Įvykiai okupuotoje Rytų Ukrainoje, nenuostabu, patraukė daugybės žmonių Ukrainoje dėmesį. Antradienį pasirodė pranešimų, kad „žali žmogeliukai“ perima administracinių pastatų Luhanske kontrolę.
Netrukus taip pat pranešta, kad į Luhanską atvyko kariniai daliniai iš kaimyninės apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos, o žiniasklaidą ir socialinius tinklus užplūdo spekuliacijos.
Kuo visa tai baigsis, toli gražu neaišku. Anot N.Holmovo, nutuokti galima tik tai, kad situacija Luhansko liaudies respublikoje (LLR) sukasi aplink Kremliaus paskirtą teritorijos lyderį Igorį Plotnickį ir jos „vidaus reikalų ministrą“ Igorį Kornetą.
Šalti santykiai
Pasak N.Holmovo, jokia paslaptis, kad I.Plotnickis yra Vladislavo Surkovo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjo, kuruojančio užimtas Donbaso teritorijas, lėlė. Esą jei jis toks nebūtų, tuomet tikrai neužimtų pareigų, kurias užima.
Ne paslaptis ir tai, kad I.Plotnickis tiesiog nėra gabus lyderis bei administratorius. Jis turi daug priešų – visus, kurie pamatė jo silpnybes, I.Plotnickis atleido, įkalino ar nužudė. Dėl to nenuostabu, kad ir jį patį pernai rugpjūtį kėsintasi nužudyti.
Tuo tarpu I.Kornetas LLR „vidaus reikalų ministru“ dirba tik dėl to, kad į tokį postą jį paskyrė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB).
Kremliaus finansuojama okupacija tokia jau yra, kad asmenys, atsakingi už „vidaus saugumą“, tiesiog privalo būti FSB statytiniai. Kitaip neįmanoma.
„Jau kuris laikas akivaizdu, kad Plotnickio ir Korneto santykiai šalti – tik nežinoma, ar dėl to, kad Kornetas puikiai suvokia, kaip nesėkmingai dirba Plotnickis, ar dėl nesutarimų dėl nešvarių pinigų srautų, ar dėl skirtingų viršininkų Maskvoje.
Luhansko gatvėse pasirodę „žmogeliukai“ pavaldūs „Vidaus reikalų ministerijai“, taigi – I.Kornetui.
Galbūt jie tiesiog vienas kito nemėgsta – būna ir taip“, – rašo N.Holmovas.
Kad ir kaip būtų, prieš kelias dienas I.Plotnickis nusprendė atleisti I.Kornetą. Ar Kremlius tokiam žingsniui pritarė, nežinoma. Neaišku ir tai, ar I.Plotnickis apie savo sprendimą informavo FSB – juk jis atsako V.Surkovui.
Bet „vidaus reikalų ministras“ I.Kornetas į įsakymą niekaip nereagavo – net žinodamas, kaip I.Plotnickis elgiasi su tais, kurie drįsta jam nepaklūsti. Luhansko gatvėse pasirodę „žmogeliukai“ pavaldūs „Vidaus reikalų ministerijai“, taigi – I.Kornetui.
Kam Kremliui perversmas?
N.Holmovui nepanašu, kad įvykius kaip nors pakurstė Kremlius. Maskva okupuotame Donbase nori palaikyti stabilumo įspūdį – kad ir kokia skurdi būtų realybė.
„Jei įvykiai yra gudrybė siekiant dislokuoti „Rusijos taikdarius“, kodėl tuomet leista į Luhanską atvykti tokioms gausioms pajėgoms iš Donecko? Ar norima išprovokuoti nedidelius susirėmimus tarp abiejų „respublikų“, o tuomet atsiųsti „taikdariškas“ Rusijos pajėgas?
Kol kas jokių kinetinių susirėmimų tarp dviejų teritorijų nebuvo, o ir vėliau jie neatrodo tikėtini“, – rašo N.Holmovas.
N.Holmovas: „Kornetas, be abejo, supranta, kad Plotnickio pašalinimui perversmo būdu turėtų pirmiausia pritarti Kremlius. Ir kad jei Kremlius panorėtų pakeisti Plotnickį, tai padarytų be jokio teatrališko vidaus perversmo.“
Tinklaraštininkas mano, kad incidentai Luhanske yra „vidaus reikalas“, kuriuo Kremlius iš pradžių net nesidomėjo. Esą galbūt būtent todėl įtampa taip netikėtai išaugo.
N.Holmovas nesiryžta prognozuoti, kodėl I.Kornetas ryžosi nepaklusti I.Plotnickiui: „Gal jo ryžtą nulėmė FSB tyla, o gal abejonės, kad FSB neapgins jo nuo Surkovo ir pastarojo parankinių.
Atrodo, kad jis suprato, jog veikti reikia greitai – ir norint išgelbėti savo kailį, ir siekiant sukelti reakciją Maskvoje. Nepanašu, kad Kornetas galvoja apie kokį nors perversmą.
Juk jis, be abejo, supranta, kad Plotnickio pašalinimui perversmo būdu turėtų pirmiausia pritarti Kremlius. Ir kad jei Kremlius panorėtų pakeisti Plotnickį, tai padarytų be jokio teatrališko vidaus perversmo.“
I.Kornetas nori išnešti sveiką kailį
N.Holmovas primena, kad I.Plotnickio, kaip ir Donecko separatistų vadeivos Aleksandro Zacharčenkos, parašas puikuojasi ant tam tikrų Minsko susitarimų dokumentų: „Kad ir kokie jų nuklydimai, ar Kremlius tikrai suinteresuotas skubėti juos pakeisti?“
„Negana to, abiejų okupuotų teritorijų lyderiai bet kokiose derybose dėl užimto Donbaso reintegravimo į Ukrainą būtų Kremliaus derybiniai įrankiai“, – rašo tinklaraštininkas.
Esą žvelgiant iš Kremliaus perspektyvos, Rusijai geriau, kad I.Plotnickis liktų pareigose – kaip ir A.Zacharčenka.
„Tad tie žmogeliukai, kurie lapkričio 21 dieną užėmė administracinius pastatus ir išjungė „respublikos“ televiziją bei radiją, beveik neabejotinai yra ištikimi tik Kornetui.
O tai, kad likę saugumo aparato nariai ar „kariuomenė“ iškart nereagavo, galbūt rodo jų požiūrį į Plotnickį. Jie gali nesikišti ir palaukti, kaip rutuliosis situacija“, – svarstė N.Holmovas.
Situacija, anot jo, vis dar rutuliojasi – daug kas dar gali keistis: „Vis dėlto dabar visiškai nepanašu, kad tai būtų Kremliaus sukurta situacija. Neprimena tai ir bandymo surengti perversmą.“
„Panašiau, jog Kornetas siunčia puikiai matomą signalą, kurio negali ignoruoti nei FSB, nei Surkovas“, – daro išvadą N.Holmovas, manantis, kad I.Korneto likimas anksčiau ar vėliau bus nulemtas.
Atmeta kalbas apie „taikdarius“
Bet ką tuomet Luhanske veikia iš Donecko atvykę kovotojai, kurie į misiją leidosi, žinoma, ją palaiminus A.Zacharčenkai ir jo bosams Maskvoje? N.Holmovas mano, kad kol kas net neaišku, į kieno pusę stos doneckiečiai.
„Kaip pasakys Maskva, taip ir bus. Nors Zacharčenka, kaip ir Plotnickis, yra Surkovo žmogus, vis dėlto nepanašu, kad FSB leis sutraiškyti savo žmogų – Kornetą, o Surkovas jo palikimui poste turbūt neprieštaraus, kad ir kaip pyktų Plotnickis“, – teigia N.Holmovas.
Kaip pastebi tinklaraštininkas, laikas parodys, ar Rusija pakeis visą I.Plotnickio administraciją. Tai reikštų, kad I.Plotnickis netenka beveik visos galios.
„Tik vėliau paaiškės, ar šie įvykiai sukels įtampų tarp Surkovo ir FSB, ar bus stengiamasi gerinti vadovavimo okupuotoms teritorijoms koordinavimą. Tačiau dabar panašiau, kad Kremliui visai tinka padėtis Luhanske.
Įtampa Plotnickio ir Korneto santykiuose tik kils. Santykiai tikrai gali virsti kriziniais. Bet kol kas apie Kremliaus planus dėl „taikdarių“ kalbėti neverta – kaip ir apie galimą konfliktą tarp tarnybų Maskvoje“, – rašo N.Holmovas.
