-
Pasidavęs jauniausias žudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje įtariamasis pateikė alibi
-
Islamistų nužudytas „Charlie Hebdo“ vadovas S.Charbonier: „Karikatūra dar nieko nenužudė“
-
Paryžių kausto baimė: kaimynai įtarinėja kiekvieną nepažįstamąjį, arabus lydi keiksmai
-
Karikatūristų gedulas dėl kolegų nužudymo Paryžiuje – dvidešimtyje piešinių
Pasidavęs 18-metis H.Mouradas pastaruoju metu gyveno Reimse, kuriame trečiadienio vakare buvo surengta policijos operacija.
Apie jį kol kas žinoma labai mažai, tačiau vienas iš tebeieškomų brolių – policijai gerai žinomas dėl savo sąsajų su terorizmu.
Ketino surengti išpuolį prieš žydus
32 ir 34 metų broliai Saidas ir Chérifas Kouachi, turintys Prancūzijos pilietybes, gyveno Paryžiuje. Jie abu praėjusią vasarą grįžo iš Sirijos.
Chérifas Kouachi buvo policijai gerai žinomas. 2005 m. jis buvo sulaikytas Paryžiuje, kai ketino išvykti į Damaską ir iš ten prisijungti prie Irako sukilėlių. Tuomet jis teismui aiškino, kad tokiam žingsniui jį paskatino kalinių kankinimas Abu Graibo kalėjime, tačiau tikino besidžiaugiantis, kad buvo sulaikytas.
Teisme taip pat paaiškėjo, kad jis ketino surengti išpuolius prieš žydus Prancūzijoje, tačiau musulmonų šventikas jį įtikino, kad džihadui tinkamesnė vieta yra Irakas, rašo „Bloomberg“.
Jo advokatas tuomet tikino, kad Ch.Kouachi nebuvo religingas – jis vartojo alkoholį, rūkė marihuaną, turėjo nesantuokinių lytinių santykių, dirbo picų išvežiotoju.
Jis buvo sulaikytas likus vos kelioms dienoms iki kelionės į Artimuosius Rytus.
Kalėjęs už teroristinę veiklą
2008 m. Ch.Kouachi buvo nuteistas už ryšius su teroristais. Ch.Kouachi buvo įvardintas tinklo, kuris verbavo jaunuolius vykti į Iraką, nariu. Jam buvo skirti 3 metai kalėjimo, tačiau laisvę atgavo po 18 mėnesių. Laisvėje jis įsidarbino žuvų pardavėju.
Vienas pareigūnas naujienų agentūrai AP sakė, kad visi trys vyrai siejami su Jemeno teroristų tinklu. Tą patvirtino ir liudininkas. Jo teigimu, žudynių vietoje vienas iš užpuolikų pareiškė: „Žiniasklaidai gali pasakyti, kad tai – "al Qaeda" iš Jemeno“.
„Le Point“ skelbia, kad vienas iš įtariamųjų bėgdamas pametė savo asmens identifikavimo kortelę. Ši informacija nėra oficialiai patvirtinta.
Apie S.Kouachi skelbiama labai mažai informacijos – tik tiek, kad jis gyveno Paryžiuje, o praėjusiais metais, įtariama, lankėsi Sirijoje.
Žiauri egzekucija redakcijoje
Užpuolikai, vykdami į planuoto išpuolio vietą, iš pradžių pataikė ne į tą pastatą. Sužinoję, kad redakcija yra ne čia, jie nušovė vieną iš pastate dirbusių darbininkų. Nuvykę į redakciją pirmąją auką jie nužudė priimamajame, tuomet įsiveržė į kassavaitinį susirinkimą antrame aukšte. Ten vardais kviesdami karikatūristus ir redaktorius, teroristai vienam po kito vykdė egzekucijas kalašnikovais.
ĮSPĖJAME – vaizdo medžiaga gali šokiruoti
Bėgdami iš įvykio vietos užpuolikai į galvą nušovė ir policijos pareigūną. Gatvėje buvo girdėti, kaip jie šaukė Alachą šlovinančius šūkius, taip pat rėkė, kad tai – kerštas už pranašą Mahometą.
Ne tik prancūzai, bet ir visas pasaulis trečiadienio vakare suplūdo į palaikymo susibūrimus centrinėse miestų aikštėse. Socialiniuose tinkluose ir tiesiog iš lūpų į lūpas plinta frazė „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“) – žmonės ne tik užjaučia nužudytųjų artimuosius ir redakciją, bet ir kyla į kovą dėl žiniasklaidos laisvės, demokratijos ir respublikos.
Mahometo karikatūros
Leidinys „Charlie Hebdo“ seniai sulaukia prieštaringų vertinimų, publikuodamas satyrines karikatūras. Pastaruoju metu „Twitter“ pasirodė piešinys su Islamo valstybės vadu Abu Bakru al-Baghdadi. Anksčiau žurnalas taip pat ne kartą sulaukė radikaliųjų islamistų nepasitenkinimo.
2011 metais vienas žurnalo numeris buvo skirtas šariatui – musulmonų teisei. Ant viršelio buvo užrašas „100 kirčių, jei nemirsi iš juoko!“. Dar prieš pasirodant leidiniui kažkas padegė redakciją.
2006 metais „Charlie Hebdo“ perpublikavo Mahometo karikatūras, išleistas prieš metus Danijos spaudoje ir sukėlusias didžiulį pasipiktinimą Islamo pasaulyje.
2012-ųjų rudenį Paryžiaus žurnalas išpublikavo piešinį su Mahometu, sėdinčiu invalido vežimėlyje, kurį stūmė žydų ortodoksas. Parašas skelbė „Neliečiamieji 2“. Tai buvo užuomina į prancūzišką filmą, kuriame paralyžiuotu milijonieriumi rūpinasi juodaodis vaikinas. Leidėjai tvirtina, kad tai atsakas į musulmonų pasipiktinimą filmu „Musulmonų nekaltybė“, kurį sukūrė JAV gyvenantis egiptietis. Filme Mahometas pavaizduotas kaip apgavikas, kuris užmerkia akis į pedofiliją. Tuo pasipiktino viso pasaulio musulmonai.
Tų pačių metų pabaigoje „Charlie Hebdo“ kartu su numeriu pasirodė komiksas apie Islamo pranašo biografiją.
