Ar prisimenate, kai vienintelė alternatyva dėl Irano branduolinės programos buvo karas: 2015 m. Kongrese svarstant, ar pritarti, ar atmesti sutartą jungtinį visaapimantį veiksmų planą, prezidentas Barackas Obama Amerikos universitete išdėstė sudėtingą dilemą: vienintelis pasirinkimas yra rinktis arba diplomatiją, arba tam tikros formos karą, kuris galbūt prasidėtų ne iškart, ne po trijų mėnesių, bet netrukus, rašo „Bloomberg“.
Kuomet Donaldas Trumpas pasitraukė iš susitarimo, tai nevirto mūšiu ir Iranas nepuolė atnaujinti branduolinių ginklų tyrimų. Valstybė kreipėsi į Europos atstovus derėdamasi, kad patvirtintas planas išliktų.
JAV ir jos sąjungininkės susiduria su rimta problema – Iranas toliau testuoja balistines raketas pažeisdamas Jungtinių Tautų rezoliucijas ir kursto neramumus bei remia terorizmą, konkuruodamas dėl regioninės viršenybės su Saudo Arabija ir kitomis Arabijos valstybėmis.
Susitarimas su trūkumais – geriau nei jokio
Pasak K.M.Pollacko, Irano branduolinis susitarimas nebuvo geras.
„Aš jaučiausi, kad atidavėme daugiau, nei turėjome, o gavome mažiau, nei galėjome. Bet tai vis tiek buvo naudingas sandoris, kadangi jis Irano branduolinę programą įšaldė 10–15 metų. Tai duoda laiko pasiruošti Irano agresyviai plėtrai regione ir sukurti svertų vėl grįžti prie derybų ir įtikinti Rusiją, Kiniją ir Iraną sutarti dėl geresnio ilgalaikio susitarimo“, – sako ekspertas.
Tačiau nei B.Obama, nei D.Trumpas neišreiškė susirūpinimo dėl Irano veiksmų Artimuosiuose Rytuose. Dabar D.Trumpas pasitraukė iš susitarimo be jokių rimtų strateginių priežasčių ir be jokio kito plano ar galimybių sudaryti geresnį susitarimą.
Kadangi sutartis nebuvo sudaryta Senate, D.Trumpui ją nutraukti buvo labai lengva, nepaisant itin didelių prieštaravimų Kongrese.
K.M.Pollackas teigia, kad neapgalvoti ir nerūpestingi D.Trumpo sprendimai yra potencialiai žalingi JAV, jie gali pakenkti ir deryboms su Šiaurės Korėja.
Jo nestebina Irano reakcija – iraniečiai parlamente sudegino Amerikos vėliavas, paleido raketų į Izraelį iš Sirijos.
„Tai buvo griežtas atsakas, iraniečiai iš esmės žaidė pagal branduoliniame susitarime nustatytas taisykles. Iranas iš to gavo naudos, nors ir ne tiek, kiek tikėjosi. Dabar jų žmonės labai nepatenkinti ekonomine padėtimi ir manau, kad režimui labai patiktų, jei galėtų D.Trumpo sprendimą išnaudoti, kad gautų papildomos naudos iš šalių, kurios susitarimo laikosi“, – sako K.M.Pollackas ir aiškina, kad Iranas norės kompensacijų už JAV pasitraukimą
Pasak eksperto, Irano valstybingumas yra labai fragmentuotas. JAV pasitraukimas, tikėtina, įneš daugiau sumaišties vidaus politikoje. Irano prezidentas Hassanas Rouhani yra nuosaikus Vakarų atžvilgiu ir jis laikėsi pozicijos, kad Iranas turi užbaigti JAV sankcijas, kad ekonomika būtų pertvarkyta.
Dvejus metus prezidentui teko sunki dalia įtikinti kraštutinių pažiūrų vietos politikus, kadangi šalies ekonomikos proveržis neįvyko sudarius branduolinį susitarimą. Taip buvo iš dalies dėl to, kad dalis JAV sankcijų išliko, tačiau pagrindinė priežastis – korupcija ir prasta vadyba, kuri niekaip nesusijusi su branduoline programa. D.Trumpo atsitraukimas ir galimos sankcijos gali sustiprinti kraštutines jėgas ir susilpninti Irano prezidentą.
K.M.Pollackas netiki, kad pasitvirtins Baltųjų rūmų prielaidos, jog Iranas, patyręs naujas sankcijas, pats ateis iš naujo persiderėti griežtesnėmis sąlygomis.
„Manau, kad žmonės pamiršta, jog yra Kinija, Rusija, Indija ir kitos valstybės, kurios arba priešinasi JAV, arba, kaip vadiname, laikosi neutraliai. Spauda dabar daug svarsto, ką darys Europa. Aš manau, kad Europos ir JAV prekybiniai ryšiai pasirodys esantys per stiprūs, todėl europiečiai skųsis, bet ryžtingų veiksmų nesiims. Dar daugiau, Europos prekybos ryšiai su Iranu yra beveik nereikšmingi, todėl šios rinkos praradimas labai nepasijustų“, – „Bloomberg“ sako K.M.Pollackas.
O Rusija yra Irano strateginė sąjungininkė, Kinija ir Indija yra pagrindinės naftos pirkėjos. Jos gali priešinis JAV sankcijoms ir provokuoti „jas nubausti“. Tai būtų naudinga Teheranui finansiškai, diplomatiškai ir psichologiškai, todėl jis vargiai grįžtų prie derybų stalo, nors tai nėra neįmanoma, vertina ekspertas.
Ekspertas tikina, kad Vakarai daugiau dėmesio turėtų skirti konfliktams Artimuosiuose Rytuose, kadangi Iranas čia siekia konsoliduoti savo įtaką ir tapti regionine galia.
„Irano vaidmuo Sirijoje ypač išaugo. Jei jiems bus leista konsoliduoti kontrolę, Sirija taps sausumos jungtimi į Libaną ir raketų paleidimo aikštele prieš Izraelį, Jordaniją ar Saudo Arabiją“, – vertina K.M.Pollackas ir teigia, kad Iranas Sirijoje norėtų pakartoti Vietnamo scenarijų, kuomet remti vietos sukilėlius daug pigiau ir paprasčiau, nei mėginti išlaikyti režimą.
Ekspertas skatintų JAV prezidentą išlaikyti karinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Iraku, norint išlaikyti įtaką regione. Taip pat padėti Saudo Arabijos kovoje su hučiais.
