Aktyvistai, visų pirma užsienyje, skambiai skelbia, kad dėl blokuojamo interneto visi 80 milijonų Irano gyventojų dabar yra įkaitai, su kuriais režimas gali elgtis kaip nori.
Kas tiksliai vyksta, nėra aišku, bet žinoma, kad per neramumus jau žuvo 100–200 žmonių. Negana to, netgi sklando gandai, kad režimo lyderiams pagrindiniuose Irano oro uostuose jau paruošti lėktuvai – jei prireiktų sprukti iš šalies.
Kalbama ir tai, kad situaciją, kuri esą iš esmės nebevaldoma, sukūrė kietosios linijos šalininkai, protestuotojų dėl ekonominės krizės ir pakilusių degalų kainų rankomis sumanę išversti iš posto sąlyginai nuosaikų prezidentą Hassaną Rouhani – su visais jo sąjungininkais.
Kodėl iraniečiai protestuoja?
Protestai keliolikoje Irano miestų įsiplieskė iškart po to, kai vyriausybė lapkričio 15-ąją paskelbė, kad smarkiai keliamos iki šiol subsidijuoto kuro kainos.
Dėl režimo veiksmų ir tarptautinių sankcijų ekonominė krizė ir taip gili, o dabar – dar gilesnė. Tad žmonių, tikėjusių, kad pigus kuras daug naftos turinčioje valstybėje – jų teisė, nusivylimas nė nestebina. Juolab kad apie keliamą kainą buvo paskelbta be jokio išankstinio perspėjimo.
Kaip jau minėta, Iranas bei šalies žmonės kenčia ir nuo smaugiančių JAV sankcijų. Tad neramumai greitai išplito po visą valstybę, o miniose pasigirsta garsių raginimų susidoroti su ajatolos Ali Khamenei režimu.
Protestai keliolikoje Irano miestų įsiplieskė iškart po to, kai vyriausybė lapkričio 15-ąją paskelbė, kad smarkiai keliamos iki šiol subsidijuoto kuro kainos.
Agresyviausi protestuotojai blokavo kelius, puolė vyriausybinius pastatus, bankus, degalines, parduotuves, niokojo bankomatus, religinio švietimo institucijas.
Režimas netruko reaguoti – vėlgi, kiek žmonių žuvo, tiksliai nėra žinoma, bet aršiausi susirėmimai vyko pietiniuose Behbehano, Bandare Mahšahro, Bušehro ir Širazo miestuse, taip pat kurdiškuose miestuose Irano vakaruose.
Itin neramu ir pietvakariniuose sostinės Teherano priemiesčiuose, kur demonstrantai piktinosi dėl pabrangusio kuro. Jų teigimu, toks žingsnis dar labiau nuskurdins ir taip skurstančius gyventojus.
Nuo kuro pereita prie politikos
Nuo kalbų vien apie benziną greitai pereita prie ambicingesnių politinių reikalavimų. Protestuotojų rankose pasirodė su Ali Khamenei susiję plakatai, jie pradėjo raginti skanduoti šūkius „Mulos, dinkite“, „Mirtis Khamenei“ ar „Mes nenorime islamo respublikos“.
Pavienių liudininkų teigimu, garsiai kritikuojami Irano veiksmai regione – Teheranas remia Sirijos diktatorių Basharą al-Assadą, husių sukilėlius Jemene.
Jau dabar manoma, kad pastarųjų dienų protestai didžiausi nuo neramumų, fiksuotų 2017–2018 metų žiemą. Be to, dabar smurto kur kas daugiau.
Režimo atstovai antradienį tvirtino, kad policija esą atstatė viešąją tvarką, tačiau į pasaulį vis prasprūsta ir pranešimų, ir vaizdo įrašų, liudijančių, jog padėtis ir toliau labai įtempta.
Vienas Teherano gyventojas teigė: „Mačiau daug tankų, karių. Važiuodamas automobiliu per Rytų Teheraną išvydau tiek sudegintų bankų, kiek nebuvau matęs per visą savo gyvenimą.“
„Esame karo zonoje, dega visas mūsų miestas. Sudeginti visi bankų skyriai. Žmonės įsiutę, nes policija reagavo neįsivaizduojamai žiauriu elgesiu. Mačiau mažiausiai 10 nužudytų žmonių kūnus“, – teigė vienas iranietis.
Kokia režimo reakcija?
Viena vertus, valdžia į miestų gatves išties pasiuntė tūkstančius gerai ginkluotų pareigūnų – riaušių policiją, Revoliucinę gvardiją. Tokios pajėgos ne tik vaiko minias ašarinėmis dujomis, bet ir šaudo į žmones. Darbuojasi ir ant stogų pozicijas užėmę snaiperiai.
Teherane dirbantis žurnalistas savaitės pradžioje teigė, kad tarp aukų – jo pusbrolis. Jį Behbahano mieste nušovė saugumo pajėgos.
Žinoma, neveikia ir internetas – jau penkias dienas. Nors ryšio blokavimą įmanoma apeiti, didžioji dauguma iraniečių gyvena atkirsti nuo neoficialios informacijos – režimas taip siekia neleisti žmonėms organizuoti protestų.
Žurnalistas Mohammadas Mosaedas prisijungti prie interneto sugebėjo, bet tviteryje teigė, kad turėjo pasinaudoti net 42 tarpiniais (proxy) serveriais.
Versija: protestus paskatino režimo „vanagai“, manę, jog taip pavyks išstumti iš posto prezidentą H.Rouhani.
Protestai, aišku, tikri, žmonių pyktis – irgi. Vis dėlto plinta versija, esą neramumai ne kilo spontaniškai, o buvo sukurstyti. Tiesa, ne kokių nors išorės jėgų, o kietosios linijos šalininkų pačiame valdančiajame režime.
„Al-Monitor“ žurnalistė Laura Rozen citavo savo šaltinį Irane, kuris tvirtina, kad protestus paskatino režimo „vanagai“, manę, jog taip pavyks išstumti iš posto prezidentą H.Rouhani.
„Jie nenumatė, kad gali nebesuvaldyti situacijos, bet taip nutiko. Dabar žmonės pyksta ne tik ant Rouhani, bet ant viso valdančiojo elito.
Tiesa, žmonėms nepatinka plėšimai ir deginimai, o dabartiniai protestai neturi lyderių – visai kaip Irake ir Libane – būtent todėl, kad nėra konkrečių tikslų. Yra tik pykčio išraiškos“, – žurnalistei pasakojo šaltinis.
Kiek įvykdyta areštų? Kiek žmonių žuvo?
Pusiau oficiali Irano naujienų agentūra „Fars“ praneša, kad per pirmąsias protestų dienas buvo sulaikyta per 1 tūkst. žmonių. Žinoma, tai tik oficialūs skaičiai – manoma, kad suėmimų kur kas daugiau.
Be to, Teheranas skelbia tik apie 12 demonstrantų ir pareigūnų žūtį. Bet „Amnesty Interntional“ antradienį pranešė, kad vien 21 mieste žuvo mažiausiai 106 protestuotojai. Organizacija pridūrė įtarianti, kad aukų gali būti dvigubai daugiau.
Kokia žinia siunčiama protestais?
JAV ir kitos Vakarų šalys tik po kelių dienų pradėjo smerkti susidorojimą su protestuotojais Irane, nors, žinoma, iš Amerikos lūpų kritika skamba gana veidmainiškai – Vašingtono sankcijos tikrai prisideda prie krizės.
Aišku, daugelis iraniečių kaltina ne JAV, o vyriausybę Teherane. Ten dirbantis žurnalistas Hassanas Fathi mano, kad žmonės nebetiki valdžios aiškinimais, esą pajamos iš brangesnio benzino bus skirtos skurdžiai gyvenančioms šeimoms.
Tyrimų centro „Tarptautinė krizių grupė“ ekspertas Ali Vaezas mano, esą nuožmi režimo reakcija rodo, kad valdžia netoleruos jokio nepaklusnumo.
„Daug iraniečių glumina režimo negrabumas, tad protestai gali tęstis. Nemanau, kad jie sustos. Gali būti pauzė, bet demonstracijų galime matyti kas kelis mėnesius ar kelerius metus“, – tvirtino ir Briuselyje gyvenantis aktyvistas Saeedas Bashirtashas.
Tyrimų centro „Tarptautinė krizių grupė“ ekspertas Ali Vaezas savo ruožtu mano, esą nuožmi režimo reakcija rodo, kad valdžia netoleruos jokio nepaklusnumo.
Be to, jis įžvelgia, kad Irano vyriausybės ir JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pozicijos dar labiau paaštrės.
„Teheranas nuolaidas laiko silpnybe, tad laikysis atkakliai, o Vašingtonas, protestus palaikysiantis įrodymu, kad maksimalaus spaudimo politika efektyvi, gali dar sugriežtinti sankcijas“, – teigė A.Vaezas.
