Jau prieš rinkimus daugelis analitikų prognozavo, kad radikalai Europos Parlamente bus ypač naudingi Europos vienybę skaldančiam Kremliui. Situaciją dar labiau paaštrino Krymo aneksija ir Ukrainoje prasidėjęs Rusijos kurstomas karas.
Tiesa, nurodyti tiesioginius Europos radikalų ir Kremliaus ryšius nėra taip paprasta. Vienas iš vaizdingiausių tiesioginės įtakos pavyzdžių – Rusijos „First Czech Russian Bank“ 9 milijonų eurų paskola Prancūzijos „Nacionaliniam frontui“.
Už šią paramą Marine Le Pen vedamų Prancūzijos radikalų partijai tiesiogiai atsakingas buvo dėl jos derėjęsis Jeanas-Lucas Schaffhauseris. Europos Parlamento narys J-L.Schaffhauseris anksčiau dirbo „Dassault Systemes“ tarptautiniu konsultantu.
Būtent buvusių savo ryšių dėka prancūzas padėjo ilgai paramos Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kitose valstybėse negavusiai radikalų partijai gauti Kremliaus įtakai priklausančio Rusijos banko paramą.
Nenuostabu, jog dosnią finansinę paramą gavę veikėjai vėliau imasi advokatauti dabartinei Rusijos užsienio politikai. Puikiu tokios destruktyvios veiklos pavyzdžiu tapo pasipriešinimas Europos Parlamento nario, Europos liaudies partijos atstovo Gabrieliaus Landsbergio ataskaitai dėl ES-Rusijos santykių.
Ši ataskaita gali lemti tolesnį sankcijų tęsimą Rusijai ir aiškesnę paramą Ukrainos karo klausimu bei parems Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko poziciją. Sunerimę Kremliaus rėmėjai skuba užkirsti kelią tam tikrų ataskaitos punktų įgyvendinimui.
15min.lt turėjo galimybę susipažinti su ES-Rusijos santykių ataskaitai siūlomais pakeitimais.
Stengiasi teisinti Rusijos agresiją
Prancūzijos radikalų Jeano-Luco Schaffhauserio, Aymerico Chauprade'o, Nicolas Bay ir Italijos nacionalistinio „Šiaurės lygos“ judėjimo nario Mario Borghezio siūlymu, norima ataskaitą papildyti faktu, kuris paneigtų Rusijos agresijos prieš Gruziją 2008 metais istoriją.
Jie siūlo įtraukti 2009 metų rugsėjį parengtos šveicarų diplomatės Heidi Tagliavini ataskaitos punktą, kuriame teigiama, jog būtent Gruzija pradėjo karinius veiksmus, naktį iš 2008 metų rugpjūčio 7 į 8 apšaudydama Cchinvalio miesto, Pietų Osetijoje, gyventojus.
Šioje pataisoje neatsižvelgiama į faktą apie pripažintas provokacijas iš Rusijos pusės bei faktą, kad po šio karinio konflikto ES tik dar labiau sutvirtino santykius su Rusija, bandydama įtraukti ją į vakarietiškų žaidimo taisyklių erdvę.
Ta pati ketveriukė iš EP radikalų gretų žengia dar toliau. Jie siekia panaikinti G.Landsbergio ataskaitos punktą, kalbantį apie neteisėtą Krymo aneksiją ir Ukrainos suverenumo bei teritorinio integralumo pažeidimus.
„Nacionalinio fronto“ atstovai ir jų bendramintis iš Italijos mokesčių inspektorių kratytos ir daug įtarimų keliančios „Šiaurės lygos“ siūlo pripažinti Krymo ir Sevastopolio prijungimą prie Rusijos kaip teisėto referendumo rezultatą.
Dėl karų kaltina JAV ir NATO
Ir to negana. Skandalingiausiu pareiškimu ataskaitos pakeitimų pasiūlymuose galima laikyti 49-ąją pataisą. Joje ginčijamas G.Landsbergio ataskaitos teiginys, kad Rusija sukėlė „įšaldytus“ konfliktus Padniestrėje, Abchazijoje, Pietų Osetijoje ir Kalnų Karabache.
Prancūzijos radikalų J.-L.Schaffhauserio, A.Chauprade'o, N.Bay ir Italijos nacionalistinio „Šiaurės lygos“ judėjimo nario M.Borghezio teigimu, šį teiginį reikia keisti pastaba, jog „JAV, naudodamasi NATO priedanga, sukėlė šiuos „įšaldytus“ konfliktus“. Vėliau ši grupelė reikalauja įtraukti punktą ir apie tai, kad JAV kursto karą ir Ukrainoje.
Vėliau ši grupelė reikalauja įtraukti punktą ir apie tai, kad JAV kursto karą ir Ukrainoje.
Prie šio nedidelio choro prisideda ir Austrijos atstovai – dešiniųjų populistų „Laisvės“ partijos narys Georgas Meyeris ir Haraldas Vilimsky. Šie Kremliui palankios partijos atstovai siūlo ataskaitoje naudoti štai tokį teiginį: „daugelis šalių pritaikė panašias sankcijas Rusijai. Šiuo atveju ES leidosi būti vadovaujama JAV interesų“.
Kairieji radikalai reikalauja naikinti sankcijas
Nuo dešiniųjų radikalų nedaug atsilieka ir kairieji. Jų pastangos reiškiasi troškimu išsaugoti kurį laiką buvusius naudingus ekonominius ryšius su Rusija.
Ispanijos kraštutinės kairės atstovai – populistinės „Podemus“ partijos lyderis Pablo Iglesias ir jo kolega Javieras Couso Permuy siūlo esamuoju laiku kalbėti apie partnerystę su Rusija bei pabrėžti, kad „Rusija yra viena pagrindinių ES prekybinių partnerių, su kuria jau sukurtas labai aukštas bendro pasitikėjimo lygis“.
P.Iglesias ir J.Couso Permuy pabrėžia, jog ES pozicija turėtų būti taikinga, o derybose su Rusija turi būti vadovaujamasi dialogo principu. Ispanijos kairiųjų atstovai neišplečia savo minties ir nenurodo, kokių rezultatų iki šiol buvo pasiekta, vadovaujantis dialogo principu.
Prie ispanų balsų prisijungia ir Vokietijos atstovas Helmutas Scholzas iš „Die Linke“ ultrakairiųjų partijos. Jis ragina švelninti retoriką ir neįsivelti į propagandos karus.
Ispanai akivaizdžiai piktinasi ES sankcijomis, tad siūlo ataskaitoje pridėti punktą apie tai, kad šios ekonominės sankcijos Rusijai jau įrodė savo neveiksmingumą ir buvo nesąžiningos visos Europos atžvilgiu.
Paneigia vieni kitų teiginius
Tiesa, šį sankcijų Rusijai ir jų žalos ES faktą paneigia kolegų radikalų siūlymai. Minėtoji ketveriukė (trys „Nacionalinio fronto“ radikalai muškietininkai ir jų kolega italas) siūlo net keletą pataisų, pabrėžiančių, kad didžiausia žala buvo padaryta ne atsakingiems asmenims, o Rusijos žmonėms, kurie jau patiria didelių ekonominių ir socialinių sunkumų.
Kremliaus propagandos taktika, kai nuo karinių grasinimų ir gąsdinimų pereinama prie apeliavimo į blogą humanitarinę ir žmogaus teisių užtikrinimo situaciją, naudojama ir „Nacionalinio fronto“ atstovų. Negana to, Europos Parlamento nariai vadovaujasi paneigtų Kremliaus propagandos faktų argumentais.
Štai 420-ojoje pataisoje reikalaujama atsižvelgti į sudėtingą situaciją Ukrainoje. Politinių oponentų ir kritikų persekiojimo pavyzdžiu tampa Kremliaus televizijų transliuota istorija apie jaunos merginos Paulinos žūtį po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šarvuočiu Konstantynivkos kaime.
Radikalai taip pat nori į ataskaitą įtraukti niekuo nepagrįstus kaltinimus apie Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko ir prezidento Petro Porošenkos tariamus saitus su ginklų pramone ir jų gaunama nauda iš kurstomo karo Ukrainoje.
Ataskaita ir jai pateiktos pataisos puikiai parodo skilimą, kurį bandoma gilinti Europos Parlamento erdvėje. Išraiškingiausiu faktu tampa tai, kad atvirkščių sąvokų ir „kitos tiesos“ koncepcijos suvienija tiek kairės, tiek dešinės radikalus, o finansiniai srautai, politiniai interesai ir noras bendradarbiauti tiesiogiai siejasi su Kremliumi.
