„Negaliu patikėti, mano širdis daužosi!“ – sakė Claudia Cardona po to, kai didžiuliame ekrane, pastatytame centrinėje Barselonos aikštėje, buvo paskelbta apie pergalę.
C.Cardonai, kuri vilkėjo marškinėlius su „estelada“, Katalonijos separatistų vėliava su balta žvaigžde ir raudonomis bei geltonomis įstrižomis juostomis, ką tik sukako 18 metų ir rinkimuose ji dalyvavo pirmą kartą.
Savo balsą ji atidavė už pagrindinį atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantį aljansą „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si), kuris turės absoliučią daugumą Katalonijos parlamente, jeigu sudarys koaliciją su radikalia kairiąja partija CUP, irgi siekiančia nepriklausomybės.
„Su šiais rezultatais mes galime pradėti derybų procesą, kuris atves į tai, kad Katalonija taps valstybe“, – sakė vertimą iš anglų ir arabų studijuojanti C.Cardona, miniai aplinkui entuziastingai skanduojant „Nepriklausomybė! Nepriklausomybė!“.
Aljansas „Drauge už „Taip“ prieš rinkimus davė pažadą, kad jis, nepaisydamas smarkaus Madrido priešinimosi, įgyvendins savo gairių planą per pusantrų metų įkurti nepriklausomą Katalonijos valstybę, jeigu laimės sekmadienio balsavimą.
Aljanso šalininkai susirinko prie buvusios turgavietės „Mercat del Born“ Barselonoje, kurioje dabar yra įsikūręs muziejus ir kultūrinis centras, pastatytos ant 1714 metų miesto apsiausties per Ispanijos įpėdinystės karą griuvėsių.
Katalonų nacionalistams pralaimėjimas Pilypo V pajėgoms reiškė galą jų regiono laisvei ir Madrido įsiviešpatavimą. Jie ėmė skanduoti „Prezidentas! Prezidentas!“, – kai scenoje pasirodė regiono vadovas Arturas Masas ir paragino surengti pirmalaikius rinkimus.
„Mes laimėjome. Tai „Taip“ pergalė ir demokratijos pergalė“, – sakė jis. Minia, kurioje buvo ir pensininkų, ir šeimų su mažais vaikais, šoko iš garsiakalbių nuo pastato aidint „Nenugalimi! Nenugalimi!“.
„Mes laimėjome. Tai „Taip“ pergalė ir demokratijos pergalė“, – sakė jis. Minia, kurioje buvo ir pensininkų, ir šeimų su mažais vaikais, šoko iš garsiakalbių nuo pastato aidint „Nenugalimi! Nenugalimi!“.
„Tai didinga, neapsakoma, kilnu“, – sakė 18 metų reklamą studijuojantis Arnau Fontas, kuris atvyko iš Cheronos, esančios už šimto kilometrų į šiaurę nuo Barselonos.
„Tai labai motyvuoja, drąsina, nes aiškiai parodo, kad Katalonijos žmonės nori nepriklausomybės“, – pridūrė jis. „Noriu atsiskirti nuo Ispanijos, nes, kiek pamenu, mes sulaukėme tik išpuolių, grasinimų, tokių kaip paskutiniu metu girdėti perspėjimai apie mūsų išėjimą iš euro zonos, arba apie bankus“, – sakė jis.
A.Fontą supo jūra Katalonijos separatistų vėliavų, be to, minioje buvo matyti kitų separatistinių regionų, tokių kaip Kanados Kvebekas, Prancūzijos Bretanė ir Ispanijos Baskų kraštas, vėliavos.
Minia vėliau nutilo, kai žmonės, kai kurie negalėdami sulaikyti ašarų, pradėjo giedoti „Els Segadors“ („Pjovėjus“), Katalonijos himną.
„Katalonijos žmonės pasieks nepriklausomybę, nesvarbu, ar Madridas ją pripažins, ar ne“, – sakė Dominguezas, kuris į Kataloniją prieš 30 metų atvyko iš vakarinio Estremadūros regiono.
„Aš išvykau, nes ten man nebuvo galimybių, ir dabar čia yra mano namai“, – sakė jis. Kartas nuo karto minia pradėdavo skanduoti „Nepriklausomybė! Nepriklausomybė!“, susirinkusieji darė nuotraukas, kurias iš karto talpino socialiniuose tinkluose.
„Tai procesas, kelias“, – sakė Albertas Llorencas, 51 metų taksistas, kuri dėvėjo baretiną, tradicinę katalonų raudoną kepuraitę. „Dabar kelio atgal nebėra“, – pridūrė jis.
