Prognozuojama, kad eitynėse, kasmet rengiamose rugsėjo 11-ąją – dieną, kai 1714-aisiais Katalonijos sostinę užėmė Ispanijos pajėgos, dalyvaus šimtai tūkstančių atsiskyrimo šalininkų.
Akcija rengiama praėjus metams po uždrausto referendumo, po kurio Barselona nesėkmingai paskelbė nepriklausomybę. Katalonijos separatistų lyderiai, kurie ėmėsi tokių veiksmų nepaisydami Ispanijos konstitucijoje numatytos teritorinio vientisumo apsaugos mechanizmo, arba laukia teismo, arba yra pabėgę iš šalies.
Katalonijos prezidentas Quimas Torra, atėjęs į valdžią po separatistų pergalės pernykščiuose regioniniuose rinkimuose, siekia, kad naujoji centro kairės centrinė vyriausybė sutiktų surengti Katalonijoje teisiškai įpareigojantį referendumą.
Anot Katalonijos lyderio, per „Katalonijos dieną“ visų pirma turi būti reikalaujama paleisti įtakingus separatistus, besiruošiančius stoti prieš teismą už jų vaidmenį pernai paskelbus nepriklausomybę nuo Madrido.
Q.Torra sako, kad jo vyriausybė ir toliau sieks atsiskirti nuo Ispanijos ir iš visų jėgų stengsis sušaukti protestus prieš separatistų bylų nagrinėjimą, turintį prasidėti šių metų pabaigoje.
„Nepripažinsiu šių (kaltinamųjų) nuosprendžių ir raginsiu visus laisvai mąstančius piliečius taip pat jų nepripažinti“, – sakė prezidentas.
Vis dėlto Q.Torra pridūrė, kad jo kabinetas atmetė galimybę atvirai nepaklusti teismų sistemai ir paleisti kalinius, laikomus Katalonijos kalėjimuose, kurie administruojami iš Barselonos.
