dvejus metus. Sausį buvo paskelbtos paliaubos ir pasirašyta dalinė prekybos sutartis, tačiau didžioji dalis muitų vis dar nėra atšaukti.
Pretenzijos į Pietų Kinijos jūrą
D.Trumpo administracija metė iššūkį Kinijos pretenzijoms dėl didelės dalies Pietų Kinijos jūros suverenumo ir kontrolės, įskaitant itin svarbius jūrų transporto kelius.
Neseniai valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, vadinantis Kiniją pagrindine saugumo grėsme, paskelbė, kad didžioji dalis Kinijos pretenzijų į Pietų Kinijos jūrą yra „visiškai neteisėtos“. „The New York Times“ rašo, kad tai atvėrė kelią potencialioms karinėms konfrontacijoms tarp Kinijos ir JAV pajėgų Ramiajame vandenyne.
Mūšis dėl technologijų
Kelios JAV administracijos iš eilės kaltino Kiniją amerikiečių technologijų vagystėmis. Vadovaujant D.Trumpui didžiausia technologijų kompanija „Huawei“ buvo įtraukta į „juodąjį sąrašą“, praeitą savaitę Jungtinė Karalystė paskelbė uždraudžianti pirkti 5G įrangą iš „Huawei“.
Žurnalistų darbo ribojimai
Kaltindama Kinijos valstybinės žiniasklaidos priemones propagandos skleidimu, D.Trumpo administracija smarkiai apribojo Kinijos piliečių, kurie gali dirbti Kinijos naujienų organizacijose JAV, skaičių.
Kinija atsakė įsakydama išsiųsti tokių amerikietiškų žiniasklaidos priemonių kaip „The New York Times“, „ The Washington Post“ ir „The Wall Street Journal“ žurnalistus.
Represijos prieš uigūrus
Šį mėnesį D.Trumpo administracija paskelbė sankcijas Kinijos pareigūnams, įskaitant aukšto rango Komunistų partijos narį, už žmogaus teisių pažeidimus Sindziango regione prieš musulmonų uigūrų mažumą.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min paaiškina: kodėl Kinija uždarė milijoną uigūrų į perauklėjimo stovyklas?
Pekinas pažadėjo atsakomąsias priemones prieš amerikiečių insitucijas ir individus dėl elgesio, susijusio su Sindziango klausimais. Šioje Kinijos dalyje pareigūnai milijoną uigūrą uždarė į priverstinio darbo stovyklas, jie yra akylai sekami, rašo „The New York Times“.
Taivano klausimas
Kinijos vyriausybei bet kokie JAV veiksmai, grindžiami Kinijoje gyvenančių žmonių gynimu, yra suvokiami kaip kišimasis į vidaus politiką.
Gegužę D.Trumpo administracija patvirtino 180 mln. dolerių vertės ginklų pardavimo Taivanui sandėrį. Tai – didesnio Kiniją supykdžiusi susitarimo dėl ginkluotės pardavimo dalis.
Taivanas – de facto nepriklausoma valstybė, nors niekada formaliai nepaskelbė nepriklausomybės. Pekinas laiko Taivaną šalies dalimi.
