Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kas vyksta branduolinio bandymo metu?

Šiaurės Korėja atliko iki šiol stipriausią branduolinį bandymą – susprogdino vandenilio bombą. Kas vysta tokio bandymo metu, aiškina CNN.
Šiaurės Korėja atliko šeštąjį branduolinį bandymą
Šiaurės Korėja atliko šeštąjį branduolinį bandymą / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pirmas ženklas pasauliui apie Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus yra seisminis aktyvumas. Tai, kas yra panašu į žemės drebėjimą Korėjos pusiasalyje, užregistruoja viso pasaulio specialistai.

Branduoliniai sprogimai, kaip ir žemės drebėjimai, siunčia į žemę energijos bangas, sukurdami elastines bangas. Specialistai labai greitai nustato bangų kilmę.

Vykstant sprogimui, pirminės bangos yra stipresnės, o antrinės – silpnesnės. Vykstant žemės drebėjimui stebimas priešingas procesas: pirmosios bangos yra silpnesnės, o vėlesnės yra stipresnės.

Vykstant bandymams, apie juos liudija ir palydovinės nuotraukos. Šiaurės Korėją sekančios programos „38 North“ analitikai pasidalijo nuotraukomis, iš kurių matyti, kad bandymų zona buvo paruošta dar balandį. Analitikai lygina nuotraukas, ieškodami, kas išduotų galimus bandymus. Juos rodo:

  • Iš tunelių yra išpumpuojamas vanduo, kad komunikacijų ir monitoringo įranga liktų sausa
  • Statybinės medžiagos, tokios kaip smėlis ir betonas
  • Keistos tekstūros medžiagos ant žemės, kurios gali liudyti apie nutiestus kabelius
  • Yongbyon branduolinių mokslinių tyrimų centre gali būti pastebėtos specialios transporto priemonės, kurios gali gabenti radioaktyvias medžiagas.
  • Likus kelioms dienoms iki bandymo, dažniausiai yra labai tylu. Tai gali reikšti, kad bandymų zona veikia kaip įprasta, tačiau taip pat liudyti, kad yra pasiruošta branduoliniam bandymui, ir Pchenjanas laukia galimybės jį pradėti. Bandymai dažniausiai atliekami tada, kai gali padaryti maksimalią politinę įtaką.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas ir Kim Jong Unas
„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas ir Kim Jong Unas

Žinoma, palydovinėmis nuotraukomis paremtos išvados gali būti labai spekuliatyvios.

„Šiaurės Korėja tikrai supranta, kad pasaulis ją stebi, ir todėl neabejotinai stengiasi manipuliuoti informacija“, – aiškina „38 North“.

Kai raketa iššaunama į dangų, galima stebėti jos teritoriją. Pchenjano paviešintos paleidimo nuotraukos rodo ugnies spalvą, raketos dydį, paleidimo platformą. Tai yra vertinga informacija. Tačiau branduolinių bandymų nuotraukomis Pchenjanas nesidalija.

O štai tada viskas aptemsta. Beveik neįmanoma gauti detalios, tikslios informacijos apie kiekvieną sprogimą. Priešingai nei raketų bandymai, branduoliniai sprogimai vyksta po žeme, taigi nedaug ką galima stebėti iš aplinkos.

Kai raketa iššaunama į dangų, galima stebėti jos teritoriją. Pchenjano paviešintos paleidimo nuotraukos rodo ugnies spalvą, raketos dydį, paleidimo platformą. Tai yra vertinga informacija. Tačiau branduolinių bandymų nuotraukomis Pchenjanas nesidalija.

Po penktojo branduolinio bandymo 2016 metais Šiaurės Korėja aiškino sėkmingai išbandžiusi branduolinę galvutę, kurią gali nešti raketa.

2016 metų kovą paviešintose nuotraukose matyti, kaip Kim Jon Unas analizuoja sumažintą branduolinį ginklą (bent jau taip teigė Šiaurės Korėja).

Kadangi analitikai neleidžiami stebėti bandymų, vienintelis būdas pagrįsti teiginį, kad Šiaurės Korėja turi branduolinę galvutę, yra ją panaudoti.

Seisminis aktyvumas liudija, kad sprogimo būta. Penktasis branduolinis bandymas turėjo 10 kilotonų sprogstamąją galią, taigi buvo kiek silpnesnis už „little boy“ – JAV ant Hirosimos numestą atominę bombą.

Pirminiais duomenimis, šeštasis branduolis bandymas buvo 120 kilotonų, taigi žymiai galingesnis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos