Kaip viskas prasidėjo?
Nuo to, kai gegužės 25 dieną Mineapolyje policijos pareigūnas keliu uždusino sulaikytą afroamerikietį George'ą Floydą, didžiausiame Oregono valstijos mieste Portlande kiekvieną vakarą vyksta protestai.
Ką daro federaliniai agentai?
Liepos viduryje D.Trumpas nurodė dislokuoti federalinius agentus Portlande siekdamas nuslopinti protestus prie šio miesto federalinio teismo rūmų ir kitų pastatų.
Teisių gynėjai ir įstatymų leidėjai piktinosi pranešimais, kad federaliniai agentai, važinėjantys nepažymėtais automobiliais, be jokių paaiškinimų gatvėse sulaiko protestuotojus. Esą nėra aiški ir protestuotojus sulaikančių agentų tapatybė.
Šie agentai priklauso ne policijos pajėgoms, o JAV Krašto saugumo departamentui, Maršalų tarnybai, Muitinės ir sienų apsaugos tarnybai. Oregono generalinė prokurorė Ellen Rosenblum sakė, kad federaliniame teisme iškels bylą šioms institucijoms dėl valstijos gyventojų teisių pažeidimo.
Nepaisydamas kritikos, D.Trumpas praeitą savaitę paskelbė, kad siunčia daugiau federalinių agentų į Čikagą ir kitus didelius miestus padėti kovoti su esą išaugusiu ginkluotu smurtu.
Interviu kanalui „Fox News“ D.Trumpas sakė, kad galėtų JAV miestuose dislokuoti iki 75 tūkst. federalinių agentų.
Ar agentų dislokavimas – teisėtas?
„The Washington Post“ pateikia tokį paaiškinimą: jei federalinė vyriausybė suteikia papildomas pajėgas tam, kad būtų apsaugota federalinė nuosavybė, ar suimti tie, kurie vykdo federalinius nusikaltimus, tuomet federalinių agentų dislokavimas yra visiškai legalus.
Tačiau jei dideli skaičiai federalinių agentų dislokuojami toli nuo federalinės nuosavybės, o aplinkybės nerodo federalinių nusikaltimų įrodymų – net jei vietos nusikaltimai yra plačiai paplitę – tuomet toks dislokavimas gali būti neteisėtas.
Kongresas gali turėti konstitucinę galią leisti tokius veiksmus, tačiau tai nebuvo padaryta.
Ar protestuotojai pasitelkė smurtą?
Kiekvieną vakarą prasidedančios demonstracijos daugiausia yra taikios, atitinka judėjimo „Black Lives Matter“ (BLM) (liet. „Juodaodžių gyvybės svarbios“) tikslus. Demonstracijos vyksta prie apygardos Teisingumo centro ir kalėjimo, kuris yra šalia federalinio teismo.
Didesnei daliai protestuotojų naktimis išėjus namo, kai kurie jų pasuka teismo link. Kai kurie bandė išdaužti langus, užbarikadavo įėjimą į pastatą ir degino laužus. Demonstracijų dalyviai kelis kartus nuvertė tvorą, juosiančią teismą, tuomet buvo pastatytos plieninės barikados, sustiprintos betoniniais blokais. Protestuotojai bandė „pastumti“ šį barjerą degindami nedidelius laužus ir šaudydami fejerverkus.
Maža dalis protestuotojų, prisidengę šalmais ir dujokaukėmis, pasirodo kiekvieną naktį ir bando provokuoti konfliktus, juos kritikavo dalis BLM lyderių. Vis dėlto, dislokavus federalinius agentus vėl išaugo pastaruoju metu mažėjusi parama protestams, rašo „The Guardian“.
Viena iš protestuotojų grupių – mamos, protestuose dainuojančios lopšines ir formuojančios gyvąsias barikadas, pramintas „mamų siena“.
Portlande vyko susidūrimai tarp federalinių agentų ir protestuotojų: pastariesiems mėtant vandens butelius ir fejerverkus, agentai atsakė ašarinėmis dujomis.
Ką sako kritikai?
Portlando meras Tedas Wheeleris sakė, kad federalinių agentų dislokavimas situaciją tik „smarkiai eskaluoja“, esą jų mieste niekas neprašė ir nenori. „Tiesą sakant, norime, kad jie išvyktų“, – kalbėjo T.Wheeleris.
JAV senatorius iš Oregono Ronas Wydenas tikino, kad „Donaldo Trumpo ir jo sukarintų jėgų smurtinės taktikos prieš protestuotojus yra kaip fašistinio režimo, ne demokratiškos tautos“.
Garsi žurnalistė ir istorikė Anne Applebaum rašė, kad, dislokuodamas federalinius agentus, D.Trumpas demonstruoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukurtą „performatyvų autoritarizmą“.
Kelios protestuotojų grupės padavė D.Trumpo administraciją į teismą dėl, jų teigimu, „smurtinio ir bauginančio atsako į naktines demonstracijas prieš sisteminį rasizmą ir policijos brutalumą“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kas yra institucinis rasizmas, apie kurį kalba protestuotojai JAV?
Kodėl D.Trumpas tai daro?
Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei šimtui dienų, D.Trumpas apklausose atsilieka nuo demokrato varžovo Joe Bideno, todėl tokiu būdu gali bandyti suaktyvinti savo bazę. D.Trumpas vaizduoja protestus kaip kurstomus anarchistų, kuriems demokratai esą bijo pasipriešinti.
D.Trumpas prisistato kaip „įstatymų ir tvarkos kandidatas“ – tikisi, kad chaoso miestų gatvėse išsigandę rinkėjai laikys jį saugumo garantu.
Panašios taktikos laikėsi ir buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas. Kai 1967-aisiais JAV vyko didelės rasinės riaušės, jis į rinkimus ėjo kaip tvarkos norinčios ir esą pamirštos viduriniosios klasės kandidatas.
