Šių dviejų atakų lyginimas yra platesnių diskusijų dėl terorizmo ir teroristo apibrėžimų – ką tokie apibūdinimai tiksliai reiškia?
Tarkime, išpuolis, vienoje pasaulio dalyje vadinamas teroristiniu aktu, kitoje gali būti laikomas paprastu nusikaltimu.
Debatai nuo 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių Niujorke ir Vašingtone tik išsipūtė, tačiau vyksta jau labai seniai.
„Šios diskusijos neįmanoma laimėti, – sako JAV Šiaurės Karolinos universiteto sociologijos profesorius Charlesas Kurzmanas. – Teisinis apibrėžimas skirtingose valstybėse skiriasi. O įprasti apibrėžimai irgi nėra vienodi.“
Dienraštis „The New York Times“ pažvelgė į problemas, supančias miglotą ir painų terorizmo terminą.
Iš kur kilo terminas?
Terminas „terorizmas“ kildinamas iš lotynų kalbos žodžio terrorem, reiškiančio „paniką“, „pavojų“ ir „didelę baimę“.
Plačiau terminą pradėta naudoti 1793–1794 metais per Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikotarpį, vadinamą Teroro valdymą. Maximilieno Robespierre'o vadovaujama jakobinų diktatūra masiškai žudė įtariamus oponentus.
Kaip terorizmas apibrėžiamas žodynuose?
Tarptautinių žodžių žodyne lietuvių kalba terorizmas apibrėžiamas taip: tai teroro taikymas, kuriuo naudojasi kurios ne kurios ekstremistų grupuotės: žudo politinius priešus, grobia lėktuvus ir taip stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į savo reikalavimus ar priversti valstybės vadovybę padaryti jiems nuolaidų.
Bet štai Politikos mokslų enciklopediniame žodyne apibrėžimas kiek kitoks. Esą terorizmas – politiškai motyvuotas, iš anksto apgalvotas ir tęstinis neteisėtos prievartos naudojimas arba grasinimas tokią prievartą naudoti prieš civilius asmenis arba objektus, vykdomas antisisteminių nevalstybinių veikėjų, siekiančių visuomenės bauginimu pakeisti esamą sociopolitinę padėtį.
Enciklopediniame karybos žodyne – vėl kitaip. Jame terorizmas yra neteisėtas ar grasinimo tikslais jėgos ar smurto naudojimas prieš asmenis ar nuosavybę mėginant priversti ar įbauginti vyriausybes ar visuomenę ir pasiekti politinių, religinių ar ideologinių tikslų.
Labai panašiai terorizmas vadinamas ir elitiniuose anglų kalba leidžiamuose žodynuose, pavyzdžiui, „Merriam-Webster“.
Palestiniečiai, kuriuos Izraelis laiko teroristais, jų rėmėjų yra laikomi rezistentais, kovojančiais prieš okupaciją.
Bet tokie apibrėžimai nėra visuotinai priimami ir gali būti skirtingai interpretuojami. Kritikų teigimu, pagal žodynų pateikiamus kriterijus net Amerikos revoliucionieriai, kurie skerdė indėnus, per Nepriklausomybės karą kovojusius britų pusėje, turėtų būti laikomi teroristais.
Prie teroristų būtų galima priskirti ir Johno Browno abolicionistų judėjimą, kurio nariai XIX amžiuje, dar prieš JAV pilietinį karą, sistematiškai žudė civilius valstijose, pasisakančiose už vergiją.
Palestiniečiai, kuriuos Izraelis laiko teroristais, jų rėmėjų yra laikomi rezistentais, kovojančiais prieš okupaciją.
Tiesa, kai kurie mokslininkai mano, kad žodį „terorizmas“ galima naudoti objektyviai. Vienas tokių ekspertų – Kolumbijos universiteto žurnalistikos mokyklos profesorius Toddas Gitlinas.
„Manau, kad terminą galima apibrėžti pakankamai tiksliai, neužimant kokios nors pozicijos. Aš terorizmą apibrėžiu kaip smurto naudojimą norint įbauginti visuomenę taip, kad būtų pasiekti politiniai tikslai“, – teigė T.Gitlinas.
Ar terorizmas šiandien įgavo kitų reikšmių?
Smurtinių išpuolių dabar tiek daug ir tokioje daugybėje šalių, kad kartais terorizmo etiketė – kaip Belgijos atveju – klijuojama net nusikaltimui neturint ideologinio prieskonio.
Tačiau kartais etiketė, atvirkščiai, neklijuojama – kaip Kanadoje. Taip ir kyla sumaištis.
Kodėl restorano sprogdintojai Kanadoje nelaikomi teroristais?
Dalis priežasties – paprasčiausia geografija ir nesena patirtis. Skirtingai nei Europos šalyse, Kanadoje tokios ekstremistinės grupuotės kaip „Islamo valstybė“ nesurengė daugybės išpuolių, tad policija greičiausiai nori išsiaiškinti daugiau faktų prieš skelbdama apie teroro aktą.
Nors sprogdintojai taikėsi į indų restoraną, o tai reikštų, kad ataką galbūt pakurstė etninė neapykanta, ekspertai įspėjo, kad nei užpuolikų tapatybės, nei jų motyvai vis dar nežinomi.
„Kol nežinome, kas surengė ataką, problematiška ją kategorizuoti kaip teroristinį išpuolį, – tvirtino Olbanio universiteto politikos mokslų profesorius Victoras Asalas. – Jei motyvas politinis ar ideologinis, tai terorizmas. Jei žudai su tavo žmona miegantį vyruką, tai ne terorizmas.“
Kodėl ataka Belgijoje beveik iškart pavadinta teroristine?
Nors apie sprogdintojus Kanadoje iki šiol žinoma nedaug, gerokai daugiau informacijos jau surinkta apie užpuoliką Belgijoje. Jis – kalinys, kuriam buvo skirtos 48 valandos laisvės.
Belgijos pareigūnai šią savaitę skelbė, kad užpuoliką kalėjime į islamą atversti galėjo islamo ekstremistai. O „Islamo valstybė“ suskubo pažerti liaupsių „kankiniui“.
Tiesa, ne visi terorizmo ekspertai įtikinti. Kai kurie svarsto, kad užpuolikas buvo užkietėjęs nusikaltėlis, kuris galėjo prisidengti islamizmu vien tam, kad pateisintų ataką.
„Tai atrodo kaip teroro aktas, bet čia prasideda klampynė. Gal jis buvo radikalizuotas kalėjime, o gal ir ne. Žmonės yra sudėtingi – motyvų gali būti ne vienas“, – teigė tyrimų centro „RAND Corporation“ ekspertas Brianas Jenkinsas.
Analitikas pateikė Irako karo veterano Estebano Santiago pavyzdį, kuris savo galvoje ėmė girdėti balsus ir elgtis vis padrikiau, kol galiausiai pernai sausį nužudė penkis žmones Fort Loderdeilo oro uoste. Išpuolis iš pradžių vadintas teroristiniu, bet suvokus jo psichines problemas – nebe.
Jei sprogdintojai Kanadoje būtų rėkę „Allahu akbar“, ar juos vertintume kaip teroristus?
Beveik neabejotinai taip, nes, stebėtojų teigimu, Vakaruose matyti vis daugiau islamofobijos apraiškų.
I.Hooperis: „Suvokimas yra toks, kad terorizmas nebus tikras terorizmas, jei į ataką neįsipainiojęs musulmonas.“
„Suvokimas yra toks, kad terorizmas nebus tikras terorizmas, jei į ataką neįsipainiojęs musulmonas“, – teigė Amerikos-islamo ryšių tarybos atstovas Ibrahimas Hooperis.
Jis primena statistiką, rodančią, kad per JAV televizijas musulmonai kaip teroristai rodomi kur kas dažniau nei kitų religijų atstovai, nors Federalinio tyrimų biuro (FTB) duomenys rodo, jog tik 6 proc. įtariamųjų teroristiniais nusikaltimais yra musulmonai.
Kodėl masiniai šaudymai nelaikomi teroristiniais aktais?
Daug šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo tvarkos sugriežtinimo šalininkų Amerikoje mano, kad turėtų būti laikomi. Antai Las Vegase 58 žmones nušovęs Stephenas Paddockas praėjusių metų spalio išpuoliui ruošėsi itin kruopščiai ir tiksliai žinojo, ką daro.
Tačiau policija iki šiol nėra nustačiusi, kodėl S.Paddockas įvykdė šį nusikaltimą. Žinoma tik tai, kad jis buvo apsėstas aistros šautuvams, taip pat – kad jis galbūt jautė pyktį dėl kazino praloštų pinigų.
„Mes žinome tiek, kad politinio turinio nėra – jis nebandė priversti vyriausybės kaip nors elgtis. Jis buvo šaulys“, – tvirtino B.Jenkinsas.
