Prieš daugiau nei mėnesį tokie vaizdai buvo Katalonijos kasdienybė. Dešimtys, kartais šimtai tūkstančių žmonių protestuodavo tai už, tai prieš nepriklausomos Katalonijos idėją. Spalio 27-ąją regiono parlamentui neteisėtai paskelbus nepriklausomybę, Ispanijos vyriausybė pirmą kartą istorijoje aktyvavo 155 konstitucijos straipsnį ir paskelbė regione pirmalaikius rinkimus. Šiandien separatistų bandymą skelbti nepriklausomybę M.Rajoyus pavadino nesąmone.
„Šiandien, galima sakyti, pradėjome spręsti tą nesąmonę ir po kelių dienų turėsime puikią progą grįžti į normalų, ramų, garbingą gyvenimą, būtent to žmonės nuoširdžiai trokšta“, – sakė M.Rajoyus.
Ispanijos premjeras teigia, kad dabar visi žinos, kokie padariniai laukia, priimant neteisėtus sprendimus šalies regionuose.
„155 straipsnis nebėra tik teisinis vaiduoklis. Šiandien jis tapo realybe ir visi žino, kas tai yra, ką reikia ir ko nereikia daryti dėl šio straipsnio aktyvavimo. Šis straipsnis į politinį gyvenimą grąžino ramybę. Dėl jo Katalonijoje vėl galioja teisės viršenybė, ir regionas gali grįžti į ekonominio atsigavimo kelią“, – kalbėjo M.Rajoyus.
Separatistų rinkimų kampanija itin keista. Buvęs regiono prezidentas Carlesas Puigdemontas agitacines kalbas sako teletiltu iš Briuselio, kur slepiasi nuo Ispanijos teisėsaugos. Buvusio regiono viceprezidento ir kitos separatistinės partijos lyderio Oriolo Junqueraso padėtis dar sudėtingesnė, jis kalėjime. Per savaitę jis gali paskambinti vos 10 kartų, o pokalbio trukmė negali viršyti 5 minučių.
Separatistai, kurie ir lėmė dabartinę regiono padėtį, skundžiasi, kad jiems labai sunku agituoti. Buvusiam viceprezidentui negalima nei dalyvauti televizijos debatuose, nei laidose, negalima ir duoti interviu.
Tačiau separatistai išlieka populiarūs. Apklausos rodo, kad kova vyks dėl kiekvieno balso, kol kas pirmaujant vieningos Ispanijos šalininkams – centristinei Piliečių partijai. Separatistų populiarumą rodo ir tai, kad apie 45 tūkst. žmonių prieš 10 dienų atvyko į Briuselį ir dalyvavo C. Puigdemonto paramos mitinge.
Ekvadoro prezidentas įspėjo „Wikileaks“ vadovą Julianą Assangeą, kad šis nesikištų į regione vyksiančius rinkimus. J.Assangeas, jau penkerius metus besiglaudžiantis Ekvadoro ambasadoje Londone, naudojosi tviteriu platindamas nuomonę, jog Ispanijos valdžia vykdo represijas. Ispanijos užsienio reikalų ministras kaltino J.Assangeą siekiant manipuliuoti žmonėmis.
Katalonija dėl savo ateities apsispręs ketvirtadienį, o šalies valdžia tikisi užbaigti didžiausią krizę nuo nepavykusio perversmo 1981 m.
